Bendrovės „Microsoft“ vadovas per oficialų HTC „Windows Phone 8“ sistemos įrenginių pristatymą sukėlė šiokią tokią sumaištį: iki tol atrodė, kad nėra geresnių draugų, nei „Nokia“ ir „Microsoft“, o štai per pristatymą Steve'as Ballmeris ėmė ir pareiškė, kad šios sistemos telefonas-flagmanas yra „HTC 8X“.
Bendrovės „Microsoft“ vadovas per oficialų HTC „Windows Phone 8“ sistemos įrenginių pristatymą sukėlė šiokią tokią sumaištį: iki tol atrodė, kad nėra geresnių draugų, nei „Nokia“ ir „Microsoft“, o štai per pristatymą Steve'as Ballmeris ėmė ir pareiškė, kad šios sistemos telefonas-flagmanas yra „HTC 8X“.
Norint šiek tiek išnarplioti šią sumaištį reikia pasakyti, kad po trumpo kontakto su abiem telefonais galima teigti, jog S. Ballmeris arba suklydo, arba bandė suklaidinti vartotojus – kiek galima vertinti po ganėtinai neilgo bandymo, „Nokia Lumia 920“ lieka nepralenkiama. Bet „HTC 8X“ atsilikimas tikrai nėra didelis – tai neabejotinai pačios aukščiausios prabos gaminys.
Pradėsiu nuo įpakavimo. Lyg ir norėtųsi pagirti bendrovę, kuri savo produktus pakuoja į ekologišką pakuotę – turėtų susidaryti įspūdis, kad jie mažiau teršia gamtą. Bet ar galima taip sakyti apie bendrovę, kurios tikslas – paskatinti žmones kuo dažniau pirkti naujus telefonus? Žinoma, visų iki vieno telefonų gamintojų tikslas vienodas. Ir ekologinė pakuotė tikrai nekompensuos tos žalos gamtai, kuri padaroma kasant gamyboje naudojamus retuosius žemės metalus, vykdant polimerų cheminę sintezę ir deginant tonas degalų kiekvienai įrenginių siuntai nugabenti į paskirties tašką. Sąžiningai ekologiškas sprendimas būtų rekomenduoti vartotojams naudoti tuos įrenginius, kuriuos jie turi jau dabar ir kuriais jie patenkinti. Kita vertus, sprendimas pakuoti gaminius į nebrangias dėžutes iš pigių medžiagų gali būti padiktuotas ekonominės būtinybės – žvelgiant į paskutines HTC finansines ataskaitas norisi ašarą nubraukti.
„HTC 8X“ išmanusis telefonas
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)
Po tokio tylaus skundo dėl vartotojiškos visuomenės prigimties galima imtis paties įrenginio.
Dizainas, žiūrint iš priekio, gali pasirodyti visiškai neįdomus – standartinis stačiakampis su trimis lietimui jautriais mygtukais, esančiais žemiau ekrano. Visas telefono gražumas – nugarėlėje. Ji yra neapsakomai maloni čiupinėti – polikarbonatinis polimeras čiuopiasi tarsi guma, visiškai nelimpa prie pirštų ir nėra slidus. Deja, pirštų atspaudai ant nugarėlės matosi, nors tikrai ne taip akivaizdžiai, jei būtų naudojamas pigus blizgus plastikinis dangtelis.
Lytėjimo malonumas – ne vienintelis nugarėlės privalumas. Galbūt nenuskambės romantiškai, bet ji šiek tiek primena karsto dangtį – užapvalintas nuožulnumas prasideda gerokai arčiau telefono vidurio linijos nei esame pratę matyti kituose įrenginiuose, o pačios briaunos yra labai plonos. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad laikote patį ploniausią telefoną pasaulyje, nors iš tiesų taip nėra (žinoma, jis plonas, bet būna ir plonesnių). Be to, korpusas, panašu, yra labai tvirtas – bandant gana brutaliai telefoną „gręžti“ paėmus jį už kampų, nesigirdi nei menkiausio traškėjimo.
