Šaltuoju metų laiku palikti pravirų langų nesinori. Tačiau užsistovėjęs oras namuose gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai – ypač tada, jei esate jautresnis alergenams arba turite kvėpavimo takų problemų. Dėl to būtina reguliariai vėdinti patalpas, kuriose praleidžiate didžiąją dalį savo dienos. Tačiau vien vėdinimo gali nepakakti – štai keli prietaisai, kurie prisidės prie oro kokybės gerinimo jūsų namuose.
Šaltuoju metų laiku palikti pravirų langų nesinori. Tačiau užsistovėjęs oras namuose gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai – ypač tada, jei esate jautresnis alergenams arba turite kvėpavimo takų problemų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, vidutinis amerikietis 87 proc. savo gyvenimo praleidžia pastatų viduje. Taip pat nustatyta, kad kai kurių teršalų koncentracija patalpose dažnai būna nuo dviejų iki penkių kartų didesnė už įprastą tų pačių teršalų koncentraciją lauke.
Europos aplinkos agentūros teigimu, patalpose kai kurių teršalų koncentracija gali būti itin didelė ir sukelti sveikatos problemų.
Pavyzdžiui, drėgname ore gali veistis įvairių rūšių bakterijos ir pelėsis, nuo kurių atsiranda kvėpavimo sutrikimai, astma, o kai kuriuose valymo produktuose, kilimuose ir balduose esančios cheminės medžiagos gali pakenkti kepenų, inkstų ir nervų sistemoms bei sukelti galvos skausmus ar pykinimą.
Jei kelias dienas ar savaites kvėpuojate užterštu oru, gali būti, kad pradėsite jausti gerklės džiūvimą, kosulį ar slogą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad 2020 m. namų ūkių oro tarša lėmė 3,2 mln. mirčių per metus, įskaitant daugiau kaip 237 tūkst. jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų mirtis.
Dėl to būtina reguliariai vėdinti patalpas, kuriose praleidžiate didžiąją dalį savo dienos. Tačiau vien vėdinimo gali nepakakti – štai keli prietaisai, kurie prisidės prie oro kokybės gerinimo jūsų namuose.
Oro kokybei stebėti
Oro kokybės jutikliais galima lengvai sužinoti, koks oras yra jūsų namuose. Šie prietaisai naudingi tiems, kurie nori pamatyti santykinius atsakus į savo veiksmus. Pavyzdžiui, dulkių siurbliui siurbiant ore dalelių skaičius padidėja, bet jei valydami atidarytumėte langą, jis turėtų sumažėti, rašo „Wired“.
Tas pats galioja ir maisto ruošimui įjungus arba išjungus gartraukį. Patalpų oro kokybės prietaisas turėtų tai rodyti realiuoju laiku, o tai gali išmokyti geresnių įpročių. Nė vienas prietaisas nėra tobulas ir negali pasakyti visko, kas slypi ore, tačiau tai – geras pirmas žingsnis.
Oro valytuvai
Kitas žingsnis būtų oro valytuvas. Tokie oro valytuvai, kurie turi didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro filtrą (HEPA), gali sulaikyti iki 99,97 proc. smulkių dalelių, kurių dydis ne mažesnis kaip 0,3 mikrono. Tai apima dulkes, pelėsius, žiedadulkes ir bakterijas, aiškina EPA.
Šie prietaisai turėtų palengvinti kosulio bei čiaudulio simptomus. Jie taip pat gali būti labai naudingi laukinių gaisrų metu arba jei gyvenate ypač užterštame mieste.
Paprastai oro valytuvai turi nedidelį ventiliatorių ir tam tikrą filtrą, per kurį nuolat praleidžia orą ir „sugauna“ arba sunaikina jame esančius teršalus.
Drėgmės surinktuvai arba oro sausintuvai
Taip pat apsvarstykite galimybę drėgnose patalpose, pavyzdžiui, rūsyje, naudoti oro sausintuvą, kuris padėtų išvengti pelėsio, rašo „Health Harvard“.
