Kai biudžetas nesiekia tūkstančio litų, o išmaniojo telefono ir modernios operacinės sistemos norisi (kas to dabar nenori?), tai tenka rinktis iš gerokai kuklesnio modelių krepšelio, bet pasirinkimas ir jame yra.
Kai biudžetas nesiekia tūkstančio litų, o išmaniojo telefono ir modernios operacinės sistemos norisi (kas to dabar nenori?), tai tenka rinktis iš gerokai kuklesnio modelių krepšelio, bet pasirinkimas ir jame yra: rinkoje yra bent pustuzinis populiarių išmaniųjų telefonų pradedantiems už 600–900 litų. Vienas jų – „HTC Wildfire“. Jei šio telefono konkurentams reikia prisistatyti ir įrodyti savo privalumus individualiai, tai „Wildfire“ yra gerokai paprasčiau – neoficialiai, bet ganėtinai plačiai jis žinomas kaip „sumažintas „Desire“.
Apibūdinimas nėra visai tikslus, nes „Wildfire“ yra ne tik mažesnis, bet ir kiek kuklesnis savo viduriais, tačiau daugelis svarbių savybių iš tiesų yra artimos „HTC Desire“ („Desire HD“, tiesa, skiriasi labiau).
Kas yra „Wildfire“ viduje? 528 MHz „Qualcomm“ procesorius (MSM7225), 384 MB darbinė atmintinė ir 512 MB ROM, 3G ir 802.11 b/g belaidis tinklas (galimybė naudotis kaip modemu per USB), „Bluetooth“ ir A2DP, G-jutiklis ir skaitmeninis kompasas, GPS ir 5 megapikselių fotokamera. Visiškai neprasti startiniai parametrai. Labiausiai dėl „mažinimo“ nukentėjęs dalykas – 3,2 colio 240×320 taškų ekranas. Nors ekrano plotis yra toks pats kaip „iPhone“, tačiau jo raiška yra gerokai mažesnė (240 prieš 320 taškų). Vertikaliai raiškos irgi šiek tiek trūksta, ypač lyginant su naujos kartos „Retina“ ar „Sharp IS03“ (960×640) ekranais.
Į mano delną „HTC Wildfire“ telpa kuo puikiausiai – nykščiu pasiekiu bet kurį ekrano kampą, todėl telefonu galiu naudotis viena ranka. Ekrano jautrumas yra pakankamas, bet aš vis dar manau, kad „Android“ pranešimų juosta yra per plona patogiam naudojimui – kadangi ji yra pačiame ekrano viršuje, nykštys nuolat tempiamas maksimaliai, kai tik reikia ją pasiekti (o pasiekti tenka dažnai). Žaidimų su „Wildfire“ nebandžiau žaisti (pats geriausias ekrano jautrumo patikrinimas!), bet atrodo, kad problemų neturėtų kilti.
HTC vartotojo sąsaja „Sense UI“ ir dauguma programų dėl mažesnės gebos ir dydžio ekrano praktiškai nenukenčia, ko nepasakytum apie naršyklę. Su „Wildfire“ pageidautina naudoti „supakuotą internetą“ – programas, specialiai pritaikytas telefonams, o ne „pliką“ naršyklę, kuri rodo labai jau kuklų svetainės plotelį. Žinoma, jis didinasi, slankosi, bet darbo pirštams (tada jau abiejų rankų) yra daugiau, nei norėtųsi…
Kuklesnis ekranas ir neprastas 1300 mAh akumuliatorius virsta privalumu matuojant energijos resursą. Sunku pasakyti, ar pavyktų išvengti kasdienio naktinio krovimo labai intensyviai naudojant telefoną, tačiau aš galėjau dirbti su „Wildfire“ dvi paras nesiekdamas kroviklio laido.
Taigi pagrindiniai „Wildfire“ privalumai yra geras akumuliatoriaus resursas ir prieinama kaina. Minusai? Na – nėra lietuviško vertimo ir klaviatūros (tas pats, kaip ir su kitais HTC modeliais). Telefonas kai kurias funkcijas (naršymo, vaizdų peržiūros, kartais – rašymo) atlieka lėtokai, tarsi strigdamas. Jis nėra toks lėtas, koks tapo mano „iPhone“ 3G su „iOS“ 4 versija, tačiau sparta jis išties negali lygintis su galingiausiais išmaniųjų telefonų modeliais.
Šioje vietoje vertėtų stabtelėti ir pamąstyti apie išmaniųjų telefonų „gyvenimo“ ciklą apskritai. Kai perki daiktą už tūkstantį ar du, nori, kad jis tarnautų bent statistinius/sutartinius (jei pirktas su sutartimi) du metus be didesnių problemų. Deja, bent jau su „iPhone“ 3G man tai nepavyko. Nauja „iOS“ 4 versija jame veikia nepilnai, bet net ir apkarpytos funkcijos bedieviškai stabdo telefoną. Galima sakyti, kad telefonui pritrūko pusmečio iki normalios tarnybos trukmės ir keitimo nauju.
Kaip bus su „Android“ dar sunku pasakyti. Daugelis populiarių modelių dar neišgyveno tiek, kad galėtume spręsti apie tai, kaip jie atlaikys naujas OS versijas ir naujas, sudėtingesnes bei galingesnes programas. Nors „Android“ OS versijos iki šiol ankstesnių telefonų modelių beatodairiškai nelaidojo, nuolat sklando gandai, kad netrukus kartų kaita gali tapti labiau juntama.
Atsižvelgiant į tai, pigesnių modelių kainos privalumas kiek nublanksta. Taip, slenkstis įsigyti išmanųjį telefoną sumažėja, tačiau padidėja galimybė, kad telefoną teks keisti nauju gerokai anksčiau, nei norėtųsi. Gal jums to neprireiks, tačiau mano pareiga perspėti – pats su tuo susidūriau (nors pirkau toli gražu ne pigų modelį).
Apibendrinant „HTC Wildfire“ atrodo kaip neblogas startas su išmaniuoju telefonu. Jei jo pirkėjui reikia laiko priprasti prie naujų galimybių ir išmokti jas valdyti, tai telefono turėtų visiškai pakakti. Vėliau, žinoma, prireiks galingesnio su didesnės gebos ekranu. Klausimas, ar tokį pavyks gauti už 850 litų ar pigiau – kol kas „flagmanai“ nepinga – rinka dar toli gražu neprisotinta…
