Naują įrenginių klasę – planšetinio kompiuterio ir išmaniojo telefono hibridus – pasiūlę korėjiečiai „Samsung“, panašu, pataikė tiesiai į dešimtuką – praėjusiais metais iš pirmo žvilgsnio nišinis produktas susilaukė puikių atsiliepimų, o kiti gamintojai ėmėsi gaminti tos pačios klasės savus gaminius – na kad ir „LG Optimus Vu 2“ ar „Pantech Vega R3“.
Nenuostabu, kad „Samsung“, naudodamiesi jau patikrinta formule, nusprendė sukurti ir antrą, patobulintą milžiniško išmaniojo telefono (arba mažučio planšetinio kompiuterio) versiją. „Galaxy Note II“ akivaizdžiai yra pagamintas labiau standartinių išmatavimų „Galaxy S III“ pavyzdžiu – ta pati vartotojo sąsaja, tos pačios korpusui panaudotos medžiagos ir spalvos. Dar galima pridurti, kad „Samsung“ iš tų pačių medžiagų ir su panašia sąsaja vartotojams siūlo ganėtinai paprasta „Galaxy S III Mini“ telefoną, taigi, panašu, kad ir šiuo atveju „Samsung“ jaučiasi pataikę suderinti spalvas, medžiagas ir vartojimo patirtį būtent taip, kaip labiausiai tinka ir patinka vartotojui.
Jeigu praėjusiais metais bandant „Galaxy Note“ maniau, kad pirmoji telefono, valdomo pirštu arba pieštuku, versija yra kiek negrabi, šįkart tokios nuomonės visiškai atsisakau – per metus turbūt visi išmaniųjų telefonų gamintojai stengėsi pademonstruoti flagmanus su didžiuliais ekranais, taigi, gigantomanijos apimtame pasaulyje prisidėję prie ausies telefoną, kuris uždengia pusę veido, šiemet tikriausiai atrodysite nebe juokingai, o madingai (taip taip, technologinių madų permainos verčia keisti nuomonę).
Savaime suprantama, prabangiausias „Samsung“ pastarųjų metų mobilusis įrenginys nenuvilia ir veikimu – telefonas, kad ir kokią užduotį beatliekant, vartosi iš tiesų lengvai ir greitai, be jokių trūkčiojimų – nesvarbu, ar šokinėtumėte per meniu langus, ar keistumėte vaizdų priartinimą. Tokį veikimą užtikrina 4 branduolių 1,6 GHz spartos procesorius „Cortex A9“.
Tai yra vienas iš pirmųjų pasaulyje telefonų su „Google“ operacinės sistemos „Android“ „guminio saldainiuko“ („Jelly Bean“) versija. Pilną šios operacinės sistemos patobulinimų sąrašą, lyginant su ankstesniąja „Ice Cream Sandwich“, rasite šioje svetainėje. Labiausiai norėtųsi padėkoti „Google“ už patobulintą „Chrome“ naršyklę telefonui: ji veikia greitai, patogiai ir yra valdoma intuityviai. Telefono „HD Super AMOLED“ ekranas – be priekaištų, padengtas tikrai veikiančia „Gorilla Glass 2“ danga (pirmoji, praėjusiais metais bandyta „Note“ versija taip pat buvo su atspariu įbrėžimams stiklu, ant kurio per kelias savaites nešiojimo kišenėje kažkodėl atsirado ganėtinai gerai pastebimų įbrėžimų). Spalvų ryškumas – puikus, o taškų tankumas ekrane (bendra raiška – 1280 x 720 taškų, įstrižainė 5,5 colio) yra netgi truputėlį didesnis nei labai jau garsiai akcentuoto paskutiniųjų „iPad“ „Retina display“ ekrano (264 taškai colyje „Apple“ gaminyje, 267 – „Samsung“).
Visiems dabartiniams išmaniesiems flagmanams su keturių branduolių procesoriais privaloma savybe tapo fotografavimas serijomis („Note II“ gali fiksuoti iki 20 nuotraukų vieno mygtuko paspaudimu). Šiuo atžvilgiu „Note II“ pasirodo puikiai – visus 20 kadrų fiksuoja be trūkčiojimų, per kelias sekundes – tik rinkitės kuris jums patiko labiausiai. Apie fotografijų ir filmavimo kokybę negalima pasakyti nė vieno blogo žodžio, mat kamera panaudota ta pati, kaip ir „Galaxy S III“ telefone, tik pridėta keletas papildomų programinių funkcijų, kurios gali gerokai nudžiuginti – puikus pavyzdys yra žmonių kompanijos fotografavimas penkis kartus, o vėliau iš šios nedidelės nuotraukų serijos galima išsirinkti labiausiai patikusius veidus. Taigi, jei pirmoje nuotraukoje Marytė kažką bando šnekėti, o antroje Jonas užsimerkęs, galima į vieną nuotrauką suderinti Marytės veidą iš antros nuotraukos, o Jono – iš pirmos. Tiesa, praktikoje per vakarėlius fotografuojantys žmonės kaip tik stengiasi išrinkti kuo komiškesnius draugų veidus.
