Kadangi „HTC Desire HD“ ir „HTC Desire Z“ pristatymas jau nebėra karšta naujiena, tai šis įrašas yra skirtas pamąstymams ir toms išvadoms, kurių priėjau stebėdamas renginį gyvai Londone, apžiūrinėdamas aparatus ir skaitydamas atsiliepimus internete. Kitaip tariant, man labiau rūpi strateginiai dalykai ir HTC kelias į ateitį.
Keturi banginiai
HTC renginys rugsėjo 15 dieną iš esmės rėmėsi keturiomis naujienomis, labai kompaktiškai per nepilną valandą išdėstytomis bendrovės vadovo Peter Chou, Europos, Vidurio Azijos ir Afrikos regiono vadovo Florian Seiche bei rinkodaros bei techninių skyrių žmonių. Tos keturios naujienos – interneto tarnyba HTC vartotojams „HTCSense.com“, atnaujinta „Sense UI“ sąsaja bei du nauji firmos telefonai–flagmanai: „Desire HD“ ir „Desire Z“.
HTC yra labai jauna firma – rinkoje 8 metus, iš kurių tik pastaruosius du pardavinėja produktus su savo vardu (anksčiau gamino telefonus operatoriams su jų logotipais ir pagal jų specifikacijas). Todėl produktų pristatymui ji nepagailėjo lėšų į Londoną sukviesti žurnalistus beveik iš visos Europos. Renginio metu jautėsi šioks toks organizatorių jaudulys – tai natūralu, net dauguma apie jį rašiusių tinklaraščių yra gerokai vyresni už HTC prekės ženklą. Tačiau HTC jau turi kuo didžiuotis – bendrovė teigia, kad jos prekės ženklo žinomumas per metus padidėjo du kartus, ir šiandien firma gali drąsiai teigti esanti ketvirta didžiausia išmaniųjų telefonų gamintoja pasaulyje.
„HTC Sense“ masėms
„HTC Sense“ yra papildoma vartotojo sąsaja, „užvelkama“ ant operacinės sistemos bendrovės telefonuose. „Android“ entuziastams ji nepatinka, nes slepia „tikrąją OS“ ir riboja galimybes priversti telefoną veikti taip, kaip nori jie, o štai vidutiniam masiniam vartotojui tas papildomas sluoksnis padeda geriau susigaudyti ir patogiau valdyti telefoną bei programas. HTC neketina atstumti entuziastų (kurie visada ras būtų apeiti nenorimas sąsajas), tačiau dėmesį koncentruoja į masinį vartotoją ir tobulina „Sense“.
Iš pradžių maniau, kad visos tos gamintojų sąsajos yra laikinas dalykas, diegiamas į telefonus tol, kol „Android“ taps patogi naudoti. Tačiau HTC mano kitaip – nepaisant vis tobulinamų „Android“ versijų, „Sense UI“ sluoksnis tampa vis storesnis ir storesnis, vis mažiau iš po jo kyšo žalia „Android“ robotuko galvelė. Nė kiek nenustebčiau, jei kurią dieną HTC paskelbtų apie savo programų parduotuvę – firmos atstovai teigia puikiai žiną, kokia ribota yra komercinių programų „Android Market“ sklaida.
Renginio metu paskelbti „Sense UI“ atnaujinimai atrodo nežymūs, tačiau vartotojams jie yra svarbūs. HTC teigė rinkę vartotojų nusiskundimus ir pageidavimus – nauja „Sense“ versija yra svarbesnių iš jų sprendimas. Pavyzdžiui, telefonas su „Sense“ garsiau skamba rankinėje ar kišenėje ir tyliau – padėtas ant stalo ar laikomas delne. Smulkmena? O ne! Aš dėl šio dalyko praleidžiu dešimtis skambučių kiekvieną savaitę. Nenoriu garsinti signalo, nes kambario tyloje jis verčia krūpčioti, o nustatyto negarsiai kišenėje aš per aplinkos ir transporto triukšmą negirdžiu.
Kitas, labai populiarus tarp renginio dalyvių pavyzdys, kešuojami žemėlapiai. Vieną kartą pakrauti į atmintinę jie sklandžiai slenka ekrane į visas puses – nebereikia laukti, kol pasikraus iš interneto. Tai ne tik patogu, tai taupo pinigus, nes keliaujant užsienyje suvartojama kur kas mažiau interneto duomenų srauto. Kadangi „Google Maps“ taip naudoti neišeina, tai HTC pridėjo pačių paruoštus žemėlapius. O jei jau tiek darbo atliko, tai pasistengė ir dėl kitų vartotojui svarbių dalykų – pavyzdžiui, automatiško žemėlapio pasukimo pagal kompasą ir tai, kokia kryptimi žiūri / juda jo šeimininkas.
