Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad galėsiu išbandyti „Samsung Galaxy Tab“. Kelios priežastys: 1) tai tikrai naujas produktas, pasirodęs vos daugiau kaip prieš mėnesį užsienyje; 2) tai iššūkis „Apple iPad“, kuriam iki šiol niekas rimtos konkurencijos nesukūrė; 3) tai naujo, nebandyto 7 colių (18 cm) formato įrenginys.
Pusė „iPad“
Lengviausia „Galaxy Tab“ dydį įsivaizduoti lyginant su „iPad“, mat „Tab“ yra maždaug perpus mažesnis. Tačiau taip galima lyginti tik dydį. Procesoriaus galia, duomenų talpa ir netgi ekrano geba (1024×600 „Tab“, 1024×768 „iPad“) yra beveik vienoda. Skirtingai nuo „iPad“, „Tab“ turi kameras priekyje ir gale (atitinkamai 1,3 ir 3 Mpix) bei 3G su galimybe skambinti ir priimti skambučius. „Tab“ turi dvigubai daugiau darbinės atmintinės (512 MB), „microSD“ lizdą ir naujesnės versijos „Bluetooth“ (3.0). Taigi iš techninės pusės „Tab“ tikrai nėra „pusė iPad“.
Po „iPad“ laikant rankose „Samsung Galaxy Tab“ atrodo storokas ir ganėtinai sunkus, nors šiaip jis yra plonesnis ir lengvesnis už „Apple“ planšetę. Taip veikiausiai yra dėl to, kad „iPad“ kraštai yra plonesni, o lyginant svorį atrodytų, kad būdamas du kartus mažesnis ir sverti „Tab“ turėtų du kartus mažiau. Tačiau nei storis, nei svoris nėra problema, jei tik neketinate naudotis „Samsung“ pasiūlymu nešiotis „Tab“ kišenėje. Aš suprantu motyvus reklamuoti mažesnį įrenginį kaip kišeninį, bet „Tab“ tilps tik į labai dideles kišenes – nebent lietpalčio ar striukės…
Tanku, ryšku
Kadangi „Tab“ ekranas yra beveik dvigubai mažesnis, tačiau jo geba yra panaši, taškai ekrane yra sudėti labai tankiai – vaizdas iš tiesų jame yra labai ryškus, spalvos sodrios, netgi labai sodrios. Mane maloniai nustebino, kad horizontaliai laikant „Tab“ į ekraną laisvai telpa daugumos svetainių plotis. Tiesa, aukščio matosi nedaug, mūsų naujienų svetainėse – tik pavadinimas ir reklama, bet tai geriau nei menkas fragmentas mažesniuose telefonų ekranuose.
Internetą, beje, pasiekiau ne iš karto. Dėl man nesuprantamų priežasčių „Tab“ nesugebėjo prisijungti prie interneto per 3G. Pokalbiai ir SMS veikė, tačiau internetas – tik per belaidį „Wi-Fi“. Bandžiau kreiptis pagalbos į „Omnitel“, tačiau jos nesulaukiau – man buvo pasakyta, kad internetas įrenginiuose, kurių neparduoda „Omnitel“, yra paties vartotojo problema. Na, ne tokiais žodžiais, bet esmė buvo tokia. Įdomiausia, kad šiuo aparatu pati „Omnitel“ ir turėtų netrukus prekiauti (bent jau taip man sakė „Samsung“ atstovai). Reikia tikėtis, kad tuomet ryšio operatorius labiau pasistengs, kad 3G internetas veiktų.
Tačiau grįžkime prie „Tab“ vaizdų. Kaip minėjau, naršyklė veikia neblogai, nuotraukas peržiūrėti patogu, žiūrėti filmus – irgi (žinoma, laikant aparatą horizontaliai). Susidūriau tik su dviem problemomis, prie kurių ko gero prisitaikyčiau naudodamas „Tab“ kasdien:
- Ekrano jautrumas lietimui yra šiek tiek nenuoseklus. Braukimas pirštu iš dešinės į kairę suveikia daug geriau, nei braukimas priešinga kryptimi. Tai susiję su žmogaus rankos forma ir fiziologija, tačiau į tai dizaineriai turėjo atsižvelgti. Dabar gi versti, pavyzdžiui, knygos puslapius pirmyn yra paprasta, tačiau atversti atgal gali prireikti kelių bandymų. Kita susijusi problema – aparato meniu, pradžios, grįžimo ir paieškos mygtukai. Aš juos nuolat paspaudžiu netyčia, užkliudydamas delno briauna ar priliesdamas kuriuo pirštu. Nors liečiami mygtukai atrodo elegantiškiau, šiuo atveju gal reikėjo juos daryti mechaninius…
- Ekranas labai blizga ir atspindi. Žinoma, visi tokio tipo ekranai atspindi, bet „Tab“ ekranas man pasirodė itin blizgus – net kambario prieblandoje naršydamas internete pajusdavau spoksąs į save patį, kai tik svetainės fonas pasitaikydavo bent kiek tamsesnis. Tiesa, skaitant knygas to nesijaučia – ryškus baltas fonas gesina atspindį.
