Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo programėlės „Korona Stop LT“ paleidimo, ją įsidiegė keli procentai Lietuvos gyventojų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigia, kad tai geras rezultatas, nes kitose šalyse panašios programėlės startavo kur kas sunkiau. Tačiau programinės įrangos specialistai randa nemažai klaidų, jos riboja programėlės sėkmę.
Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo programėlės „Korona Stop LT“ paleidimo, ją įsidiegė keli procentai Lietuvos gyventojų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigia, kad tai geras rezultatas, nes kitose šalyse panašios programėlės startavo kur kas sunkiau. Tačiau programinės įrangos specialistai randa nemažai klaidų, jos riboja programėlės sėkmę.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vilnietis Kęstutis Dalinkevičius programėlę „Korona Stop LT“ įsidiegė vienas pirmųjų, vos pamatęs, kad ji jau yra. Sutapo, kad tą pačią dieną jis pajautė ir pirmuosius COVID-19 ligos simptomus. Atlikęs koronaviruso testą ir gavęs teigiamą rezultatą, Kęstutis ėmė laukti kodo, kurį turėtų įvesti programėlėje.
„Atrodė labai intuityvu, kad ji tiesiog atsiųs, kaip testo rezultatus, bet po maždaug paros susipratus, kad niekas čia nieko neatsiųs ir ne palaukime esmė, o tiesiog reikia skambinti pačiam, teko skambinti ir reikalauti to kodo. Skambinti buvo sudėtinga, nes netgi laukimo funkcija kažkaip neveikė – paskambini, suspaudėlioji mygtukus, kokiu tikslu, kas ir kaip, automatas susako, kad šiuo metu didelis apkrovimas, neturima galimybių atsiliepti ir „numeta“ ragelį. (...)
Iš šešto ar aštunto karto visgi sujungė ir atsiliepė, tada viskas gana sklandžiai. Pasakė, kad darbuotojai dar kažką sutikrins, pažadėjo kelių valandų bėgyje ir panašiai gal ir buvo – trijų ar keturių valandų bėgyje tas kodas SMS'u visgi atėjo“, – LRT RADIJUI pasakojo K. Dalinkevičius.
Tačiau tada situacija tapo dar įdomesnė – įvedus kodą, programėlę turinti jo žmona apie kontaktą buvo informuota po keleto dienų. Programėlė rodė, kad kontaktas įvyko su septyniais užsikrėtusiais žmonėmis.
„Man vakarop įvedus tą kodą, tikėjomės, kad per naktį bus reakciją į jos telefoną, kad buvo kontaktas, bet ryte jį atidarius, kur akivaizdžiai rašo, kad sinchronizuota 9 valandą, vis tiek „rizika žema, kontakto neturėjote“, viskas žalia ir viskas gerai.
Galiausiai tik dar sekančią dieną „paraudonavo“ – kad turėjote kontaktą su sergančiuoju ir su septyniais žmonėm, kažkaip taip buvo parašyta“, – sakė vilinietis, anot kurio, kontakto su septyniais žmonėmis tomis dienomis tikrai negalėjo būti.
Jis priduria, kad koronavirusu užsikrėtė ir jo žmona, tačiau dėl daug laiko kainuojančios ir klaidinančios sistemos kodo iš Visuomenės sveikatos centro ji nebeprašė.
Programinės įrangos inžinierius Džiugas Baltrūnas laisvalaikiu tikrina, kaip veikia programėlė „Korona Stop LT“. Jo teigimu, sprendimas nesiųsti kodų automatiškai yra didžiausia klaida, galinti palaidoti potencialią programėlės sėkmę.
„Tą sėkmę galima susigrąžinti, jeigu kodą siųsime automatiškai, iš tikrųjų bet kokiu būdu, kuris užtikrintų, kad žmonės, kurie yra pilietiški, nori pranešti apie savo užsikrėtimą per programėlę, galėtų tą be jokių dirbtinių barjerų padaryti“, – sakė D. Baltrūnas. Pasak jo, tokios problemos nėra neišsprendžiamos.
