Žalioji apskaita tampa strategiškai svarbi, nes ji suteikia įmonių vadovams mechanizmą, padedantį prisitaikyti prie griežtų reguliavimo sąlygų. Sprendimą šiam verslo iššūkiui rado SAP. Neseniai bendrovė pristatė naujovę – „SAP Green Ledger“ – išsamiausią pasaulyje anglies dioksido apskaitos sistemą, kuri nuo šiol tampa prieinama visiems klientams. 
Siekiant ES žaliojo kurso tikslo iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti iki nulio, vis daugiau įmonių ir organizacijų privalės pateikti taršos emisijų deklaracijas. Todėl žalioji apskaita tampa strategiškai svarbi, nes ji suteikia įmonių vadovams mechanizmą, padedantį prisitaikyti prie griežtų reguliavimo sąlygų. Nauji reikalavimai ir visuomenės lūkesčiai skatina verslą ieškoti sprendimų, kurie padėtų apskaičiuoti realų veiklos poveikį aplinkai.
Išsamiausia pasaulyje CO2 apskaitos sistema
Sprendimą šiam verslo iššūkiui rado SAP, kurios programine įranga visame pasaulyje naudojasi apie 300 mln. organizacijų. Neseniai bendrovė pristatė naujovę – „SAP Green Ledger“ – išsamiausią pasaulyje anglies dioksido apskaitos sistemą, kuri nuo šiol tampa prieinama visiems klientams.
Ši sistema tiesiogiai susiejama su klientų finansiniais duomenimis. Kitaip tariant, „SAP Green Ledger“ susieja anglies dioksido emisijos kiekį su konkrečia ekonomine veikla ir sandoriais, užfiksuotais SAP verslo sistemose. Ji leidžia organizacijoms tiksliai apskaityti, analizuoti ir teikti ataskaitas apie produktų, paslaugų ir organizacinių padalinių anglies dioksido pėdsaką.
„Daug tenka kalbėtis ir diskutuoti su Lietuvos įmonėmis, ieškančiomis sprendimo, kuriuo galėtų lengvai integruoti tvarumo duomenis į savo finansų sistemą. Todėl labai džiugu, kad nuo šiol galime pasiūlyti „SAP Green Ledger“, kuri nuo pat pirmos dienos veikia tarpvalstybiniu mastu“, – sako Kęstutis Kasakaitis, SAP Lietuva pardavimo vadovas.
Naudodamos „SAP Green Ledger“ sistemą, įmonės gali sekti ir teikti ataskaitas apie CO2 pėdsaką ir jo ekonominį poveikį, taip pat mažinti išmetamų emisijų kiekį, optimizuoti finansinę veiklą, lengviau planuoti CO2 neutralumo ir nulinio anglies dioksido kiekio tikslus.
Be to, su šia sistema verslas gali palyginti ir įvertinti savo skyrius ar verslo padalinius tiek finansiniu, tiek veiklos rezultatų požiūriu. Pasak K. Kasakaičio, „SAP Green Ledger“ įmonėms taip pat gali padėti tobulinti tiekimo procesus ir sumažinti taršos emisijas visoje tiekimo grandinėje. Be to, naudojantis sistema, galima lengviau pasiruošti tvarumo auditams.
„SAP Green Ledger“ veikia naudojant esamas SAP finansų ir verslo valdymo sistemas. Jas išplėtus ir integravus taršos emisijų duomenis, įmonės gali priimti tikslia informacija pagrįstus ir tvarius sprendimus, kurie susieja poveikį aplinkai su finansiniais rezultatais, pagerina atitiktį, efektyvumą ir skaidrumą.
„Norint sumažinti anglies dioksido emisijas ir taip sustabdyti visuotinį atšilimą, reikia milžiniškų investicijų. Joms įvertinti reikia ne tik protingų ir patikimų taisyklių, bet ir tikslių duomenų apie išmetamos taršos kiekį visoje tiekimo grandinėje. Tik perėję nuo apytikslių prie faktinių duomenų naudojimo galime išvengti nemokšiškumo ir žaliojo smegenų plovimo, taip apsaugodami ne tik vertingas investicijas, bet ir mūsų planetą. „SAP Green Ledger“ būtent tai ir užtikrina“, – sako Dominikas Asamas, SAP SE finansų direktorius ir valdybos narys.
„SAP Green Ledger“ – pirmasis toks įrankis, leidžiantis įmonėms tiksliai apskaityti daromą poveikį aplinkai. Svarbu ir tai, kad ši sistema verslui padeda susiorientuoti sudėtinguose tarptautiniuose tvarumo teisės aktuose, tokiuose kaip ES įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva ir prisitaikyti prie naujų reglamentų, tokių kaip ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, Anglies dioksido ribų reguliavimo mechanizmo, taip pat tarptautinių tvarumo standartų (ISSB).
Tikimasi, kad „SAP Green Ledger“ sistema turės didelę įtaką įmonėms visame pasaulyje, nes anglies dioksido kiekio mažinimas tampa ne tik teisiniu, bet ir globalios rinkos reikalavimu.
Prie „SAP Green Ledger“ kūrimo prisidėjo tokie partneriai kaip „Accenture“, „Deloitte“, EY ir TCS (Tata Consulting Services), o pilotinį projektą išbandė bendrovė „Covestro“.
