Jei mėgstate stebėti gamtą, ko gero, dažnai susiduriate su problema – kaip atpažinti vieną ar kitą sudominusio gyvūno ar augalo rūšį? O gal Lietuvos bei pasaulio florą ir fauną išmanote taip gerai, kad galite ne tik pats atskirti, bet ir kitiems padėti atpažinti rūšis? Bet kuriuo atveju jums verta jau šiandien prisijungti prie „iNaturalist“ gamtos mėgėjų portalo. Nes čia – visa tai, ko reikia tikram šiuolaikiniam gamtos mylėtojui.
Jei mėgstate stebėti gamtą, ko gero, dažnai susiduriate su problema – kaip atpažinti vieną ar kitą sudominusio gyvūno ar augalo rūšį? O gal Lietuvos bei pasaulio florą ir fauną išmanote taip gerai, kad galite ne tik pats atskirti, bet ir kitiems padėti atpažinti rūšis? Bet kuriuo atveju jums verta jau šiandien prisijungti prie „iNaturalist“ gamtos mėgėjų portalo. Nes čia – visa tai, ko reikia tikram šiuolaikiniam gamtos mylėtojui.
Gamtos mėgėjai registruoja stebėjimus iNaturalist programėle.
© Srloarie2 (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org
„iNaturalist“ – tai dar 2008-aisiais pradėta piliečių mokslo iniciatyva, vienijanti gamtos stebėtojus ir mokslininkus visame pasaulyje. Prasidėjęs nuo magistrinio darbo projekto, šiandien portalas jau turi beveik du milijonus registruotų vartotojų, ir yra vystomas bendromis Kalifornijos mokslų akademijos ir „National Geographic Society“ jėgomis.
Pagrindinis „iNaturalist“ privalumas – ši programėlė padeda beveik žaibiškai atpažinti daugumą organizmų rūšių. Jums tereikia kad ir telefonu nufotografuoti pastebėtą augalą, gyvūną ar kitą fotoaparato objektyvu „pagautą“ organizmą, ir šią nuotrauką įkelti į „iNaturalist“ programėlę. Tai patogu atlikti tiek „Android“ ar „iPhone“ telefone, tiek kompiuterio naršyklėje.
Čia darbo kaip mat imasi dirbtinis intelektas, padedantis pagal vaizdinį panašumą atpažinti rūšį, ar bent jau artimiausią taksoną (giminingą organizmų grupę). Tiesa, net naujausi vaizdo atpažinimo algoritmai toli gražu nepranoksta patyrusių gamtos stebėtojų. Tačiau kaip tikrame socialiniame tinkle, „iNaturalist“ vartotojai gali peržiūrėti bei komentuoti vieni kitų stebėjimus, juos patikslinti, patvirtinti ar pasiūlyti tinkamesnę identifikaciją.
Naujos nuotraukos tokių identifikacijų ir komentarų iš kitų bendruomenės narių dažniausiai sulaukia vos per kelias minutes. O pasinaudojus tokia „minios išmintimi“ dėl pastebėtų rūšių galvos sukti, ar atskiruose forumuose informacijos ieškoti tikrai nebereikės!
„iNaturalist“ sukurtas JAV, tačiau vis labiau skverbiasi į visus pasaulio regionus, tarp jų ir Lietuvą. Platformos kūrėjai daug dėmesio skiria vertimui į kitas kalbas, bendradarbiauja su kitomis gamtosaugos iniciatyvomis bei atviro kodo projektais.
Nuo 2018-ųjų programėlės fanai buriasi ir „iNaturalist Lietuva“ „Facebook“ grupėje, kur aptariami Lietuvos ir kaimyninių šalių stebėjimai, vyksta diskusijos apie įdomesnes ar sunkiau atpažįstamas rūšis. Nariai dalinasi patarimais ir padeda vieni kitiems išnaudoti visus „iNaturalist“ platformos privalumus.
Stebėjimų Lietuvoje statistika, 2019 m. birželio 29 d. Per kiek daugiau nei 6 mėnesius, stebėjimų, atliktų Lietuvos teritorijoje skaičius padidėjo beveik du kartus.
© Vaizdas iš „iNaturalist.org“ „Facebook“ puslapio.