Į mano klausimus apie „Sense UI“ ir viso telefono lokalizaciją, įskaitant lietuvišką klaviatūrą buvo atsakyta pažadais – deja naujieji modeliai dar nėra „lietuviški“, tačiau ateityje bus. Gaila, kad niekas nesiryžo pasakyti kada…
Apibendrinimas: HTC siekia, kad „Sense UI“ tobulėtų ir ne tik užpildytų „Android“ paliktas spragas, bet ir sukurtų pakankamai daug papildomos vertės, kad niekam nebesinorėtų „rauti šaknų“. Taip ir naujus vartotojus lengviau pritraukti, ir pririšti esamus prie HTC įrangos. „Sense“ – HTC įrankis nutolti nuo „dar vieno „Android“ gamintojo“ įvaizdžio.
Debesys judantiems
„Rišimas“ prie „Sense“ dar labiau išryškėja, kai į lygtį įtrauki naująją interneto tarnybą „HTCSense.com“. Pagrindinė jos paskirtis – duomenų sinchronizavimas, atsarginės jų kopijos ir archyvas, telefono saugumas ir nuotolinis valdymas. Dalį funkcijų (surasti telefoną, užblokuoti nuotoliniu būdu ar ištrinti jo duomenis) esame matę anksčiau („MobileMe“ / „Find my iPhone“ ir pan.). Įdomu tai, kad kartu su atsarginėmis teksto žinučių, pokalbių registro kopijomis išsaugomos ir vartotojo nuostatos. Jei prarastumėte telefoną, tai naująjį pritaikyti užtruktų daug trumpiau, nei viską darant rankomis.
Beklausant pranešimo apie „Sense“ ir ypač apie jos interneto tarnybą man kilo daug klausimų, kuriuos vėliau uždaviau HTC atstovui Vidurio ir Rytų Europai Pawelui Orlinski. Kodėl HTC imasi „Google“ darbo? Kodėl kuria funkcijas, kurios tiesiogiai gali konkuruoti su ateities „Android“ versijomis? Kaip HTC ketina suderinti tokį gilų sąsajos sluoksnį su esminiais pasikeitimais operacinėje sistemoje? Ar veiks dabartinė „Sense UI“, tarkime, su „Android 2.6“ ar 3.0?
Atsakymus, tiesą sakant, gavau labai mandagius, bet nelabai konkrečius. HTC teigia labai glaudžiai dirbanti su „Google“. Keisis „Android“ versijos, bus priderinta ir „Sense“. Tik niekas nesiėmė atsakyti, ar tai nevirs stabdžiu diegiant į telefonus naujas OS versijas, nuo ko „Android“ telefonai labai kenčia šiuo metu. Man susidarė įspūdis, kad visi „Android“ telefonų gamintojai kasdien vis labiau stengiasi vartotojus įklampinti į savo sąsajas – taip, kad jiems nekiltų ranka savarankiškai diegti naujas versijas, ROM ir „neautorizuotus“ sistemos priedus. Prisirišus prie „HTCSense.com“ gali nebesinorėti griauti veikiančios sistemos – žmonės sutiks palaukti…
Kitas nerimą keliantis dalykas – naujienų suderinamumas su senesniais modeliais. HTC pripažįsta, kad ne visi trečiadienį pristatyti smagumai veiks su dabar parduodamais telefonais – netgi su santykinai nauja „HTC Desire“. Žinoma, čia nieko nuostabaus – ne visos naujos OS versijų galimybės veikia ankstesniuose modeliuose (žinau, nes naudoju „iOS 4.1“ su senuku 3G), bet jei programinė įranga telefonų kaitos ciklą (dabar – maždaug kas du metus) paspartins iki metų ar vos pusmečio, vartotojai liks labai nepatenkinti.
Na, o jei jau pradėjau apie telefonų keitimą…
Naujas lyderis – „Desire HD“
„Desire HD“ – naujas HTC flagmanas. Tai santykinai didelis (kažkaip keista, kad nuolat mažėję dabar telefonai vėl ėmė sparčiai didėti ir artėti prie anuometinio „plytų“ formato) telefonas su didžiuliu 4,3 colio įstrižainės ekranu, 8 megapikselių kamera (720p HD įrašas), 1 GHz „Snapdragon“ procesoriumi, 768 MB atmintine ir 1,5 GB talpos saugykla, plečiama „microSD“ kortele. Telefono korpusas yra pagamintas iš vientiso aliuminio liejinio, kas iš tiesų prideda solidumo, patvarumo ir (jei metalas jums mielas) išvaizdos grožio.
