Pietūs, pusryčiai ar vakarienė nebus skanūs ir sotūs, jei nėra kvapnios duonos riekės su pluta. Mes ją perkame parduotuvėse, kioskuose ar prekybos centruose, parnešame namo ir kruopščiai saugome, kad nepasentų. Bet ar žinote, kad duoną galima kepti namuose? Jūs sukursite stebuklą su savo rankomis ir čia jums padės elektrinė duonkepė.
Pietūs, pusryčiai ar vakarienė nebus skanūs ir sotūs, jei nėra kvapnios duonos riekės su pluta. Mes ją perkame parduotuvėse, kioskuose ar prekybos centruose, parnešame namo ir kruopščiai saugome, kad nepasentų. Bet ar žinote, kad duoną galima kepti namuose? Jūs sukursite stebuklą su savo rankomis ir čia jums padės elektrinė duonkepė.
Būtų galima manyti: kam pirkti duonos kepimo krosnelę, jei prie kiekvieno kampo yra parduotuvės arba prekybos centrai? Duonos parinkimas dabar yra didelis ir įvairus: yra kvietinių ir ruginių miltų, balta ir juoda, dietinė, be mielių, su vaisiais ir t. t. Ar verta išleisti pinigus eiliniams žaislui? Taip, tikrai verta. Naminė duona yra daug skanesnė, sveikesnė ir patrauklesnė. Ji ne pigesnė, užtai – jūsų. Jūs paruošėte ją sau ir savo šeimai, dosniai pagardinę meile, rūpesčiu ir dvasine šiluma. Įsivaizduokite: pabundate ne nuo žadintuvo, o sodraus, minkšto, ką tik iškeptos duonos aromato. Būkite tikri, jums nebereikės jokios dešros ar sūrio, kai ant stalo yra karšta, minkšta ir kvapni naminė duona su auksine traškia plutele.
Taigi, duonkepė. Koks tai aparatas? Kaip išsirinkti gerą duonos kepimo krosnelę? Pirmiausia turite suprasti kuo jos yra panašios ir kuo skiriasi. Mes viską išsamiai paaiškinsim ir pradėsime nuo bendrų dalykų.
Duonkepės konstrukcija
Pirmąsias duonkepes 1987 metais sukūrė „Matsushita Electric Industrial Company“, dabar – „Panasonic Corporation“. Iš pradžių nieko gero nesigavo: prototipas negalėjo gerai minkyti tešlos, todėl duonos pluta perdžiūdavo, o minkštimas atrodė kaip molis sumaišytas su plastilinu. Bet japonai sugebėjo išsisukti, įmontavę vertikalius suapvalintus išsikišimus, į kuriuos mentelė minko tešlą. Naujiena taip pat buvo tai, kad jie viename inde sujungę tešlos maišyklę (ji taip pat yra kepimo skarda), kildinimo spintą ir kepimo orkaitę, visai tai užbaigdami proceso automatizavimu, kurį kontroliuoja kompiuteris. Nuo tada beveiks visos duonkepės sukurtos maždaug taip pat: korpusas su vienu ar dviem kaitinimo elementais, vidinė forma, tešlos minkymo mentelės, dangtis ir valdymo skydelis.
Vėliau eksperimentai su maišymu vyko toliau. Vieni gamintojai pasuko plėtros keliu pridėdami antrą mentelę, o kiti atsisakė įprastos formos: nors jie naudoji tik vieną mentelę, bet įdėklas yra siauras ir viskas sumaišoma tiesiog nuostabiai.
Bet kurioje duonkepėje, žinoma, yra kepimo kamera. Jos konstrukcija gana paprasta: kaitinimo elementas, sujungimo mova ir sukimo mechanizmas (gali būti du), kuris suką veleną kepimo lėkštėje. Temperatūrą stebi jutiklis, nuolat kontroliuodamas ir palaikydamas reikalingą režimą visuose iš anksto nustatytuose kepimo programos etapuose.
Beveik visada kepimo forma turi nepridegančią politetrafluoretileno dangą, taip pat žinomą kaip teflonas. Plaunant jokiu būdu nereikia gramdyti formos kieta kempine, neišiminėkite duonos su peiliu – naudokite medinę mentelę arba įsigykite tam skirtą guminę. Priešingu atveju jūs pažeisite dangą ir duona pradės prilipti prie sienelių.
Formos apačioje yra velenas, ant kurios sumontuota tešlos maišymo lentelė. Po kepimo nepamirškite jos išimti iš iškeptos duonos!
Kuo duonkepės skiriasi?
Renkantis duonkepę pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į talpą. Didesnėms šeimoms tiks prietaisai, kurie gali iškepti pusantro kilogramo kepalą, trijų ar keturių žmonių šeimai pakaks kilogramo duonos. Antra, svorio reguliavimo galimybė, jei prireiktų iškepti didesnį ar mažesnį kepalą?