Programėleje sukurtas ir ne vienas „lietuviškas“ projektas, pvz., „Lietuvos vabalai“, Raudonosios knygos organizmai ir kt., siekiantys kataloguoti būtent tos grupės rūšis. Čia automatiškai patenka visi stebėjimai atitinkantys nustatytus kriterijus, bei aptikti būtent Lietuvoje. Vietinių stebėjimų skaičius pastaruoju metu ypač sparčiai auga, o tarp kasdien portalo skelbiamų „Observation of the Day“, bei savaitinių „Observation of the Week“ pasitaiko ir nuostabių stebėjimų iš Lietuvos!
Tuo tarpu naktinių drugių entuziastai jau ne vienerius metus prisijungia prie tarptautinio „National Moth Week“ projekto, liepos pabaigoje gaudydami ir iNaturalist programėlėje registruodami Lietuvoje pastebėtas drugių rūšis. Naktinių drugių stebėjimas šiemet ir vėl vyks „No Trolls Allowed“ festivalyje, liepos 24-28 d., Trakų raj.
Pasak programėlės vartotojų Lietuvoje, „iNaturalist“ puikiai tinka ne tik smalsumui patenkinti, tačiau ir gilesnėms vietinės bioįvarovės studijoms, mokymuisi apie gamtą.
„Atradus sau naują rūšį mėgstu „iNaturalist“ platformoje patyrinėti jos radimų žemėlapius, stebėjimų laiką ir taip toliau. Taip daug sužinau apie pačią rūšį, jos dažnumą, paplitimą ir panašius dalykus.“ – sako vienas programėlės vartotojų, Tomas.
Naudotis „iNaturalist“ aktyviai skatina ir Lietuvos gamtininkai. Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) atstovai organizuoja seminarus, mokymus mokytojams bei moksleiviams, skatindami ir gamtoje naudoti išmaniąsias technologijas.
„iNaturalist“ griauna mitą, kad technologijos atitolina žmogų nuo gamtos, – sako viena LMNŠC metodininkių, gamtininkė ir aktyvi iNaturalist vartotoja Grėtė Vaičaitytė. – Mano manymu, tobulėjančios technologijos leidžia geriau ištirti ir pažinti savo aplinką. O „iNaturalist“ – vienas iš būdų, prieinamų mums visiems.“
Pasak Grėtės, laikai, kai gamtos stebėjimams pasitelkdavome tik knygas, jau praeityje. O internetinė tūkstančius gamtininkų vienijanti sistema turi ir dar daugiau privalumų.
„Anksčiau rinkdavau herbarus ir bandydavau atpažinti augalus namuose įvairių knygų, pvz., „Lietuvos žaliasis rūbas“, pagalba.“ – pasakoja Grėtė. „Tačiau kai prie vieno augalėlio praleidi pusvalandį ir vis tiek nežinai, ar jį atpažinai teisingai, mokymosi procesas labai sulėtėja.“
Tuo tarpu į „iNaturalist“ įkeltas organizmas gali būti atpažintas ne vieno daugiau ar mažiau patyrusio vartotojo, čia pat palygintas su panašių organizmų nuotraukomis, numanomos rūšies stebėjimų paplitimu ir t. t.
Be to, pasak Grėtės, remtis vien „popieriniais“ organizmų atpažinimo vadovais sunku ir todėl, jog paprastai vaizduojamų iliustracijų kiekis juose ribotas, dažnai apibūdinamos tik kai kurios augalų vystymosi stadijos, dažniausiai tik žiedai ar lapai. O milžiniškos „iNaturalist“ nuotraukų „bibliotekos“ pagalba augalus atpažinti galima iš daugybės skirtingų požymių. Pavyzdžiui, net anksti pavasarį, vien tik iš pumpurų arba labai ankstyvų lapelių, nepanašių į užaugančius augalui suvešėjus.
Reguliariai gamtos stebėjimus į „iNaturalist“ platformą kelia apie 150 tūkst. po pasaulį išsibarsčiusių gamtos mėgėjų. O gyva ir paslaugi bendruomenė – vienas pagrindinių vartotojų įvardijamų platformos privalumų. Be to, šių metų pradžioje atsirado ir „iNaturalist“ forumas, todėl įvairiais klausimais diskutuoti su kitais platformos vartotojais pasidarė dar paprasčiau.
Auganti „iNaturalist“ stebėjimų biblioteka naudinga ne tik platformos vartotojams, bet ir profesionaliems mokslininkams. Visi stebėjimai pasiekę „Research grade“ statusą automatiškai įkeliami į GBIF – Globalios aplinkos informacinę sistemą. Šiais duomenimis pasinaudoti bioįvairovės tyrimams gali mokslininkai iš viso pasaulio.
