Virtualiose parduotuvėse kiekvieną dieną atsiranda šimtai naujų išmaniesiems telefonams skirtų programėlių. Daugelis jų – universalios, tinkamos daugybės žmonių poreikiams patenkinti ir vos keli procentai yra pritaikytos labai mažoms visuomenės grupėms – pavyzdžiui, akliesiems ar silpnaregiams.
Virtualiose parduotuvėse kiekvieną dieną atsiranda šimtai naujų išmaniesiems telefonams skirtų programėlių. Daugelis jų – universalios, tinkamos daugybės žmonių poreikiams patenkinti ir vos keli procentai yra pritaikytos labai mažoms visuomenės grupėms – pavyzdžiui, akliesiems ar silpnaregiams. Būtent todėl „Huawei“ sukūrė programą „Facing Emotions“, kuri fiksuoja žmonių emocijas ir paverčia jas tam tikrais garsais, kuriuos atpažinęs aklasis gali suprasti, kai jo pašnekovas šypsosi ar demonstruoja kitą emociją.
„Aklieji ir silpnaregiai yra kur kas jautresni jutimams ir garsui – tai padeda jiems orientuotis erdvėje, tačiau neverbalinė komunikacija yra didelis iššūkis bendraujant su kitais žmonėmis. Norėdami panaikinti šį barjerą, mes sukūrėme „Facing Emotions“ programą. Tai nebuvo lengva – norint sukurti specialių poreikių žmonėms pritaikytą programą, reikia įdėti daug darbo, viskas turi būti tobula – netikslumų palikti negalima“, – pasakoja „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei.
Procesoriaus našumas atveria neribotas galimybes
Tokioms programoms kaip „Facing Emotions“ reikalingi ypatingai galingi išmanieji telefonai – tai paaiškina, kodėl tokio lygio pagalbininkas nebuvo sukurtas anksčiau. „Kirin 980“ procesorius leidžia apdoroti iki 75 nuotraukų per sekundę – tai leidžia dirbtiniam intelektui realiu laiku atpažinti fotografijose užfiksuotus objektus, juos suskirstyti ir tą pačią akimirką reaguoti.
Kai telefone esanti kamera yra nukreipiama į žmogų ar jų grupę, programa užfiksuoja visus iki 3 metrų atstumu nutolusių asmenų veidus. Ji stebi fiksuoja net menkiausius pokyčius kiekviename veide, o atpažinusi vieną iš septynių pagrindinių emocijų, apie jas neregį informuoja tam tikru jam girdimu garsiniu signalu. Dėl išmaniajame telefone esančio galingo procesoriaus visa tai vyksta realiu laiku – laiko skirtumas tarp pašnekovo šypsenos ir garsinio signalo skaičiuojamas milisekundėmis.
Dešimtys veido raumenų yra atsakingi už daugiau nei 10 tūkstančių judesių, o dalis jų, atlikti vienu metu, reiškia tam tikrą emociją. Visa tai „Huawei“ specialistai kartu su žinomu psichologu, veido išraiškų ekspertu Paulu Ekmanu identifikavo bei surašė į vieną duomenų bazę, daug kartų išbandė visus algoritmus ir užtikrino, kad jie veiktų nepriekaištingai. Tai buvo bene daugiausiai laiko pareikalvusi užduotis.
„Per kelias milisekundes mes savo veido judesiais galime išreikšti emociją apie tai net nepagalvodami. Ar tai būtų pakeltas lūpų kamputis, ar antakis, ar išreikšta grimasa – visa tai parodo, kaip žmogus jaučiasi. Žodžiais jis to gali ir nepasakyti, tačiau programa atpažins ir perduos informaciją neregiui, tarsi jis pats tas emocijas matytų“, – pasakoja „Huawei“ atstovas Yanfei.
Į „Facing Emotions“ algoritmą įrašytos septynios pagrindinės žmonių emocijos: džiaugsmas, liūdesys, nuostaba, baimė, pasibjaurėjimas, panieka bei pyktis. Tai yra universalios, visame pasaulyje tokiais pat būdais išreiškiamos emocijos – jos tokios elementarios, kad žmonės jas demonstruoja anksčiau nei išmoksta kalbėti.
Programėlės kūrėjai – ir patys neregiai
Programą kūrė „Huawei“ inžinieriai kartu su grupe aklųjų ir silpnaregių, kurie kiekviename gamybos etape atlikdavo daugybę bandymų. Bene didžiausias klausimas programuotojams buvo esminis – ar neregiai apskritai sugebės naudotis lietimui jautrų ekraną turinčiu telefonu? Kaip parodė bandymai, tai problemų nesukėlė.
„Svarbiausia buvo suprasti, kaip šie žmonės panaudoja telefonus savo kasdienybėje. Rezultatai mus nustebino: telefone įdiegtos naujosios „Android 9“ sistemos, intuityvumas ir naudojimo paprastumas buvo įvertinti puikiai, neregiai neturėjo jokių problemų priprasdami prie techniškai pažangiausio išmaniojo telefono“, – teigia Yanfei.
Kiekvienas tikslinės grupės dalyvis vėliau pažymėjo jam svarbiausius dalykus, kuriuos tokio tipo programa galėtų sugebėti, o programuotojai reguliariai duodavo jiems išbandyti naujausią „Facing Emotions“ versiją ir įvertinti progresą.
Silpnaregiai prisidėjo kuriant ne tik programinį kodą, bet ir vartotojo aplinkos išvaizdą – todėl joje dominuoja dvi spalvos, juoda ir geltona. Tai lėmė kelios priežastys: visų pirma, šios spalvos sudaro didelį kontrastą, o antroji priežastis – geltona yra paskutinė, kurią silpnaregiai bei spalvų neskiriantys žmonės dar gali atpažinti.
Specialius garsus, informuojančius apie pašnekovų emocijas, kūrė taip pat neregys – žinomas kompozitorius Tomaszas Bileckis. Jis sukūrė tokius garsus, kurie būtų trumpi, lengvai atpažįstami, neblaškantys aplinkos ir nenutraukiantys pokalbio. Tuo pačiu jie girdimi bei suprantami net ir triukšmingoje aplinkoje – pavyzdžiui, žmonių pilname kambaryje ar lauke pučiant stipriam vėjui.
Tokia programa kaip „Facing Emotions“ siekiama įrodyti, jog išmanusis telefonas gali būti panaudojamas įvairiausiems tikslams – ne tik skambinimui ar naršymui internete, bet ir kitoms funkcijoms, pritaikytoms siauresnėms visuomenės grupėms. Jau greitai programėlę, kartu su telefonais, galės išbandyti ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai.
