Tampa įprasta pavasarį sulaukti ne tik grįžtančių paukščių, bet ir naujų aukščiausios kokybės telefonų derliaus. Šįkart DELFI redakcijai teko išbandyti Taivanio bendrovės HTC pasididžiavimą – „One“ išmanųjį telefoną. Kaip ir dera tokios klasės įrenginiui, jis savo parametrais iš esmės nenusileidžia kitiems šių metų geriausiems telefonams, bet esama ir savybių, kuriomis jam bent kol kas dar niekas neprilygsta.
Tampa įprasta pavasarį sulaukti ne tik grįžtančių paukščių, bet ir naujų aukščiausios kokybės telefonų derliaus. Šįkart DELFI redakcijai teko išbandyti Taivanio bendrovės HTC pasididžiavimą – „One“ išmanųjį telefoną.
Kaip ir dera tokios klasės įrenginiui, jis savo parametrais iš esmės nenusileidžia kitiems šių metų geriausiems telefonams, bet esama ir savybių, kuriomis jam bent kol kas dar niekas neprilygsta.
Telefone yra 2 GB darbinės atminties ir, priklausomai nuo pasirinktos versijos, 32 arba 64 GB vidinės atminties (be galimybės išplėsti atmintinę „microSD“ kortele), 1,7 GHz dažnio 4 branduolių „Krait“ procesorius ir (dėmesio!) 4,7 colių įstrižainės „Full HD“ (1080 x 1920) raiškos ekranas su didžiausiu iš visų šiandien egzistuojančių išmaniųjų įrenginių 469 taškų colyje tankiu. Kitaip tariant, pavieniai taškai šio telefono ekrane yra patys mažiausi pasaulyje. Nors, kita vertus, kiti gamintojai pasiūlė tokios pačios raiškos, tik šiek tiek didesnės įstrižainės – maždaug 5 colių – ekranus, todėl jų telefonuose taškų tankis šiek tiek nukentėjo.
Kalbant apie ekraną – juo nesidžiaugti negalima. Didžiausias taškų tankis pasaulyje, savaime suprantama, reiškia patį aštriausią vaizdą ekrane, spalvos ryškios (bet ne rėkiančios), o juoda yra iš tiesų juoda, bet ne pilka.
Su tokiu telefonu nepakartojamą malonumą teikia smarkiai procesorių apkraunantys, vizualiai gražiausi žaidimai – na kad ir „Real Racing 3“. Nė karto neteko pastebėti net menkiausio stabdymo požymio. Tik reikia įspėti – jei jau imsitės tokių žaidimų, nenustebkite, jei akumuliatoriaus ištekliai baigsis per porą valandų. O geriausiai – žaiskite telefoną prijungę krauti (ir būtinai iš elektros tinklo, nes prijungus prie kompiuterio jis energiją naudos greičiau nei krausis). Nors tai jokiu būdu nėra priekaištas akumuliatoriui – normaliomis naudojimo sąlygomis ir nepamiršus išjungti to paties „Real Racing 3“ jis garbingai išlaiko darbo dieną neišsikrovęs. O tai iš esmės atitinka ir daugumos kitų telefonų (su nedidelėmis išimtimis) galimybes.
Beje, dėl procesoriaus našumo – atlikus „AnTuTu“ testą „HTC One“ surinko daugiau nei 22 tūkst. taškų. Aukštesnį rezultatą pasiekė tik „Samsung Galaxy S4“. HTC požiūris į telefono dizainą išliko panašus kaip ir anksčiau – aukščiausios klasės telefonas neturi atrodyti ir rankoje jaustis pigiai. „One“ modelio korpusas yra išpjautas iš vientiso aliuminio gabalo, kurį dengia stiklas, be to, nugarėlėje yra keletas plastikinio intarpo juostelių (jų funkcija ne tik estetinė – jos reikalingos tam, kad pilnas aliuminis korpusas neblokuotų antenos signalų), kurios niekaip neišsiskiria iš vientisos konstrukcijos. Plastikas ir aliuminis nušlifuoti taip, kad net ir labai stengiantis liečiant neįmanoma užčiuopti ribos tarp vieno ir kito. Ir nors storiausioje vietoje korpusas nėra toks plonas, kaip kai kurie konkurentai (9,3 mm), jo pakraščiai (4 mm storio) nušlifuoti ir užapvalinti taip, kad rankoje jis jaučiasi labai plonas – ši gudrybė Taivanio bendrovės naudojama jau ne pirmą kartą.
Į telefono dizainą gražiai „įsipaišo“ ir garsiakalbiai, esantys abipus ekrano. Ir nors iš pradžių požiūris į garsą iš telefono buvo skeptiškas, bet už garsiakalbius HTC nusipelnė atskiro pagyrimo. Jie groja garsiai, švariai ir iš tiesų su stereo efektu. „Beats BoomSound“ sistema veikia neprilygstamai – taip gražiai atkuriančių garsą telefonų rinkoje iki šiol dar nebuvo. O po „HTC One“ išbandymo ir grįžimo prie asmeninio telefono dabar tiesiog nebesinori jungtis kokių nors „Iron Maiden“ – garso kokybių skirtumas tiesiog nepadorus. Beje, tas pats galioja ir klausantis muzikos per ausines.
„Android“ operacinė sistema pastaruoju metu sparčiai tobulėja – ji tampa vis patogesne, intuityvesne, o programėlių parduotuvės pasiūla nenusileidžia „Apple App Store“ (nors dėl siūlomų programėlių kokybės kartais galima pasiginčyti). Vertinant subjektyviai, net ir „plika“ „Android“ sistema be jokių patobulinimų jau nelabai kuo tenusileidžia mobiliųjų sistemų etalonui „iOS“. O jeigu telefono gamintojas pasiūlo patogią ir funkcionalią vartotojo sąsają, galima džiaugtis iš tiesų puikiu įrenginiu.
