Kai didelės metalo konstrukcijos kyla ne miesto centre, o atokiose vėjo gūsių šukuojamuose teritorijose, užtikrinti patikimą ryšį viduryje laukų gali būti pakankamai rimta problema. Tačiau, kaip įsitikino energetinius projektus netoli Naujosios Akmenės vystanti Suomijos bendrovė, šiuolaikinės mobiliojo ryšio technologijos su šiek tiek lankstumo iš operatoriaus pusės, gali leisti visavertį internetą turėti pratiškai bet kuriame Lietuvos kampelyje.
Kai didelės metalo konstrukcijos kyla ne miesto centre, o atokiose vėjo gūsių šukuojamuose teritorijose, užtikrinti patikimą ryšį viduryje laukų gali būti pakankamai rimta problema. Tačiau, kaip įsitikino energetinius projektus netoli Naujosios Akmenės vystanti Suomijos bendrovė, šiuolaikinės mobiliojo ryšio technologijos su šiek tiek lankstumo iš operatoriaus pusės, gali leisti visavertį internetą turėti pratiškai bet kuriame Lietuvos kampelyje.
Lietuvoje vykstant aktyviai žaliosios energetikos projektų plėtrai ir regionuose kuriantis vietiniams bei užsienio verslams, mobiliojo interneto kokybės klausimas tampa vis aktualesniu. Jei anksčiau tradicinis fiksuotas internetas buvo laikomas vieninteliu patikimu pasirinkimu verslui, 5G ryšys su specializuota įranga šią nuomonę pamažu keičia.
„Internetas šiandien yra lygiai toks pats neatsiejamas statybų komponentas, kaip betonas ar armatūra. Internetu statytojus pasiekia planai, instrukcijos, schemos ir kiti ypatingos svarbos dokumentai. Todėl dar pakankamai neseniai dėl jo kokybės statybos vadovų biurai galėjo kurtis tik miestuose arba greta jų. Visgi 5G ryšio paslaugos šią situaciją sparčiai keičia – sumontavus papildomas antenas ar stiprintuvus miesto kokybės internetą galima turėti pačioje statybvietėje, net jei ji labai nutolusi nuo gyvenamųjų zonų. Taip ryšį su kolegomis bei išoriniu pasauliu gali turėti visi darbuotojai, o kartu taupomas ir brangus statytojų laikas“, - teigia Telia“ verslo klientų padalinio vadovas Aurimas Žlibinas.
Statybvietė be interneto – ne statybvietė
Interneto „įvedimo“ laukuose klausimus „Telia“ teko spręsti tada, kai į juos kreipėsi vėjo ir saulės jėgainių parkų statybai įrangą nuomojanti „Ramirent“. Lietuvoje energetikos projektų rangos darbus turėjusi atlikti Suomijos bendrovė, nuomodamasi statybinius vagonėlius, išreiškė pageidavimą juose turėti interneto ryšį. Įsigyti šią paslaugą iš vienų rankų statytojams buvo paprasčiau, nes užsienio įmonę tai apsaugo nuo papildomų sutarčių sudarymo ir laikui imlių organizacinių klausimų spendimo.
Pasak „Ramirent“ nuomos direktoriaus Eligijaus Baikausko, internetas įrenginėjant tokio dydžio energetinius objektus yra gyvybiškai svarbus, nes inžinieriams reikia realiu laiku gauti didelės apimties brėžinių failus, vaizdo skambučiu aptarti svarbias jų detales su užsienyje likusiais kolegomis ar tiesiog greitai gauti orų prognozes, kurios gali labai smarkiai koreguoti tos dienos darbų planą.
