Ryšiui dalinti yra populiaru naudoti atskirą kompiuterį. Tai pigu, be to, galima „pakurti“ ir daugiau naudingų dalykėlių. Kitas būdas - prie DSL modemo jungti tiesiog maršrutizatorių. Na, o trečiasis būdas - naudoti kažką panašaus į „SMC ADSL2 Barricade“, taip sutaupant pinigų bei vietos.
Interneto ryšio dalijimosi su kaimynais DSL paslaugų rinkos liūto dalį užimantis „Lietuvos Telekomas“ neskatina. Nieko nuostabaus - įmonei geriau keturi, na, blogiausiu atveju - du atskiri klientai, nei po vieno kliento vardu pasislėpęs penkių kaimynų tinklas. Tuo tarpu mums, vartotojams, nedidukas DSL dalijantis tinkliukas, iš tiesų, yra geras būdas pasiekti internetą. Kaina maža, greičiai taip pat ne kosminiai, tačiau jei tarp į tinklą susijungusiųjų nėra keleto visko siurbimo iš interneto maniakų, gyventi tikrai galima.
Belieka rasti į tinklą norinčių susijungti kaimynų bei pasirūpinti tam reikalinga įranga. Na, o čia jau galimi keli sprendimai. Ryšiui dalinti yra populiaru naudoti atskirą kompiuterį. Tai pigu, be to, kompiuteryje galima „pakurti“ ir daugiau naudingų dalykėlių. Yra ir kitas trūkumas - vieta, triukšmas, elektros sąnaudos. Kitas būdas pasidalinti DSL ryšį - prie DSL modemo jungti tiesiog maršrutizatorių. Na o trečiasis būdas - naudoti kažką panašaus į „SMC ADSL2 Barricade SMC7904BRA“, kurį toliau vadinsime tiesiog „ADSL2 Barricade“.
Į šią nedidelę dėžutę (28 x 155 x 128 mm) SMC sugebėjo sutalpinti ir DSL modemą, ir keturių lizdų tinklo maršrutizatorių. Kaina tikrai nešokiruojanti - 200 litų. Beje, „ADSL2 Barricade“ gali dirbti ir kaip komunikatorius (angl. switch). Prireikus tinklą išplėsti, jo išmesti nereiks - pakaks prijungti vieną ar kelis šakotuvus (angl. hub) ir galima plėstis toliau.
Ne taip seniai džiaugiamės 56 kbps internetu, na o šiandien tas pats „Lietuvos Telekomas“ siūlo net 4 Mbps DSL. Nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad internetas ne tik žaibiškai plečiasi, bet ir vis greičiau pasiekia mus, vartotojus. Techninės „ADSL2 Barricade“ charakteristikos leidžia priimti DSL linija duomenis iki 12 Mbps sparta, siųsti - iki 896 Kbps greičiu. Įprastinio laidinio tinklo terminais greičiai neįspūdingi, bet nepamirškite, kad čia kalbama tik apie darbo su DSL liniją spartą, kurį labai didžiulė ir negali būti. Kiek teko girdėti, Lietuvoje naudojamos technologijos DSL ryšio duomenų parsiuntimo spartos lubos - 8 Mbps, t.y. gerokai žemesnės nei „ADSL2 Barricade“ techninės galimybės. Trumpiau tariant, perspektyvoje jos kliudyti neturėtų.
„ADSL2 Barricade“ turi ir integruotą ugniasienę, skirtą tinkliuko gynybai nuo išorės puolėjų. Užbėgant už akių, galima pasakyti, kad nors konfigūravimas ir galėtų būti patogesnis, veikia ji tikrai gerai bei suteikia gerą progą pataupyti tinklo kompiuterių resursus nenaudojant „Zone Alarm“ ar kitų panašių, nuolat fone veikiančių įrankių.
Bet grįžkime prie paties „ADSL2 Barricade“. Apie tai, kad įrenginukas nedidelis jau kalbėjome, tačiau liko nepaminėti svoris (450 g) ir komplektacija. Prie šio tinklo įrenginio pridedamas už jį ne ką mažesnis elektros maitinimo blokas. Draugiją jam palaiko po vieną kelių metrų ilgio UTP tinklo ir telefono linijos kabelį bei vartotojo instrukcijos penkiomis kalbomis. Lietuvių tarp jų, suprantama, nėra, na o „ADSL2 Barricade“ komplektacijos sąrašą baigia kompaktini diskas su tvarkyklėmis bei įrenginio konfiguravimui naudojama programine įranga.
Pats „ADSL2 Barricade“ atrodo itin paprastai - sidabrinė dėžutė su septyniomis būsenos lemputėmis priekinėje dalyje bei šešiomis jungtimis gale. Viena iš jų skirta elektrai, kita - iš DSL dažnių skirstytuvo (angl. spliter) ateinančiam laidui, na o dar keturios - prie „ADSL2 Barricade“ jungiamių kompiuterių tinklo laidams. Ten pat, galinėje dalyje, greta jungčių, įrengtas ir paprastutis „On/Off“ mygtukas.
Įrenginio viršuje ir šonuose netrūksta daugiau bei mažiau pastebimų ventiliacijos angelių. Su bendru sidabrinio plastiko dizainu nemenkai kontrastuoja „ADSL2 Barricade“ metalinis dugnas. Ant jo - keturios guminės kojelės.
Na ką gi, laikas imtis darbo. Namuose „ADSL2 Barricade“ nebandžiau - čia šis paprastas daikčiukas neturėtų ką veikti - tėra vienas kompiuteris bei bevielio tinklo stotelė. Taigi, mažuoju SMC darbininku pakeitėme „Motorola“ DSL modemą ir maršrutizatoriaus vaidmenį atliekantį kompiuterį viename nedideliame DSL ryšių besinaudojančiam tinkliuke Vilniaus daugiabučių rajone.
Po savaitės „ADSL2 Barricade“ darbo iškvočiau iš tinklą prižiūrinčio žmogaus įspūdžius. Gera žinia yra tai, kad stabilumo problemų „ADSL2 Barricade“ neturėjo ir kantriai atlaikė visus jam tekusius krūvius, susijusius tiek su ryšio dalijimu, tiek ir su duomenų kopijavimu iš vieno tinklo kompiuterio ir kitą. Strigimų, lūžimų ar kitų problemų taip pat nepastebėta, tačiau pasigęsta kai kurių funkcijų, kurias ryšiui dalinti naudotas asmeninis kompiuteris mokėjo atlikti, pavyzdžiui, interneto spartos ribojimo kiekvienam vartotojui. Ką jau bekalbėti apie tai, kad kai kurie asmeninio kompiuterio atlikinėti darbai „ADSL2 Barricade“ išvis yra svetimi ir šį daikčiuką naudojant neįgyvendinami - jame nepavyks „pakurti“ nei SMTP, nei FTP, nei žaidimų serverio...
Kita vertus, jei DSL ryšį keliems kompiuteriams dalijate įmonėje ar savo namuose, „ADSL2 Barricade“ galima drąsiai naudoti, taip sutaupant pinigų bei vietos. Juk tokie dalykai kaip FTP serveris ar galimybė riboti greičius šiuo atveju tiesiog neaktualūs. Tuo tarpu, jei ties viena DSL linija kooperuojatės su kaimynais, tarp kurių gal yra ir keli mėgėjai kopijuoti internetą į kietąjį diską, internetui dalyti verčiau naudoti labiau derinamus, universalesnius įrenginius - kad ir tą patį asmeninį kompiuterį.