Telefono surinkimo kokybe galima įsitikinti iš įvairių „Youtube“ vaizdo įrašų, demonstruojančių kaip šis telefonas išlaiko kritimo testus – bandymų rezultatai išties įspūdingi. Turbūt verta paminėti, kad nors telefonas yra milžiniškas, bet SIM kortelės reikia sumažintos – tokios pačios, kokia naudojama „Apple iPhone“ ir „Nokia Lumia“ telefonuose. Standartinio dydžio kortelės apkarpymo paslaugą suteiks tikriausiai bet kurio ryšio operatoriaus salono darbuotojai ir tai truks trumpiau nei minutę (jeigu nereikės duomenų iš vienos SIM kortelės perkelti į kitą – labai senų SIM kortelių mikroschema yra didesnė nei apkarpytoji kortelė).
Telefono valdymo tikslumui padidinti skirtas pieštukas (ir valdymo pieštuku sistema) smarkiai patobulinti – telefone yra 1000 skirtingų reagavimo į paspaudimo stiprumą lygių, naudingų, pavyzdžiui, norint piešti plonesnėmis ar storesnėmis linijomis, galimybė peržiūrėti ir aktyvuoti aplanko turinį laikant pieštuką virš ekrano. Smarkiai išsiplėtė ir programėlių, skirtų specialiai valdymui pieštuku, pasirinkimas.
Akumuliatoriaus talpa – 3100 mAh yra turbūt didžiausia iš visų, siūlomų išmaniųjų telefonų rinkoje, nors savaime suprantama, tai yra būtina įvertinant paties didžiausio energijos rajūno – ekrano – dydį. Bet telefoną naudojant normaliu intensyvumu tokio dydžio akumuliatoriaus talpos iš esmės pakanka dviems dienoms patogaus, poreikių neribojančio naudojimo be įkrovimo.
Surizikuosiu būti apšauktas „Samsung“ fanu (nors asmeninis telefonas, kuriuo esu visiškai patenkintas, yra pagamintas ne korėjiečių), bet teigsiu, kad kuriant tokio lygio telefonus „Samsung“ technologinių klaidų tiesiog nebedaro – todėl, manau, pagrindinis tikslas kuriant „Galaxy Note II“ (kaip ir „Galaxy S III“) buvo ne sužavėti vartotoją techninėmis charakteristikomis, o užmegzti emocinį ryšį tarp vartotojo ir įrenginio – pats šį telefoną labiau vertinau ne terminais „greitas“, „ištvermingas“, „gerai fotografuojantis“ (visa tai savaime suprantama, taigi, nuo to nei šilta, nei šalta), o „mielas“, „patogus rankoje“, „nepriekaištingas“.
Emocijomis „Samsung“ pradeda žaisti telefono net neįjungus - „Note II“ išorės medžiagų ir užrakinto ekrano vaizdo derinys pasąmonei tarsi perša nuomonę, kad tai yra lengvas tarsi pienės pūkelis ir švelniai nugludintas tarsi jūros akmenėlis įrenginys. O pabandžius ekraną atrakinti matomi ir girdimi vandens raibuliai sąmonei perša, kad telefone viskas tarsi teka (labiau tiktų angliškas išsireiškimas „fluid control“).
Netgi sunku pasakyti kokiu būdu toks įspūdis sudaromas – subjektyviai galėčiau teigti, kad tai priklauso nuo operacinės sistemos valdymo modifikacijų ir papildomų „Samsung“ įdiegtų funkcijų derinio: „Note 2“ yra pilnas rinkinys su „Galaxy S III“ pristatytų galimybių - „S Voice“ („Samsung“ skaitmeninis pašnekovas, panašus į „Siri“), ekrano aktyvumo palaikymas tol, kol vartotojas žiūri (t.y., ekrano nereikia čiupinėti kas pusę minutės, jei tik į jį žiūrėsite – jis neišsijungs), telefone esančios informacijos dalijimasis suliečiant jį su kitu įrenginiu, per NFC, patobulintas pagrindinis nuo ekrano viršaus nuleidžiamas meniu, įdiegta puiki įeinančių signalų blokavimo funkcija – galima nusistatyti, pavyzdžiui, kad ne darbo metu būtumėte nepasiekiamas bendradarbiams, o naktį – apskritai niekam.
Ar verta jį pirkti? Jei turite atliekamus porą tūkstančių litų – be jokios abejonės. Tik prieš pirkdami būtinai savęs paklauskite – o ar kasdieniniuose rūbuose turėsite pakankamai didelę kišenę tokiam telefonų pasaulio gigantui įsidėti?