Ekranas yra nepajudinamai įleistas į „unibody“ tipo korpusą (jį galima rinktis iš keturių spalvų – juodą, mėlyną, geltoną ir raudoną) – tai reiškia, kad nugarinė sienelė nėra nuimama, akumuliatorius neišimamas. Nors „Windows Phone“ telefonų linijoje tai jokia ne naujiena – kiti gamintojai savo geriausiuosius modelius gamina panašiai, be nuimamos nugarėlės. Blogiau yra tai, kad telefono korpuso šone nėra lizdo atminties kortelei, o vidinės atminties kiekis – 16 GB. Taip pat įsigijusieji telefoną gaus galimybę naudotis 7 GB talpos „Skydrive“ duomenų saugykla.
„HTC 8X“ išmanusis telefonas
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)
Korpuso, kurio matmenys yra 132,4 x 66,2 x 10,1 mm, šonuose esantys mygtukai yra beveik visiškai įleisti į briaunas. Dizaino požiūriu toks sprendimas yra elegantiškas, tačiau naudojimo požiūriu – ganėtinai nepraktiškas, mat nepripratus tų mygtukų neapčiuopsi. Bet tikriausiai tai sunkumų keltų tik pačioje naudojimo pradžioje, kol vartotojas neatras kitų orientyrų sužinoti kuriuo galu laikomas įrenginys į jį nežiūrint. Kiek blogiau tai, kad mygtukus ir spaudyti gana sunku, nelabai jaučiasi, ar mygtukas iš tiesų buvo įspaustas. Bet už tai kaip elegantiška! 4,3 colių įstrižainės ekrano raiška – tiesiog žavinga. Gamyboje panaudotas „Super LCD 2“ tipo ekranas, kurio raiška yra 1280 x 720 taškų (taškų tankis – 342 ppi, didesnis nei „Apple“ naujausio telefono). Tiesa, automatinis ekrano šviesumo parinkimas (reaguojant į aplinkos apšvietimą) galbūt yra per daug konservatyvus, kartais norėtųsi šviesesnio vaizdo ekrane. Malonu ir tai, kad šiame telefone atsirado daugiau „temų“ spalvinių pasirinkimų (t. y., kortelių spalvų) – atsirado švelnesnių, solidesnių, ne taip į akį krintančių atspalvių. Galbūt atrodo kaip smulkmena, bet švelni pilka „plieno“ spalva yra daug malonesnė akiai nei rėkianti oranžinė ar ryški mėlyna.
Telefono akumuliatorius, kurio talpa yra 1800 mAh, nėra nei prastas, nei įspūdingai geras – aktyviai maigant atlaiko parą, bet jeigu telefonas į rankas imamas tik paskambinti, tai prie elektros tinklo jį galima jungti ir kas antrą vakarą.
Keliais žodžiais galima užsiminti ir apie „Beats“ garso atkūrimo pagerinimo sistemą. Skirtumas tarp įjungtos ir išjungtos „Beats“ sistemos akivaizdus – ją išjungus muzika skamba tarsi iš skardinės, o įjungus ji būna kur kas sodresnė ir malonesnė.
Dėl šio garso kokybės skirtumo gali kilti klausimas – ar „Beats“ iš tiesų taip stipriai pagerina girdimą garsą, ar be „Beats“ jis tyčia sugadinamas, kad vartotojas labiau įvertintų sistemos pranašumą? Gamintojų teigimu, telefone yra du garso stiprintuvai – vienas stiprina garsą, perduodamą per ausinių kištuką, o kitas – per įprastinį garsiakalbį.
Kartu su telefonu komplektuojamos ir į ausis įstatomos ausinės su HTC standartu tampančiais plokščiais laidais, kurie neturėtų susivelti į mazgą. Patogumas ir praktiškumas įvertinas ne kartą.
Fotoaparatas – puikus. Vaizdų fiksavimui naudojama ta pati įranga, kurią HTC naudojo ir „One X“ telefonuose. Fokusuoja greitai ir tiksliai, nuotraukų ryškumas ir aštrumas geras. Tiesa, tamsesnėje aplinkoje be blykstės užfiksuoti gražių vaizdų tikriausiai nepavyks – juos subjauros triukšmai. Filmavimas taip pat vertas pagyrų.
