Viryklė, kuri sujungia kaitlentę ir orkaitę, labai riboja jūsų virtuvės įrangos išdėstymo galimybes. Daug racionaliau nusipirkti atskirą orkaitę ir kaitlentę, kurias bus galima patalpinti klasikiniu būdu – vieną virš antros, arba padėti atokiau vieną nuo kitos, tinkamiausioje ir patogiausioje vietoje. Apie kaitlenčių pasirinkimo niuansus šiandien mes ir parašysime.
Viryklė, kuri sujungia kaitlentę ir orkaitę, labai riboja jūsų virtuvės įrangos išdėstymo galimybes. Daug racionaliau nusipirkti atskirą orkaitę ir kaitlentę, kurias bus galima patalpinti klasikiniu būdu – vieną virš antros, arba padėti atokiau vieną nuo kitos, tinkamiausioje ir patogiausioje vietoje. Apie kaitlenčių pasirinkimo niuansus šiandien mes ir parašysime.
Dujinė ar elektrinė?
Kaitlentės pirmiausia skirstomos į dujines ir elektrines. Jei gyvenate įprastame miesto bute, pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar ten yra dujų tiekimas. Nes, jei centralizuoto dujų tiekimo nėra, teks naudoti balioną, kuris papildomai užims vietą ir tikrai nepapuoš virtuvės interjero. Be to, dujų degimo procesas išskiria kenksmingas medžiagas, kurios gali pakenkti jūsų sveikatai.
Elektrinės kaitlentės šių trūkumų neturi, tačiau jų naudojamo energijos šaltinio kaina neigiamai atsilieps biudžetui. Taip pat yra kombinuotų dujų-elektros variantų, kuriuose yra ir dujų degikliai, ir elektrinės kaitinimo zonos. Ši parinktis yra ideali tiems, kurie gali naudoti ir dujas, ir elektrą, ir aiškią suvokia jų privalumus įvairių patiekalų paruošime.
Šiuo atveju šildymo šaltinis yra atvira ugnimi degančios dujos. Pasitaiko variantų su po stiklo keramikos paviršiumi paslėptais degikliais, bet dabar jais prekiaujama retai.
Dujinių kaitlenčių degikliai gali būti įprasti vienos eilės, kai dujų išėjimo skylutės juosia išorinį degiklio spindulį, arba dviejų ir net trijų eilių. Taip pat pasitaiko ir keturių eilučių degiklių. Kelių eilių liepsna pasiteisina dideliuose degikliuose ir tolygiai paskirsto šilumą viso indo apačioje.
Didelis dujų trūkumas yra tai, kad jos sudegina nemažai deguonies bei išskiria anglies dioksido ir anglies monoksido dujas. Todėl, jei jūsų namuose yra dujinė viryklė arba kaitlentė, vėdinimo sistema turėtų būti gerai prižiūrima. Pageidautinas gryno oro šaltinis ir gera ortakių trauka. Beje, ventiliacijos anga neturėtų būti užblokuota ištraukimo kanalu, nes oras turi būti pašalintas iš po virtuvės lubų (pavyzdžiui, anglies monoksidas yra lengvesnis už orą), o ne žmogaus aukštyje, kuriame paprastai kabinamas gartraukis.
Elektrinės kaitlentės
Paprasčiausias variantas yra elektrinės kaitlentės su nuo vaikystės mums pažįstamais ketaus kaitintuvais, kurių viduje patalpinti spiraliniai šildytuvai. Jie gali būti paprasti, kurie tik per ilgą laiką pasiekia nustatytą temperatūrą, arba greito įkaitimo – su raudonu apskritimu viduryje. Jei degiklio centre yra baltas apskritimas, tai pirmiausia jis įjungiamas visu pajėgumu, o pasiekus norimą temperatūrą automatiškai pereina į vartotojo nustatytą režimą.
Šiuolaikiniuose stiklo keramikos paviršiuose dažnai naudojami juostinio tipo kaitinimo elementai (HiLight). Palyginti su spiraliniais, jie greičiau įkaista ir greičiau atvėsta.
Stiklo keramikoje taip pat naudojami halogenininiai kaitinimo elementai. Šiuo atveju, po stiklo keramikos paviršiumi yra halogeno lempos, kurių dėka, šildymas, kaip ir dujų kaitlentėse, prasideda akimiksniu, ir taip pat greitai nutraukiamas. Tačiau, palyginti su juostiniais sprendimais, jų tarnavimo laikas yra trumpesnis. Tokių kaitlenčių rasti parduotuvėse šiuo metu labai sunku.
