Išmaniųjų technologijų revoliucija gerokai palengvino milijonų žmonių gyvenimus. Tačiau ar jos padėjo tiems, kurie kasdien susiduria su aplinkos keliamais iššūkiais? Baltosios lazdelės dieną, minimą spalio 15-ąją, siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į regos negalią turinčių žmonių problemas, bet ir pasitikrinti, ką padarėme, kad šiandien pažinti pasaulį visiems būtų lengviau.
Asociatyvi nuotr.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovai teigia, kad modernios technologijos – vienas iš būdų spręsti akliesiems ir silpnaregiams kylančius iššūkius: nuo orientavimosi aplinkoje ir drabužių pasirinkimo iki izoliacijos ir stigmatizavimo. Ir nors iki technologinės utopijos dar toli, vis didesnis progresas jaučiamas kasmet.
„Sveikintinas technologijų bendrovių noras ieškoti įvairių kasdienybės pažinimo būdų, kurie pagelbėtų neregiams. Juk prieš keliolika metų apskritai apie bet kokius išmaniuosius įrenginius nelabai pasvajodavome. Tad daugiau žiūrėkime fantastinių filmų ir skaitykime fantastikos knygų – dažniausiai tai, kas parodoma ar parašoma, gana greitai ima ir atsiranda realybėje“, – sako LASS atstovas Gintautas Gečas.
Pamatyti kitų akimis
Viena garsiausių akliesiems ir silpnaregiams skirtų programėlių – „Be My Eyes“. Ji vertinama ir pačioje bendruomenėje, mat programos idėja labai paprasta: regos negalios neturintys žmonės atsisiuntę šią mobiliąją programą sutinka gauti nepažįstamų aklųjų ar silpnaregių skambučius, o šie programėle gali inicijuoti vaizdo skambutį ir paklausti, kas matoma ekrane.
Naudojantis „Be My Eyes“ galima lengvai atsakyti į tokius klausimus kaip: kokios spalvos yra tam tikras drabužis, kokia maisto produkto galiojimo data, kokią funkciją atlieka tam tikras planšetinio kompiuterio ar televizijos pultelio mygtukas ir t. t. Prie šio projekto prisijungti gali visi norintys, o bene vienintelis, anot neregių, programėlės minusas – faktas, kad naudotojas tampa priklausomas nuo žmogaus, su kuriuo kalbasi, vadinasi, išlieka žmogiškos klaidos ar apgavystės tikimybė.
Leidžia pajausti emocijas
Vienas iš aklųjų ir silpnaregių patiriamų iššūkių – galimybė kalbantis pažinti aplinkinių žmonių veido išraiškas, kartais pasakančias daugiau nei žodžiai. „Huawei“ dirbtinio intelekto principu veikianti programėlė „Facing Emotions“ leidžia būtent tai ir padaryti.
Realiu laiku kamera fiksuojamos priešais esančių žmonių emocijos perteikiamos garsais: jei pašnekovas šypsosi, skamba linksma muzika, jei pyksta – grėsmingas garsas. Septynias pagrindines emocijas – džiaugsmą, pyktį, liūdesį, nuostabą, baimę, pasibjaurėjimą ir panieką – atpažįstanti mobilioji programa neregiams padeda suprasti ir savo pačių reiškiamas emocijas.
„Nuo gimimo neregių ir silpnaregių veido mimika yra neutrali, emocijos veide neišraiškingos. O norėdami dirbtinai pademonstruoti emociją, jie persistengia ir ji tampa nenatūrali. Tad ši programėlė padeda nuo gimimo neregintiems ir silpnaregiams tarsi žaidžiant susipažinti su veido mimikos galimybėmis, suprasti, kokią informaciją ji gali perduoti ir kaip ją supranta aplinkiniai“, – aiškina Lina Puodžiūnienė, neregių kūno kalbos mokymo programos lektorė.
Žodžiu nupasakoja aplinką
Dar viena gana revoliucinga, bet kol kas dar tik auganti programa akliesiems ir silpnaregiams yra „RightHear“. Platforma, panašiai kaip GPS įranga, naudotoją informuoja, kas yra aplink jį ir kur jam pasukti – nurodomi patalpoje esantys objektai.
Programėlė veikia tam pritaikytose viešosiose vietose ar naudotojo namuose. Šie paruošiami įrengiant jutiklius, kuriais remdamasi programa gali įvertinti, koks atstumas naudotoją skiria nuo baldų ir sienų. Tada telefonas prabyla duodamas nurodymus, kaip pasiekti tam tikrą patalpą, arba įspėdamas, jei kelyje yra kliūtis.
Kadangi šiai mobiliajai programai reikia patalpų savininkų investicijų, ji kol kas prieinama tik mažiau nei tūkstantyje viešojo naudojimo vietų visame pasaulyje. Belieka tikėtis, jog ateityje „RightHear“ populiarumas kils.