Šie įrenginiai pravartūs ir vonios kambaryje. Pasak EPA, patalpų drėgmės lygis turėtų būti apie 30-60 proc. Dėgmė kenkia ne tik sveikatai – esant didelei drėgmei gali luptis ir skilinėti dažai.
Dauguma oro sausintuvų įtraukia orą į prietaiso vidų, kuriame ant šaltų paviršių iš drėgno oro susidaro kondensatas, o vėliau išsausėjęs oras išpučiamas atgal į patalpą. Kai kurie oro sausintuvai kaitina įtrauktą patalpos orą ir dėl temperatūrų skirtumo jų viduje susidaro kondensatas. Iš oro gautas vanduo (kondensatas) yra renkamas į tam skirtą talpą arba išleidžiamas pro drenažo žarną tiesiai į kanalizaciją.
Tiesa, sausesniais mėnesiais reikia stengtis nepašalinti per daug drėgmės. Taip pat svarbu dažnai ištuštinti oro drėkintuvus ir palaikyti juos švarius. Nešvarus drėkintuvas padarys daugiau žalos nei naudos – jame kaupsis bioplėvelė iš kurios gali išsiskirti potencialiai kenksmingi mikrobai.
Oro drėkintuvai
Kaip ir minėta, namuose taip pat svarbu neišsausinti esamo oro. Tiesa, kai kuriose vietovėse drėgmės kiekis ore savaime yra itin žemas – tam į pagalbą pasitelkiami oro drėkintuvai.
Patalpų oras labiausiai išsausėja žiemos mėnesiais. Kai namuose sumažėja drėgmės lygis, oda ir plaukai gali išsausėti, taip pat išsausėja nosis, dėl to atsiranda sloga ir net knarkimas, rašo „Wired“. Sausa aplinka taip pat padeda lengviau plisti COVID-19 bei gripui.
Drėkintuvai „pumpuoja“ drėgmę į orą, kol pasiekiama rekomenduotina 30-60 proc. riba. Vis dėlto šie prietaisai atneša ir galimą pavojų, mat į orą jie gali išmesti dauguma nepageidaujamų dalelių, jei nėra tinkamai prižiūrimi.
Kad oro drėkintuvas į orą tiektų drėgmę reikia pripildyti rezervuarą vandeniu. Tačiau ne visur vanduo yra puikios būklės - jei gyvenate ten, kur vanduo kietas, ant baldų aplink drėkintuvą galite pastebėti baltas dulkes. Ekspertai šiems prietaisams pataria naudoti distiliuotą vandenį.
O kaip difuzoriai?
Žmonės paprastai apibūdina eterinius aliejus kaip „atpalaiduojančius“, ir tai greičiausiai susiję su tuo, kad kvapai siunčia galingą signalą į mūsų smegenis, sukelia teigiamus prisiminimus ir pakelia nuotaiką, kaip teigiama „The Well Living Lab“ tyrimuose.
Tačiau klaidinga manyti, jog šie eterinius aliejus į orą purškiantys prietaisai prisideda prie oro kokybės gerinimo namuose, rašo „Live Science“
Yra įvairių tipų difuzorių – nuo ultragarsinių, kurie dėl elektroninių dažnių sukeliamų vibracijų skleidžia mikrodaleles kaip rūką, iki migdomųjų, kurie tinka intensyviam aromatui.
Tačiau iš tiesų, kai kuriais atvejais per ilgai laikomi oro difuzoriai gali pabloginti namų oro kokybę. Štai žurnale „Atmospheric Environment“ paskelbtame eterinių aliejų garinimo poveikio patalpų oro kokybei tyrime nustatyta, kad garinant levandų, eukaliptų ir arbatmedžių eterinius aliejus patalpose padidėjo lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis.