„Klientas atvyko iš Suomijos, o Skandinavijos šalys garsėja ypač gerai išvystyta mobiliojo interneto infrastruktūra. Šių valstybių gyventojams 5G yra ne kažkokia privilegija, o kasdienybės dalis, todėl buvo aišku, jog to bus tikimasi ir atvykus į statybvietę. Deja, negyvenamose teritorijose, kur paprastai statomi vėjo parkai, mobilusis ryšys nėra pakankamai stiprus, kad atitiktų tokius aukštus reikalavimus, tad tapo akivaizdu, jog pagalbos teks kreiptis į „Telia“, – prisimena E. Baikauskas.
Į situaciją prireikė pažiūrėti nestandartiškai
Vertindami pirmą, netoli Akmenės esantį objektą, „Telia“ ekspertai pastebėjo, jog statybų aikštelė patenka į „geltonąją“ ryšio zoną. Tai reiškė, jog mobiliojo interneto kokybė bus tik patenkinama, o naudojimo patirtį dar labiau blogins kliento naudojama VPN apsauga, dažnai turinti didesnį ar mažesnį neigiamą poveikį interneto spartai. Įvertinę šias aplinkybes, bedrovės inžinieriai sumontavo papildomą, objekto teritorijoje mobilųjį ryšį skleidžiančią anteną.
Visgi aplinkybės netruko pasikeisti, kai į statybvietę buvo atvežti dar du papildomi vagonėliai. Esamų pajėgumų jau nebepakako, todėl kiekviename namelyje teko įkurdinti po modemą su SIM kortele.
Tačiau antras objektas įrodė, kad tai ankstesni iššūkiai tebuvo lengvas apšilimas. Kitame projekte statybų aikštelė buvo dar sudėtingesnėje – raudonojoje – zonoje, o patikimo interneto prireikė dar didesniam 14 vagonėlių sąstatui. Šioje situacijoje savo pranašumą įrodė 5G ryšys. Pastačius vos vieną išorinę anteną, pavyko užmegzti ryšį su nutolusiu ryšio bokštu ir spartų internetą paskleisti visoje būsimo jėgainių parko teritorijoje.
„Nepaisant to, kad eigoje teko ieškoti nestandartinių sprendimų, per visą parkų statybos laikotarpį neteko girdėti nusiskundimų dėl lėto ar dingusio interneto. Klientui pavyko be trikdžių dalyvauti nuotolinėse konferencijose, akimirksniu gauti prieigą prie brėžinių, techninių specifikacijų bei atlikti montuojamų įrenginių paleidimo ir diagnostikos procedūras. Statybvietėje taip pat veikė stebėjimo kameros, tad interneto ryšys galėjo būti naudojamas ir viso objekto apsaugai“, – rezultatus apibendrina „Telia“ verslo klientų padalinio vadovas.
Sprendimas nutolusiems ir saugomiems paveldo objektams
„Vėjo jėgainių parko statybose išbandyta ir didelį populiarumo augimą tarp Lietuvos įmonių pademonstravusi FWA (angl. Fixed Wireless Access) paslauga apima inžinieriaus pastato išorėje sumontuotą anteną ir biuro viduje įrengiamą maršrutizatorių. Antena „pagauna“ signalą pastato išorėje, kur jis stipriausias ir neblokuojamas namo sienų, medžių lapų ar kitų trikdžių, o vidinis maršrutizatorius be nuostolių signalą paskleidžia ten, kur jis reikalingas, todėl internetu biure tampa įmanoma naudotis lyg turint įprastą fiksuoto ryšio įvadą“, – aiškina A. Žlibinas
„Telia“ atstovo teigimu, FWA paslauga subalansuota toms lokacijoms, kuriose itin svarbus patikimas interneto ryšys, tačiau nėra galimybių įvesti šviesolaidžio kabelio arba tam reikalingos investicijos yra pernelyg didelės. Tarp tokių vietų patenka saugomi paveldo arba kelio apsaugos zonose esantys objektai, laikini arba nuolatiniai biurai nutolusiuose pasienio regionuose ir infrastruktūriškai neišplėtotose teritorijose bei daug kitų objektų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių iki šiol negali turėti fiksuoto šviesolaidinio interneto.