Taip pat yra kombinuotų variantų: halogeninis + Hilight. Juose abu šildytuvai įjungiami vienu metu, tačiau įkaitus juostiniam elementui, halogeninė lempa išsijungia. Kai kurie kaitlenčių modeliai leidžia pasirinkti, kokio tipo kaitinimą naudoti.
Vis labiau populiarėja indukcinės kaitlentės, nors pirmoji iš jų AEG buvo pristatyta dar tolimais 1987 m. Tokiuose prietaisuose po keramikos paviršiumi yra ne kaitinimo elementas, o induktoriaus ritė. Ji sukuria elektrinį lauką, kuris prasiskverbia pro stiklo keramikos paviršių ir patenka į metalinio indo apačią. Jį ir įkaitina tekanti elektros srovė. Tiesioginis puodo ar keptuvės kaitinimas padeda sumažinti šilumos nuostolius, todėl indukcinės kaitlentės savo ekonomiškumu pranoksta visus kitus elektrinius variantus.
Tokiu būdu, indukcinė plokštės paviršius kaitinamas vien indo spinduliuojama šiluma. Tai iš esmės pašalina sunkių nudegimų tikimybę, o išsiliejęs skystis negaruoja arba iškritęs maistas nedega. Taip pat ją lengviau valyti, nes prie paviršius niekas nepridega.
Kitas privalumas yra platus galios reguliavimas ir temperatūros nustatymo tikslumas, kokių bet koks pakeitimas yra momentinis.
Tarp indukcinių kaitlenčių trūkumų reikia paminėti tai, kad jų negalima patalpinti virš krosnelių, skalbimo mašinų, indaplovių ir kitų prietaisų su metaliniais paviršiais. Be to, jos yra gana brangios, ir joms tinka tik tie virimo indai, kurių dugnas pagamintas iš feromagnetinio lydinio. Ir kuo jis yra storesnis – tuo greičiau įkaista. Taigi, jei jūs ketinate pirkti indukcinę kaitlentę, o puodus turite tik iš aliuminio arba stiklo – teks įsigyti naujų. Elementarus tinkamumo išbandymas yra paprasčiausiai pridėti magnetą – jei jis pritraukiamas – viskas gerai.
Jei jums reikia daugiau lankstumo, galite apsvarstyti galimybę įsigyti kaitlentę su HiLight ir indukciniais kaitintuvais.
Kaitinimo zona
Šiuolaikinės kaitlentės skiriasi kaitinimo zonų kiekiu, forma ir skersmeniu. Kompaktiški modeliai turi vieną arba du elementus. Įdomu tai, kad jie paprastai yra brangesni nei tradiciniai keturių zonų „kolegos“. Tai padiktavo rinkodaros sumetimai: jei jums reikia mažos kaitlentės, vadinasi trūksta vietos virtuvėje, todėl esate pasiruošęs mokėti už papildomą erdvę.
Be to įprastų dviejų ir keturių zonų modelių, yra versijų su trimis, penkiomis, kartais šešiomis kaitinimo sritimis. Natūralu, kad augant jų skaičiui, didėja ir kaitlentės matmenys.
Kaitinimo zona
Tarp indukcinių dažniausiai pasitaiko variantų, kur visas paviršius yra vienas didelis šildymo plotas, ir indus galima ten dėti kur nori. Vietos, kur padedami puodai ar keptuvės, yra nustatomos daviklių pagalba, ir rodomos jutikliniame ekrane, kur kiekvienai iš jų galite nustatyti savo pasirinkimus.
Taip pat esama kombinuotų indukcinių orkaičių, kurių vienoje pusėje būna įprasta apvalios formos zona, kitoje – viena bendroji sritis. Pastaroji gali būti naudojama neįprastų formų indams arba labai dideliems puodams, kurių matmenys viršija standartinės šildymo zonos dydį. Platesnė šildymo zona dažniausiai bus ir galingesnė. Geriausia būtų, kad indo skersmuo sutaptų kaitvietės matmenimis.
Pasitaiko kaitinimo zonų su keletu kontūrų, iš kurių kiekvienas gali būti aktyvuojamas atskirai, o tai suteikia daugiau lankstumo, naudojant įvairius indus. Paprastai kaitvietės yra apskritimo formos, tačiau dažnai netoli jos yra papildomų elementų. Tai leidžia tolygiai šildyti pailgos formos indus.
