Daugelis telefonu kalba net nesusimąstydami, kad į pagalbą gali ateiti kompiuteris bei internetas. Šalia fiksuoto ir mobiliojo ryšio į lietuvių ragelius pamažu įžengia naujas telefoninio ryšio būdas – IP telefonija. Jos naudojimo ypatumai ir galimybės – šioje apžvalgoje. 
Tuo metu, kai visi Lietuvos gyventojai dar naudojosi viena telefono kompanija, skambino vienodais tarifais ir net nesusimąstydavo, kad gali būti kitaip, IP telefonija – paprasčiau, interneto telefonija – jau žengė pirmuosius žingsnius. IP telefonijos užuomazgų galima pastebėti dar praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje bei 9-ojo dešimtmečio pradžioje.
Šalia fiksuoto ryšio ir mobiliosios telefonijos Lietuvos rageliuose pasigirsta naujas balso ryšys. Balso ryšys duomenų perdavimo tinklais, naudojant interneto protokolą (IP), įgijo visuotinai vartojamą pavadinimą – interneto telefonija (angl. Internet Telephony arba Voice over IP, VoIP). Interneto telefonijai būdinga ekonomiškesnė duomenų perdavimo technologija.
Nors interneto telefonijos užuomazgų būta praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, tikroji IP telefonija atsirado tik 1995 m. Tuomet, pritaikiusi naujas modernias technologijas, šias paslaugas ėmė teikti „Hobbyist“ kompanija. Nuo to laiko IP telefonijos populiarumas tik kilo.
Daugeliui besinaudojančių stacionariu ar mobiliuoju telefonu kyla klausimas: „Kuo IP telefonija tokia išskirtinė?“ Vienas iš pagrindinių dalykų, darančių IP telefoniją pranašesne, tai jos ekonomiškumas – ja itin apsimoka naudotis skambinant į užsienį, nes tarifai yra žymiai mažesni nei skambinant iš fiksuoto ar mobiliojo ryšio telefono. Šis būdas itin naudingas įmonėms, kurios turi daug verslo partnerių užsienyje. Kitas IP telefonijos privalumas yra kokybė – ji niekuo nenusileidžia tradicinio ryšio kokybei (jeigu tik IP tiekėjas garantuoja kokybę), o kai kuriais atvejais ją net lenkia, ypač jei palygintume su mobiliuoju ryšiu. Visi skambučiai vyksta per internetą, realiuoju laiku.
Išskirtine IP telefoniją daro ir jos veikimo principas. Šiuo atveju balso pranešimas negali būti persiunčiamas įprastiniu būdu. Jis yra paverčiamas tam tikrais interneto paketais, o IP telefonijos šliuzas (angl. „VOIP gateway“) tuos paketus apdoroja ir paverčia įprastiniais signalais bei prijungia prie paprasto, komutuojamojo tinklo. Įprastinio fiksuoto ryšio IP telefonija iš pirmaujančių pozicijų taip greitai neišstums, tačiau dabar ši technologija labai paplitusi daugelyje Vakarų pasaulio valstybių, sparčiai populiarėja Azijoje ir kituose regionuose. Pamažu IP telefonija ateina ir į Lietuvą. Atrodo, būtų pats laikas.
NTT – naujausias operatorius, naudojantis IP sprendimus
Jau pusmetį Lietuvoje sėkmingai veikia UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (NTT). 2004 m. spalio 19 dieną į telekomunikacijų rinką naujai atėjęs operatorius nutraukė ramią tylą interneto telefonijos tiekėjų sektoriuje.
NTT – naujausias Lietuvoje telefono ryšio operatorius nuo pat įmonės įsteigimo dienos sėkmingai vykdo didmeninio interneto pardavimus interneto paslaugų teikėjams. Pagrindiniai operatoriaus klientai – prieš pusmetį telefoną pasiūliusios kabelinės televizijos.
„Mes ilgai ėjome į rinką, nes daug laiko atėmė tinkamo techninio sprendimo parinkimas bei įgyvendinimas. Tačiau dabar NTT turi sprendimus, kurie leidžia sukurti kokybišką paslaugą, savo kokybės parametrais nenusileidžiančią kitų ryšio tiekėjų – ir fiksuoto, ir mobiliojo – paslaugoms“, – teigia NTT direktorius Vidas Pukėnas.
„Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, pasiūlęs visą paslaugų rinkinį – vietinius ir tarpmiestinius skambučius, skambučius į mobiliuosius tinklus ir užsienį, skambučių priėmimą iš kitų tinklų, telekomunikacijų rinką – ypač suerzino telefoninio ryšio tiekėjus. Naująjį operatorių, kuris turi savą tinklą, numeraciją ir išsamų paslaugų komplektą, nepagrįstai siekiama laikyti tik interneto telefonijos tiekėju.
NTT klientais gali būti visos Lietuvos įmonės bei gyventojai, turintys arba paprastą telefoną, arba IP telefono aparatą ir prieigą prie interneto. Tuo tarpu IP telefonijos tiekėjai paprastai savo abonentams negali sudaryti galimybės naudotis nacionalinio telefono ryšio numeracija, priimti skambučius iš Lietuvos ir užsienio operatorių tinklo. Esant kokybiškam interneto ryšiui, garantuojama aukšta skambučio kokybė.
NTT naudojamos technologijos leidžia telefono pokalbį perduoti kompiuteriniais tinklais ir pasauliniu tinklu bei komutuojamomis linijomis. Įmonė sujungė kompiuterių ir telefonijos technologijas ir panaudojo vieną iš IP technologijų sprendimų – balso komunikacija iki pagrindinio skambučių valdymo centro vykdoma ne įprastomis telefono linijomis, o internetu.
„Tačiau visi tikriausiai sutiks, kad, jeigu žmogus lygintuvu naudojasi norėdamas išsilyginti marškinius, tai dar nereiškia, kad jis yra lygintuvas“, – telefono ir kompiuterio sąveiką lygindamas su paprastesniu žmogaus ir lygintuvo bendru darbu juokauja NTT kompiuterinių tinklų administratorius A. Masevičius.
VoIP naudojimo atveju abonento galinio įrenginio funkciją atlieka maršrutizatorius, kompiuteris arba IP telefonas. Analoginis balso signalas skaitmeniniu paverčiamas dažniausiai abonento patalpose, pavyzdžiui, kompiuteryje. NTT internetu pasinaudoja tik kaip priemone, kuri leidžia perduoti balsą į pagrindinį skambučių valdymo centrą, iš kurio balsas toliau keliauja jau įprastu viešu komutuojamu telefoniniu ryšiu. Tuo tarpu IP telefoniją siūlančių klientų balsai paprastai keliauja vien tik internetu. NTT kliento balsas tik įeina pro „interneto vartus“. Svarbiausia, jog NTT, panaudojusi technologinius IP sprendimus, sugeba garantuoti savo paslaugų kokybę.
Šiuo metu NTT, kaip ir kiti didieji Lietuvos operatoriai, telefono ryšio paslaugas teikia savo tinklais. NTT intensyviai plečia savo ryšio bei prekybos tinklą. Abonentams suteikiami asmeniniai numeriai, kurie gali būti įrengiami bet kur internete bei turi unikalią perkėlimo galimybę klientui persikeliant iš vieno miesto į kitą visoje Lietuvoje. Tai leidžia NTT būti nepriklausoma nuo kitų operatorių ir suteikti savo klientams unikalius telefono numerius.
„Tikras operatorius – tas, kuris turi savo tinklą. Mes suteikiame klientui galimybę skambinti visur geriausiais tarifais“, – aiškina NTT direktorius V. Pukėnas. Pasak jo, NTT kiekvienai pažangiai ir nebijančiai naujovių Lietuvos įmonei ir gyventojui gali pasiūlyti paprastą, kokybišką ir ekonomišką telefono ryšio paslaugą, paremtą šiuolaikinėmis technologijomis.
Šiuo metu NTT fiksuoto ryšio paslaugos teikiamos jau 16-oje Lietuvos miestų – Vilniuje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Alytuje bei kituose. Balandžio pradžioje NTT telefono ryšio tiekėja Klaipėdoje tapo didžiausia telekomunikacijų bendrovė Vakarų Lietuvoje – UAB „Balticum TV“. NTT telefono paslaugos pradėtos teikti ir šiame mieste. Pristatydama „Balticum Telefono ryšį“, įmonė tampa viso telekomunikacinių paslaugų rinkinio (televizijos, interneto, telefonijos) teikėja.
Į NTT grupę susibūrusių interneto tiekėjų ir kabelinių televizijų pajamos iš interneto paslaugų teikimo per 2004 metus siekė 7,1 mln. litų, arba 56,96 proc. daugiau nei tuo pačiu 2003-ųjų laikotarpiu (4,5 mln. litų). Bendras NTT grupės interneto vartotojų skaičius pirmojo 2005 metų ketvirčio pabaigoje siekė 40 tūkstančių.
Informaciją pateikė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“