Spalio mėnesį prekyboje (taip pat ir Lietuvoje) pasirodysiantis „Desire HD“ bus su „Android 2.2“ („Froyo“) OS ir naująja „Sense UI“, kuri jau galės naudoti „HTCSense.com“ interneto tarnybą. Orientacinė aparato kaina be operatorių subsidijų ir sutarčių – apie 2000 litų.
„Desire Z“ – su mygtukėliais
„HTC Desire Z“ yra tarsi jaunesnis HD brolis. Šis modelis turi mažesnį (3,7 colio) ekraną, 800 MHz procesorių, 5 megapikselių kamerą (irgi su HD įrašu), tačiau išskirtinė jo savybė – išslenkama fizinė klaviatūra (jis pavadintas Z, nes klaviatūros vyriai primena Z raidės formą). Pagrindinė klaviatūros naujovė – daugiau santrumpų dažniausiai naudojamoms komandoms ir funkcijoms bei pasirinktų programų paleidimas klaviatūros komandomis.
Nors daugeliu aspektų Z ir HD yra labai panašūs, akivaizdu, kad fizinės klaviatūros dabar yra tik vis mažėjančiai jų mėgėjų bendruomenei. Tai rodo ir HTC sprendimas į Z modelį sudėti gerokai kuklesnę techninę įrangą.
Bandant gyvai „Desire Z“ paliko neblogą įspūdį. Jis geriau telpa į delną, tačiau klaviatūros išstūmimas yra ganėtinai kietas. Dėl aptakios korpuso formos kartais viena ranka sudėtinga ją išskleisti, nes telefonas slysta delne.
Kuriozai
Šiaip HTC renginys, sakyčiau, buvo vykęs, bet su interneto ryšiu organizatoriams labai nesisekė. Prieš prasidedant pagrindiniam pranešimui buvo labai keblu prisijungti prie vietinio tinklo. Per pranešimą tinklas veikė, tačiau nepavyko išsiųsti nuotraukų ar didesnio duomenų kiekio. Interneto ryšys apskritai dingo vos pasibaigus pagrindiniam pranešimui. Todėl ir tiems, kas laukė naujienų „Twitter“, man nepavyko papasakoti įspūdžių ir gyvo testavimo ir kitų naujienų. Iki tol buvusi atvira „HTCpublic“ tinklo jungtis buvo užrakinta ir tokia liko iki pat renginio pabaigos.
Šiek tiek paišdykauti buvo atvykę ir konkurentai. Kadangi tomis pačiomis dienomis Londone vyko „Nokia World“ renginys, tai „Nokia“ komanda, nešina raudonais „Ovi Store“ reklamuojančiais balionėliais, pražygiavo pro HTC renginio vietą (į vidų pro apsaugą nesibrovė). Ėjo jie taip romiai, kad net dėmesio neatkreipiau tol, kol apie „diversiją“ neperskaičiau internete. Vėliau sužinojau, kad buvo dalinami ir kažkokie „Nokia“ „lauknešėliai“ tiems, kas dalyvavo HTC renginyje, bet daugiau apie tai nieko negaliu papasakoti, nes mačiau tik porą tuščių melynų dėžių nuo tų lauknešėlių.
Šiaip „Nokia“ reakcija į HTC renginį pasirodė įdomi. Jums spręsti, ar tai baimės, nerimo, draugiško pasistumdymo pečiais, ar tiesiog dėmesio išraiška. Abu renginiai internete vertinami įvairiai. Vieni su entuziazmu sutiko naujienas, kiti tvirtino, kad Londonas šią savaitę niekuo mobiliu smarkiai nenustebino.
Apie „Nokia World“ nieko nežinau, o štai HTC renginys man pasirodė vertingas vien dėl to, kad turėjau progos kiek geriau pažinti labai staigiai ir stipriai į mobiliųjų technologijų rinką įsiskverbusią bendrovę. Juk iš tiesų svarbu ne tik modeliai ir techninės jų charakteristikos, bet ir firmos kultūra, vizija, tikslai ateičiai ir santykis su vartotojais.
HTC akylai stebi itin sparčią išmaniųjų telefonų plėtrą ir supranta, kad laiku neparuošusi modelių pačiai plačiausiai vartotojų grupei, gali likti tik kelių entuziastų palaikoma. Todėl ir siekia patenkinti jų, ypač naujokų ir migruojančių iš kitų OS poreikius. Bando savitai ir ganėtinai drąsiai.