Apie telefono greitį sunku ką nors pasakyti – viskas tiesiog veikia taip, kaip turi veikti ir nekyla klausimų, kad galėtų būti kaip nors geriau. Tokį veikimą užtikrina dviejų branduolių 1,5 GHz „Krait“ procesorius. Pripratusiems prie „Android“ rajumo procesoriaus galiai gali pasirodyti, kad HTC, įdėdama tik du branduolius, bando sutaupyti, tačiau taip tikrai nėra – operacinių sistemų reikalavimai skirtingi, dviejų branduolių daugiau nei pakanka.
Telefone yra NFC lustas – Lietuvoje tai tikriausiai dar pernelyg ankstyva technologija, mat NFC atsiskaitymo terminalai, trumpam atsiradę per Europos krepšinio čempionatą, netrukus tapo niekam nebeįdomūs, be to, tie terminalai veikė tik prie telefono priklijavus lipduką, kuris gerokai pagadina telefono išvaizdą. O štai „Windows Phone“ piniginės programėlė veikia šauniai – ji netgi žino, kokios kortelės duomenys buvo įvesti naudojantis kitu tos pačios sistemos aparatu ir siūlo tą kortelę įtraukti į virtualią piniginę, kurioje atsiras vietos ir lojalumo kortelėms bei akcijų kuponams – reikia tik kad parduotuvės susiprastų, kaip tai patogu.
Šiek tiek nuvylė HTC programėlių pasiūla – „Nokia“ jų siūlo galbūt net dešimteriopai daugiau ir visos jos yra naudingesnės nei tai, ką siūlo HTC. O HTC siūlo vieną skambiai bendrovės vardu pavadintą programėlę, rodančią orus ir valiutų kursus, nuotraukų efektų programėlę, LED žibintuvėlį, dydžių konvertavimo priemonę ir informacijos talpyklos ištuštinimo programėlę. Nė viena jų neatlieka unikalių funkcijų, nors būtų sąžininga paminėti, kad atrodo šios programėlės tikrai geriau nei alternatyvūs nežinomų gamintojų produktai iš programėlių parduotuvės.
Šiokių tokių problemų kilo jungiant telefoną prie kompiuterio – programa „Zune“ vis skundėsi, kad su telefonu susisiekta, bet ryšys nėra užmegztas pilnavertiškai ir rekomendavo telefoną perkrauti. Bet perkrovus padėtis nesikeitė – tikėtina, kad tai yra susiję su ankstesniais „Windows Phone“ įrenginiais, kurie buvo prijungti prie to paties kompiuterio. Bet reikia pagirti „Microsoft“, kad dabar operacinės sistemos atnaujinimus galima siųstis nebūtinai prisijungus prie kompiuterio laidu, tam pakako ir „Wi-Fi“ ryšio.
Programėlių parduotuvė vis dar yra šiek tiek skurdoka lyginant su „Android“, nors žinant kaip „Microsoft“ stengiasi pagyvinti savo ekosistemą ir optimistiškai vertinant „Windows Phone“ sistemos ateitį, galima tikėtis, kad ateityje šiai platformai programėlių atsiras ir daugiau, jos bus kokybiškesnės.
Galutinis vartotojo sprendimas – pirkti šį telefoną ar ne – tikriausiai priklausys netgi ne nuo paties HTC telefono, o nuo to, ką potencialus vartotojas mano apie „Windows Phone 8“. HTC į savo gaminį neįdėjo nieko tokio, kas „Android“ gerbėją paskatintų rinktis 8X, o ne „One X“ modelį, o „iOS“ gerbėjai turbūt užriestų nosį ir net nežiūrėtų į HTC pusę. Visgi net ir moderniausių hipsterių būryje išsitraukti tokį telefoną iš kišenės tikrai nebūtų gėda. Greičiau susilauktumėte susidomėjusių žvilgsnių ar net susižavėjimo ir pavydo kupinų aikčiojimų.