Nuo gatavo produkto dydžio priklauso nuo įrenginio matmenys ir jie, švelniai tariant, nėra maži: kompaktiškiausia iš mini kepyklų yra tik šiek tiek mažesnė už vidutinę mikrobangų krosnelę, todėl potencialūs pirkėjai pirmiausia turėtų pagalvoti apie tai, kur tokį įrenginį padės. Beje, kai veikia tešlos maišymo funkcija, aparatas gali vibruoti, todėl jis turi būti pastatytas ant stabilaus paviršiaus. Duonkepės jokiu būdu negalima laikyti skersvėjyje, nes, tokiu atveju, tešla nekils taip, kaip turėtų ir vietoj skanėsto turėsite guminę, išblukusią ir neskanią bandelę.
Labai svarbu maisto gaminimo programų pasirinkimas. Jei norite kepti tik duoną ir bandeles, jums nereikės papildomų funkcijų, pavyzdžiui, džemo virimo. Beje, būkite atsargūs su juo – neištirpę cukraus kristalai gali subraižyti tefloninę dangą. Jei įmanoma, virimui geriau naudoti cukraus pudrą. Daugelis alergiškų žmonių netoleruoja glitimo ir jiems išsigelbėjimu taps kepimo be glitimo režimas. O tiems, kurie nėra labai reiklūs, bet visada skuba, pravers „begarė“ duona (pagreitintas kepimas).
Kai kuriuose modeliuose yra režimas „Rankinis nustatymas“. Ši funkcija leidžia rankiniu būdu pasirinkti bet kokį tešlos minkymo, kildinimo ir kepimo laiką. Taigi bus įmanoma pakartoti bet kokį duonos receptą: jūs galėsite kepti ne tik tradicinę duoną, bet ir tortą, pyragus ir t.t. Kai kurie modeliai gali paruoši tešlą picai, makaronams ir raguoliams – pasirinkus norimą programą ar nustačius rankiniu būdu.
Jei jums patinka ruginė duona, būtinai įsitikinkite, ar pasirinktas modelis gali su ja susitvarkyti, nes ne visos duonkepės tai įstengia. Ruginės duonos kepimui reikalinga aukšta temperatūra, be kurios rizikuojate gauti produktą, kuris gali suskaidyti ne tik dantų karūnėles, bet ir sveikus dantis. Ir nereikia baimintis tokių modelių didelės galios – patirtis rodo, kad elektros energijos suvartojimas padidėja nedaug.
Nežinote, ar imti paprastą prietaisą, ar su daug funkcijų. Kaip rodo praktika, noras eksperimentuoti atsiranda labai greitai, o nuo kepimo technologijos ir nuo to, ar yra programiniai režimai, priklauso labai daug, todėl geriau rinktis duonkepę su daugiau galimybių. Jei tik po pirkimo suprasite, kad norite kūrybos, teks apsieiti su tuo, ką turite. Bet, tiesą sakant, vietos vaizduotei vis viena turėsite nemažai – pavyzdžiui, galima cukrų tešloje pakeisti medumi, naudoti sausą girą vietoj salyklo. Taip galite eksperimentuoti su svoriu ir kepimo laiku, pridėti manų, avižinių dribsnių, grūdų, su kavamale sumaltų ryžių arba grikių… Papildomos programos dar labiau išplės fantazijos ribas.
Tiems, kurie nori ryte save palepinti ne paprastas karšta duona, bet su razinomis, riešutais, džiovintais vaisiais ar sėklomis, reikia atkreipti dėmesį į modelius su automatiniu dozatoriumi. Jei manote, kad toks automatizavimas yra perteklinis, turėsite stebėti kepimo procesą ir įpilti priedus po signalo. Tokie modeliai paprastai yra žymiai pigesni. Bet kokiu atveju, turėkite omenyje, kad papildomi ingredientai neturėtų būti šlapi ar drėgni, tokiu atveju jie tiesiog prilimpa prie sienelių ir duona nebus tokia, kokios tikėjotės.
Produktai, iš kurių kepate duoną, turi būti kambario temperatūros, todėl yra sukurtas dar vienas patogumas – duonkepės gebėjimas juos sušildyti. Jei pasirinktas modelis neturės šildymo režimo, visus produktus iš šaldytuvo teks išimti iš anksto.
Jei namuose dažnai sutrinka elektros energijos tiekimas, geriau surasti modelį su galimybe tam tikrą laiką veikti autonomiškai. Čia svarbu tik darbo trukmė.
Kai kurios duonkepės rodo informaciją tam skirtame ekrane, o kitos sufleruoja kas vyksta šviesos indikatorių pagalba. Yra modelių su permatomu langeliu viršuje, tačiau kepimo meistrai tokių nemėgsta: pigiuose modeliuose jis gali sutrikdyti temperatūros režimą ir pabloginti plutelės kokybę. Tačiau duonos plutos klausimas – daugiau estetinis ir skonio reikalas: vieniems patinka beveik ruda, traški, o kiti renkasi šviesią.
Nepamirškite, kad duonkepė – tik prietaisas ir pats galvoti negali. Jei suklysite dėdami ingredientus, tai vietos skanaus kepalo ar bandelės gausite negražų gumulą, kuris tinkamai nepakils ir neiškeps. Todėl, virtuvės svarstyklės ir matavimo puodelis – jūsų išsigelbėjimas ir geros nuotaikos garantas. Bet kokiu atveju, atminkite, kad ingredientus reikia dėti instrukcijoje nurodyta tvarka.