„Research grade“, t. y., moksliniams tyrimams tinkamą stebėjimą gali užregistruoti absoliučiai kiekvienas! Svarbiausia kad jis turėtų tinkamą nuotrauką, datą, koordinates, ir dėl jo rūšies ar taksono sutartų du trečdaliai jį peržiūrėjusių vartotojų. Tiesa, labai svarbu ir tai, kad organizmas būtų aptiktas natūralioje gamtoje, o ne auginamas ar išveistas nelaisvėje. Į „iNaturalist“ tokių stebėjimu kelti nedera – platforma sukurta išskirtinai natūralios gamtos stebėjimui.
Pasak Grėtės, Lietuvoje vis dar tvyro šioks toks nepasitikėjimas „minios“ surinktais duomenimis, tačiau ir šis požiūris po truputį keičiasi. Tuo tarpu kai kuriuose pasaulio regionuose tokie ir panašūs moksliniai tyrimai be piliečių mokslininkų pagalbos tiesiog nebeįsivaizduojami! Juk joks mokslininkas negalėtų vienas atlikti tiek stebėjimų, kiek kartu gali tūkstančiai gamtos stebėtojų visame pasaulyje!
„Ir Lietuvoje tikrai pasitaiko atvejų, kai apie naujas rūšių radimvietes mokslininkai sužino atsitiktinai išsikalbėję su kitais jas pastebėjusiais žmonėmis. O „iNaturalist“ tikrai gali dar labiau paskatinti tokį dialogą.“ – sako Grėtė.
„iNaturalist“ vartotojams nemažiau svarbu ir pats gamtos stebėjimo „sužaidybinimas“, t.y. galimybė konkuruoti tiek pačiam su savimi, stengtis atpažinti kuo daugiau skirtingų rūšių, rinkti tam tikrų organizmų grupių kolekcijas, bet ir lygintis su kitais stebėtojais iš regiono ar projekto. „Smagu varžytis su draugais, kas pastebės ir įkels daugiau skirtingų rūšių, arba, kas atras įdomesnį ar retesnį organizmą, kas nufotografuos daugiau raudonosios knygos rūšių arba kas pirmas aptiks visas invazines rūšis ir t.t.“ – gamtos stebėjimo azartu dalinasi Tomas.
Tiesa, dar šį mėnesį „iNaturalist“ kūrėjai į pasaulį paleido ir dar vieną iniciatyvą – programėlę „Seek“. Ši, pasitelkdama papildytos realybės ir vaizdų atpažinimo technologijas, siekia dar labiau praturtinti gamtos stebėjimo patirtį. Telefono kamerą nukreipus į dominančius organizmus, čia pat ekrane rodomos jų spėjamos identifikacijas ir papildoma informacija. Tikras „PokemonGo“, tiesa?
Naujoji papildytos realybės programėlė gamtos stebėjimui – „Seek“.
© Pav. iš „iNat Forum“.
Tačiau kartu tai – gerokai daugiau nei žaidimas. „Seek“ programėlės pagalba galima ne tik žaibiškai pažinti supančią aplinką, tačiau lygiai taip pat fotografuoti ir į „iNaturalist“ kelti rūšių stebėjimus, taip tiesiogiai prisidedant prie mokslo. Už organizmų nuotraukas „Seek“ programėlėje galima užsidirbti virtualių ženkliukų, o paskyrą ir stebėjimus susieti su jau turima „iNaturalist“ paskyra.
Auganti Lietuvos „iNaturalist“ bendruomenė tikisi, kad platforma toliau vienys vietinius gamtos stebėtojus, taip praturtinant bioįvairovės tyrimus regione. Čia kataloguojamos visos organizmų rūšys, todėl sau tinkamą projektą tikrai ras (ir net galės susikurti!) kiekvienos srities mėgėjas ar specialistas.
O vis dar abejojantiems prisijungti ar ne, nederėtų baimintis – pasak gamtininkės Grėtės, „iNaturalist“ skirtas visiems: tiek smalsiems pradedantiems, tiek ir savo žiniomis jau galintiems pasidalinti pažengusiems vartotojams. Ir čia, kaip ir kitose piliečių mokslo iniciatyvose, visi yra vienodai svarbūs ir reikalingi!
Šaltiniai:
