Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia mobiliojo interneto naudotojams Lietuvoje buvo labai džiugus metas – gruodžio 5 d. „Omnitel“ pareiškė, kad jau teikia komercines 4G+ („LTE Advanced“) paslaugas, o šiemet sausio 15 d. „Tele2“ paskelbė, kad jų vartotojai jau gali naudotis komercinėmis 4G mobiliojo interneto paslaugomis telefonuose.
Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia mobiliojo interneto naudotojams Lietuvoje buvo labai džiugus metas – gruodžio 5 d. „Omnitel“ pareiškė, kad jau teikia komercines 4G+ („LTE Advanced“) paslaugas, o šiemet sausio 15 d. „Tele2“ paskelbė, kad jų vartotojai jau gali naudotis komercinėmis 4G mobiliojo interneto paslaugomis telefonuose.
Trečiasis operatorius – „Bitė Lietuva“ – savo klientus kol kas maitina tik pažadais kad iki pirmo metų ketvirčio pabaigos pradės teikti 4G/4G+ paslaugas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Mobiliojo interneto spartos matavimai (Stopkadras/DELFI.TV)
Kol kas „Bitė“ savo tinklo pajėgumų bandyti nesiūlo net ir testiniame režime, kitų dviejų operatorių tinklai yra atviri paprastiems vartotojams, todėl turint tinkamus įrenginius nesunku patikrinti, kuris yra ko vertas. Bet kai tik atsiras galimybė – pažadame, išmatuosime ir „Bitės“ dūzgimą.
Pirmasis 4G telefonas Europoje buvo parduotas 2011 metų pabaigoje, Švedijoje. Kitaip tariant, prieš ketverius metus tai buvo egzotika. O šiandien bemaž visi be išimties aukštos klasės įrenginiai ir didelė dalis vidutinio lygio išmaniųjų telefonų, parduodamų Lietuvoje, jau yra su 4G moduliu. Tai reiškia, kad mobilieji įrenginiai, galintys duomenis siųsti didžiule sparta, šiandien tikrai nėra retenybė.
Visai kita kalba – 4G+ telefonai. Skirtingų modelių, sugebančių siųstis duomenis iškart dviem 4G dažniais, pasaulyje tėra vos 18, o siūlančių maksimalią teorinę 300 Mbps duomenų parsisiuntimo spartą – tik 7. Ir jie visi – dažniausiai gerokai brangesni nei „paprasti“ 4G aparatai. 4G+ bandymams gavome „Samsung Alpha“ (beje, jei ne trumpas akumuliatoriaus darbo laikas – tai būtų fantastiškai geras telefonas). Duomenų siuntimo spartos „Tele2“ 4G tinkle bandymams gautas „Sony Xperia Z2“ telefonas – kiek senesnis modelis, bet tikrai galintis susidoroti ir su maksimalia teorine 4G sparta.
Bandymams pasirinkome tris skirtingas Vilniaus vietas: ties Lietuvos Respublikos Seimu, ties Vilniaus miesto savivaldybe ir Vilniaus universiteto miestelyje Antakalnyje. Bandymų rezultatus galite pamatyti šiame vaizdo įraše:
O dabar šiek komentarų:
1. „Omnitel“ 4G+ sparta prie Seimo – kodėl ji buvo tokia neįspūdinga? Anot šio ryšio operatoriaus atstovės spaudai Daivos Selickaitės, taip gali būti dėl didelio tinklo apkrovimo būtent šiame Vilniaus taške. Nors ankstesnių bandymų metu su panašiomis anomalijomis – vos 30 Mbps siekiančiu duomenų atsisiuntimo greičiu – teko susidurti ir kitose Vilniaus vietose, kur ryšio indikatorius rodo, kad 4G+ ryšys veikia. Beje, tai, kad vieną kartą telefonas „išspaudžia“ vos 30–40 Mbps atsisiuntimo greitį, nereiškia, kad kitąkart jis ten pat nepasieks didesnės nei 100 Mbps spartos.
2. „Omnitel“ 4G+ sparta prie Savivaldybės – čia purpurinis operatorius pademonstravo panašius rezultatus, kaip ir keliose kitose vietose, kur 4G+ veikia korektiškai. Panašu, kad tai – praktinės spartos „lubos“.
3. „Tele2“ duomenų perdavimo sparta. Per visus iki šiol atliktus spartos bandymus (ne tik nufilmuotuosius) duomenų atsisiuntimas tik retais atvejais viršijo 35 Mbps, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje – Vilniuje ar užmiestyje – buvo atliekami bandymai. Kitaip tariant, nufilmuoti rezultatai – ne išimtis, o taisyklė.
4. Studentų miestelyje atlikti matavimai pateikė akivaizdų kontrastą tarp šių operatorių duomenų perdavimo galimybių: naudojamų technologijų pavadinimai vienodi, o rezultatų skirtumas – didesnis nei dvigubas.
„Tele2“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas teigia, jog jų įmonės tinkle mobiliojo interneto sparta kol kas yra mažesnė dėl kelių priežasčių: „Tele2“ tinklo plėtrą pradėjo tik praėjusių metų vasarą – konkurentai tą daro jau gerokai ilgiau. Antra, kol kas šios įmonės tikslas – kuo plačiau 4G ryšiu padengti Lietuvos teritoriją. Anot A. Baranausko, pabaigus „plataus“ dengimo etapą prasidės „tankaus“ dengimo etapas, kurio metu sumažės apkrovos kiekvienai atskirai bazinei stočiai, o dėl to padidės duomenų perdavimo sparta kiekvienam atskiram klientui.