Lietuvišką programėlės versiją kūrusios įmonės „Dizaino kryptis“ vadovė Vaiva Lukminaitė LRT RADIJUI atsakė raštu, kad tokia funkcija numatyta ir jei būtų priimtas sprendimas, kodus koronavirusu užsikrėtusiems gyventojams būtų galima siųsti automatiškai.
Pasak V. Lukminaitės, sprendimą nesiųsti automatiškai priėmė užsakovas, tai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Pastarojo atstovė Brigita Rašimaitė teigia, kad siųsti visiems neleidžia teisinės aplinkybės. Tačiau praėjusią savaitę gautas naujas teisinis išaiškinimas, pagal kurį pažeidimo nėra, todėl šiuo metu specialistai ruošiasi automatizuoti kodų siuntimą.
„Pirmasis teisininkų išaiškinimas buvo, kad automatinį kodų siuntimą apriboja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, nes yra reikalingas arba asmens sutikimas, arba teisinis pagrindas. Teisinio pagrindo neturėjome, todėl vienintelis kelias buvo per asmens sutikimą.
Ši problema yra sprendžiama, galbūt bus galima padaryti ir automatizuotą procesą. O kitas dalykas, abejota dėl automatizuoto proceso paleidimo todėl, kad siųstume kodus visiems patvirtintiems teigiamiems atvejams, nežinodami, ar žmogus naudojasi programėle ar ne“, – komentavo NVSC atstovė B. Rašimaitė.
Programėlė „Korona Stop LT“ turi ir daugiau trūkumų: ji neprieinama kai kurių telefonų naudotojams, trūksta kalbos nustatymų. Įmonės „Dizaino kryptis“ vadovė Vaiva Lukminaitė pripažįsta, kad vos paleidus programėlę klaidų pasitaikė, jos buvo ištaisytos. Visgi D. Baltrūnas pastebi, kad atnaujinimų daug, tačiau nė vienas iš jų per mėnesį nuo programos paleidimo netapo prieinamas gyventojams.
„Šiuo metu „Google Play“ vis dar yra prieinama tik pati pirmoji programėlės versija, kuri buvo išleista spalio pabaigoje, kai tuo tarpu iš Visuomenės sveikatos centro esame gavę informaciją, kad jau yra paruošta 12-oji išankstinė versija paruošta. Kodėl atnaujintos versijos nėra publikuojamos, kad ją galėtų atsinaujinti visi vartotojai, tą klausimą aš iškėliau visai neseniai – kol kas tiesiog nėra atsakymo“, – pastebi LRT RADIJO kalbintas programinės įrangos inžinierius.
NVSC atstovė B. Rašimaitė atsako, kad greičiausiai taip nutiko dėl testavimo darbų.
„Galbūt tai yra ta versija, kurią mes dar testuojame, nes nebuvome paleidę programėlės užsienio kalbomis, naujoje versijoje ji jau turėtų būti artimiausiu metu pasiekiama. Versijos yra bandomos, teikiamos pastabos ir buvo daromi pakeitimai“, – komentavo NVSC atstovė. Jos teigimu, klaidos taisomos, o atnaujinimai pasieks gyventojus artimiausiu metu, tačiau daug svarbiau, jog gyventojai diegtųsi programėlę.
Siekiama, kad ją turėtų 60 procentų visų Lietuvos gyventojų. Oksfordo mokslininkų duomenimis, pakaktų ir 15 procentų, kad ji duotų naudos. Penktadienio duomenimis, programėlę yra įsidiegę daugiau nei 180 tūkstančių, o tai sudaro kiek daugiau nei 6 procentus gyventojų. Kodus gavo daugiau nei 800 koronavirusu užsikrėtusių gyventojų, tačiau kiek realiai juos įvedė programėlėje – neaišku.
Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