Vienas tikrai vertas paminėti „Tab“ dalykas – įdomus telefono sprendimas. Planšetė, net 7 colių, yra per didelė laikyti prie ausies. Bet su „Tab“ galima ir skambinti, ir priimti skambučius. Tiesiog reikia naudoti laisvų rankų įrangą arba naudoti aparatą kaip telefoną-garsiakalbį (panašiai kaip stacionariuose telefonuose per grupės pokalbius). Pastarasis variantas netinka viešoms vietoms, nes viską girdi aplinkiniai, bet jei nenorite nešiotis atskiro telefono, tai visiškai įmanoma išsiversti tik su „Tab“.
Kitas įdomus dalykas – vaizdo pokalbiai. Jų galimybė yra, ne vien tik per „Wi-Fi“, tačiau aš neradau su kuo ją išbandyti. Nemanau, kad ji veiktų su „Apple FaceTime“, bet gal pavyktų su vaizdu paskambinti ne tik į kitą „Tab“, bet ir į kokį kitą „Android“ aparatą su kamera priekyje?
(Japonijoje jau kuriami „tiuninguoti“ „Galaxy Tab“ modeliai)
Padidintas „Android“
Kiek kartų girdėjau sakant, kad „Android“ programos „nepriklauso nuo gebos“, tiek kartų nesupratau, kodėl tai yra privalumas. Na, taip – išdidintos keturis kartus „iPhone“ programos „iPad“ ekrane atrodo tragiškai, bet jomis niekas ir nesinaudoja, nebent iš bėdos. Tačiau netgi jei viskas programoje padaryta su vektorine grafika ir šriftais, du ar keturis kartus padidinta ji tikrai nebus optimalus sprendimas. Geriausiu atveju daugiau teksto tilps į ekraną (naršyklės, skaityklės), blogiausiu – atrodysi tarsi naudojąs telefoną silpnaregiams. Programų kūrėjai mažų mažiausia turi išnaudoti papildomą ekrano plotą naudingai, o tai reiškia, kad programas „Samsung Tab“ teks kurti specialiai. Tikėkimės, kad „Samsung“ pavyks įtvirtinti 7 colius ir 1024×600 taškų gebą kaip naują standartą – antraip „Tab“ vartotojai susidurs su rimtu programų stygiumi (tai yra priežastis, dėl kurios „Apple“ teigia neketinanti gaminti mažesnio formato „iPad“).
Beje, teiginį, kad nėra „vieno dydžio“ programų visiems „Android“ įrenginiams, puikiai iliustruoja ir pats „Samsung Galaxy Tab“. Jo pranešimų juosta yra platesnė (tai yra gerai – telefone aš į ją pataikau tik kas antrą kartą), o išskleistos plotas panaudotas ne tik pranešimams, bet ir sistemos nustatymams. Paprasčiausiai tiek vietos neapsimokėjo palikti tuščios. Išbandžiau keletą nemokamų programų iš „Android Market“ ir įsitikinau, kad didesniame ekrane jos ne visada panaudoja erdvę ekonomiškai (vertikaliai laikant „Twidroyd“ tekstas yra per smulkus ir jo yra per daug, horizontaliai laikant – daug geriau, nes programa gali atidaryti naršyklę greta).
Koziris – vietos turinys ir sutartys
Dydžio problema iš dalies paaiškina specialią „Samsung“ skaityklę knygoms ir keletą kitų programų. Tačiau „Samsung“ pastangos neapsiriboja tik programų pritaikymu didesniam planšetės formatui. Firma sako besideranti dėl lietuviško turinio (knygų, žurnalų, laikraščių) „Galaxy Tab“ vartotojams. Šaunu! Nors „iPhone“ turi kelias programas lietuviškoms naujienoms skaityti, „iPad“ nėra nieko panašaus. Jei „Samsung“ pavyks susitarti dėl vietinio skaitmeninio turinio, tai šis dalykas bus ko gero pagrindinis traukos taškas pirkėjui.
„Samsung“ taip pat sako, kad planšetę bus galima įsigyti su operatoriaus sutartimi. Tai svarbu, nes aparatas šiaip yra kosmiškai brangus – Vokietijoje 16 GB versija be sutarties kainuoja daugiau nei 2500 litų, brangiau nei 32 GB „iPad“ su 3G! Su sutartimi jo kaina turėtų sumažėti kelis kartus, gal net iki simbolinio lito su maksimalia mėnesine įmoka. Klausimas tik, ar pirkėjams dar viena sutartis su kelių metų įsipareigojimu yra patrauklus dalykas (šeimoje ir taip kelios tokios jau mokamos).
Ir vis dėlto…
Nepaisant kelių svarbių kritinių pastabų, man „Samsung Galaxy Tab“ patiko. Manau, kad kažką panašaus daugelis mūsų įsigysime per artimiausius 3–5 metus. Vieno teisingo planšetės formato nėra. Jei „iPad“ savo formatu yra panašus į knygą ar sąsiuvinį, tai „Tab“ labiau primena užrašų knygelę. Abu formatai turi popierinius atitikmenis ir abu yra naudojami. Atpigę, su turinio vietos kalba pasiūla tokie aparatėliai būtų itin patrauklūs. Šiandien „iPad“ programos toli lenkia tai, ką gali pasiūlyti „Tab“, tačiau „Samsung“ turi ambicijų ir energijos vytis. O konkurencija visada naudinga pirkėjui…