Vertinant vartotojų sąsajas, nuo „pliko“ „Android“ būtent HTC nutolo labiausiai iš visų gamintojų – jie vietoj pagrindinio darbastalio ekrano su labiausiai naudojamomis programėlėmis ar orų prognoze siūlo naujienų ir įvykių srautą „BlinkFeed“, kuris pagal nutylėjimą atsinaujina kartą per 15 minučių, bet vartotojui norint jį galima atnaujinti bet kada. Tiesa, toks sąsajos variantas turi ir trūkumų. Bent jau mūsų krašte. Visų pirma, jis nėra adaptuotas Lietuvai – naujienas siūloma rinktis tik iš pagrindinių užsienietiškų šaltinių, taip pat socialinių tinklų. Visų antra, nuotraukų ir antraščių siuntimas kas 15 minučių arba dažniau, nors ir nestipriai, bet naudoja duomenų siuntimą. Kitaip tariant, norint patogiai naudotis šiuo srautu reikalingas duomenų siuntimosi planas, kuris nebūtų pats skurdžiausias. Bet už tai naudotojas niekuomet neatsiliks nuo naujienų. Nors jei kam nors toks pirmasis ekranas nepatiks – nesudėtinga jį atjungti ir naudotis labiau įprasta aplinka.
Apskritai turbūt didžiausias telefono trūkumas būtent pas mus, Lietuvoje, yra tas, jog jis, nors ir visokeriopai puikus, nėra pritaikytas mūsų regionui. Pavyzdžiui, išgirtasis nuotolinio pultelio integravimas į telefoną mūsų šalyje neveikia – norint jį aktyvuoti telefonas visų pirma nori išsiaiškinti kur naudotojas gyvena – prašo ne tik šalies pavadinimo, bet ir pašto indekso. Beje, tai gana keista žinant, kad paprastai išmanieji telefonai gali ir be žmogaus pagalbos pasakyti kur jie yra. Tai štai šalių sąraše Lietuvos, deja, nėra. Mūsų šalies piliečiams neskirta naudotis šiuo telefonu kaip nuotolinio valdymo pulteliu. Tuo tarpu didesnėse rinkose, su kuriomis HTC aktyviau bendrauja, Taivanio bendrovė yra sutarusi su pagrindiniais TV paslaugų teikėjais, todėl telefone be nuotolinio valdymo funkcijos atsiranda ir TV programos su jų aprašymu.
„HTC One“ fotoaparatas yra Taivanio bendrovės didžiausias pasididžiavimas ir, deja, prakeiksmas – dėl unikalių jo detalių (ir detalių gamintojų požiūrio į HTC) smarkiai nukenčia flagmano tiekimas, todėl visai tikėtina, kad pirmą gegužės savaitę, kaip žadėjo bendrovės atstovai, jo Lietuvoje taip ir nesulauksime. Nenorėdami atsilikti nuo pažangiausių telefoninių fotoaparatų taivaniečiai į įre
nginį sumontavo optinę stabilizavimo sistemą, kurios veikimas labiausiai juntamas filmuojant. Bet ir fotografuojant ji padeda naudoti ilgesnį išlaikymą nekenkiant vaizdo „aštrumui“, todėl nuotraukos būna ryškesnės net ir ne pačiomis geriausiomis fotografavimo sąlygomis, prieblandoje. Be to, HTC su šiuo telefonu garsiai pareiškė, kad traukiasi iš megapikselių varžybų – jie nebandys konkuruoti su šūkiu „mūsų telefono kameroje telpa daugiausiai pikselių“ („HTC One“ fotografuoja 4 MP raiška, kai konkurentai „Sony Xperia Z“ ir „Samsung Galaxy S4“ jau turi net 13 MP jutiklius). Jie sakys „mūsų kameros pikseliai didžiausi“. Kas teoriškai turėtų reikšti, kad nuotraukos bus mažiausiai triukšmingos. Visgi nuotraukų kokybės palyginimuose taivaniečių kūrinys neblizga – ir triukšmų pašalinti nepavyko, ir vaizdų aštrumas, priartinus vaizdą, akies per daug nedžiugina, ypač palyginus su tiesioginiais konkurentais. Nors filmuojant šiam telefonui nedaug kas gali prilygti: vaizdas yra ne tik stabilus bei nedrebantis, bet ir ryškus, ir aštrus.
Mėgėjams fotografuoti telefonu labai patiks pagalbininkė Zoja (Zoe), atliekanti dalį darbo už fotografą. Iš tikrųjų Zoja netgi nefotografuoja – ji filmuoja vaizdą sekundę iki užrakto mygtuko paspaudimo ir 3 sekundes po to, 5 kadrų per sekundę dažniu. Ir iš gautos kadrų serijos galima pasirinkti labiausiai patinkanti, labiausiai akimirkos dvasią atskleidžiantį kadrą. Arba sumontuoti dinamišką vaizdą iš kelių skirtingų kadrų.
Galutinis verdiktas: kol kas „HTC One“ yra pats tobuliausias iš visų bandytų išmaniųjų telefonų: nors ir didelis, jis labai patogus rankoje, itin greitas, su neprilygstamu ekranu. Ir su tam tikrais abejotinais vartotojo sąsajos bei fotoaparato sprendimais. Jeigu renkatės naują įrenginį iš geriausių šių metų telefonų derliaus – taivanietiškas telefonas yra dėmesio vertas pasirinkimas už 2200 litų.