Paviršiaus medžiagos
Šiuolaikinės indukcinės ir HiLight kaitlentės turi tik keramikinį paviršių, be jokių alternatyvų. Paprastų modelių su ketaus kaitinimo zona paviršius gali būti padengtas emaliu arba pagamintas iš nerūdijančio plieno. Daug didesnė įvairovę siūlo dujinės kaitlentės. Be stiklo keramikos čia rasite grūdintą stiklą, emaliuotą nerūdijantį plieną, aliuminį ir netgi geležį. Kiekvienas iš šių paviršių turi savo priežiūros ir patvarumo privalumų bei trūkumų. Taigi, rinktis reikėtų atsižvelgiant į asmeninius pageidavimus ir poreikius.
Valdymo tipas
Kaitvietės valdymas gali būti mechaninis, su tradicinėmis sukamomis rankenėlėmis, elektroninis arba jutiklinis. Elektroninės ir jutiklinės kaitlentės be temperatūros valdymo gali turėti įjungimo indikatorius, temperatūros palaikymo, blokavimo ir daugiau funkcijų. Kadangi jutikliniai modeliai neturi kyšančių dalių, juos lengviau valyti, tačiau šio kontrolės tipo kaitlentės kainuoja brangiau.
Papildomos galimybės
Dujinių kaitlenčių papildomų galimybių rinkinys yra ribotas. Dauguma jų aprūpinamos elektriniu degiklių uždegimu. Pigiausiuose modeliuose jis įgyvendinamas naudojant mygtuką, kurį reikia paspausti po dujų atsukimo. Kibirkštis išmetama ant visų degiklių. Pažangesniuose modeliuose uždegimas atliekamas spaudžiant dujų srauto reguliatorių: pasukite ir paspauskite. Automatinio uždegimo evoliucijos viršuje – iškrova, kuris atsiranda po rankenėlės pasukimo.
Kita svarbi funkcija – dujų kontrolė. Ji stebi liepsnos buvimą degiklyje, ir užgesimo atveju, automatiškai sustabdo dujų tiekimą. Saugumas yra svarbiausia, todėl dabar pirkti dujinę viryklę arba kaitlentę be dujų kontrolės, mūsų nuomone, tiesiog nepraktiška.
Daug įdomesnių funkcijų pasitaiko elektrinių kaitlenčių segmente. Jos labai dažnai aprūpinamos laikmačiu, kuris gali būti arba girdimas, t.y. tiesiog pranešti, kad praėjo tam tikras laiko tarpas, arba gali išjungti šildymo zoną. Pažangesni modeliai leidžia reguliuoti ne tik trukmę, bet taip pat nustatyti įvairių galios lygius tam tikrais laiko intervalais.
Plačiai paplitusi funkcija – šilumos palaikymas. Šis režimas neleidžia patiekalams atvėsti. Panaši funkcija – automatinis užvirimas. Sistema stebi kada vanduo užverda, ir tada pereina į sumažintos galios režimą, tuo pat metu išlaikant virimą.
Taip pat pasitaiko prietaisų variantų su skirtingų patiekalų gaminimo programomis, kurios automatiškai reguliuoja šilumos nustatymus, priklausomai nuo to, ką gaminate. Be to, dažnai įmanoma sukurti ir išsaugoti savo programas.
Elektrinių kaitlenčių gamintojai daug dėmesio skiria ir saugumui. Paplitusi funkcija – blokavimas, kuri pirmiausiai yra naudojama kaip apsauga nuo vaikų. Jie negalės įjungti arba išjungti šildymo, taip pat pakeisti nustatymus. Likutinės šilumos indikatorius leidžia suprasti, iki kokios temperatūros atvėso kaitvietė ir ar galite ją liesti rankomis. Anksčiau ar vėliau gali būti naudinga ir automatinio išsijungimo funkcija po ilgalaikio neveiklumo ar perkaitimo, kuri padės, pavyzdžiui, išvengti virtuvės uždūminimo, jei pamiršite apie ruošiamą maistą.
Išvados
Taigi, jei jūsų bute yra centralizuotas dujų teikimas arba negąsdina balionas virtuvėje – pirkite dujinę kaitlentę, kitais atvejais – elektrinę. Rinkitės iš modelių su dujų kontrolės – ši funkcija tikrai nepamaišys.
Renkantis elektrinę kaitlentę, vadovaukitės savo poreikiais ir galimybėmis. Tai taikoma šildymo zonų kiekiui, tipui ir visoms kitoms funkcijoms. Jei jums svarbiausia efektyvumas, virtuvėje turite ar ketinate įsigyti tinkamų indų – drąsiai pirkite indukcinę kaitlentę.
