Prieš dvejus metus sumušęs greičiausiai išpopuliarėjusios technologijos rekordą, „ChatGPT“ asistentas šiandien „gyvena“ kiek kitomis nuotaikomis. Vien per tris pastaruosius mėnesius šios dirbtinio intelekto (DI) platformos vartotojų aktyvumas krito dešimtadaliu ir panašu, jog tai dar ne pabaiga. 
Prieš dvejus metus sumušęs greičiausiai išpopuliarėjusios technologijos rekordą, „ChatGPT“ asistentas šiandien „gyvena“ kiek kitomis nuotaikomis. „Sensor Tower“ duomenimis, vien per tris pastaruosius mėnesius šios dirbtinio intelekto (DI) platformos vartotojų aktyvumas krito dešimtadaliu ir panašu, jog tai dar ne pabaiga. Nors kai kas tame linkęs įžvelgti DI eros saulėlydį, „Telia“ ekspertai laikosi kitokios nuomonės ir tai aiškina žmogiška prigimtimi, ką tik pasibaigusia vasara bei išaugusia konkurencija.
„Pradinė „ChatGPT“ populiarumo banga slopsta, o tą labiausiai lemia šiam robotui kelti nerealistiški lūkesčiai. Daugelis žmonių čia atėjo tikėdamiesi rasti jų darbus perimantį „darbininką“, o išėjo supratę, jog jiems patiems reikės įgauti naujų įgūdžių ir dar pakeisti savo įpročius. Tai jokiu būdu nereiškia, kad DI bumas baigsis taip pat greitai, kaip prasidėjęs – veikiau, kad dabartiniai DI produktai nesiekia aukštos vartotojų keliamos kartelės. Galų gale, susidomėjimas „ChatGPT“ galimai mažėja ir dėl į DI aikštelę „išbėgusių“ naujų žaidėjų, tokių kaip „Gemini“ ar „Claude“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Marijonas Baltušis.
Koją kiša žmonių psichologija
Tarp daugelio priežasčių, kodėl žmonės neužsilaiko „ChatGPT“, analitikai linkę įvardinti žmonių psichologiją. Pradinį populiarumo rekordą šiam įrankiui didele dalimi „nukaldino“ tai, kad jis nuo pat pradžių buvo nemokamas ir visuotinai prieinamas, o mokama prenumerata buvo reikalinga tik pažengusiems naudotojams. Deja, ilgoje perspektyvoje būtent toks neįpareigojantis veikimo modelis galimai ir lėmė palyginti greitą tų pačių smalsuolių išsivaikščiojimą.
„Galėdami be jokių kliūčių išbandyti revoliuciniu vadinamą sprendimą, žmonės turėjo progą susidaryti savo nuomonę ir laisvai pasirinkti, ką daryti toliau. Aukšto kainos barjero nebuvimas neskatino vartotojų gilintis, kaip veikia didieji kalbos modeliai, kaip jiems efektyviau pateikti instrukcijas ir apskritai – kokiose kasdienio gyvenimo srityse jie galėtų būti naudingi. Privalomas prenumeratos įsigijimas greičiausiai nebūtų leidęs pasiekti tokio greito paslaugos išpopuliarėjimo, bet jos pirkėjai psichologiškai jaustųsi labiau įsipareigoję įdėti daugiau pastangų į jos bandymus ir mokymąsi“, – aiškina M. Baltušis.
Specialistas prideda ir tai, kad „ChatGPT“ vidutiniam vartotojui dar nėra toks patogus, kaip kiti jam žinomi įrankiai. Norint gauti kokio nors teksto santrauką, žmogui reikia nukeliauti į „ChatGPT“ puslapį, tekstą įklijuoti ir gautą rezultatą vėl perkopijuoti į reikalingą vietą. Tuo metu, norint sužinoti daugiau informacijos kokia nors tema, priešingai nei „Google“ paieškoje, „ChatGPT“ laukelyje dažnai nepakanka įrašyti vieno ar dviejų žodžių – robotas reikalauja tikslesnių instrukcijų.
Nuolatinis poreikis keisti programėles, atidarinėti papildomus langus ar klaviatūra rašyti nemažą kiekį teksto vartotojus dažnai pernelyg vargina, todėl jie „ChatGPT“ galimai linkę naudoti tik ypatingais atvejais. Dėl to nenuostabu, kad technologijų milžinės stengiasi kuo greičiau integruoti DI modelius į el. pašto dėžutes, biuro programų paketus ir kitą programinę įrangą, kurią žmonės naudoja kasdien.
„ChatGPT“ nepateisina lūkesčių?
Kita vertus, pagrindinis argumentas, kodėl „ChatGPT“ pabandę vartotojai neužsilieka – ribotos jo galimybės. Remiantis šį pavasarį generatyvinės analitikos įmonės „Narrative BI“ atliktu tyrimu, šis robotas pateikia neteisingus atsakymus, arba DI terminais tariant, haliucionuoja beveik 46 proc. atvejų, kai jo prašoma atlikti sudėtingų duomenų analizę. Įdomu tai, jog ši problema nėra taip lengvai išsprendžiama – „ChatGPT“ kūrėjai atvirai pripažįsta kol kas negalintys užtikrinti šio įrankio pateikiamų faktų tikslumo ir tik ieškantys būdų tai atlikti.
„Dažnai pasitaikantis informacijos išgalvojimas ir paviršutiniški atsakymai „ChatGPT“ veiklos lauką apriboja iki pakankamai paprastų mechaninių užduočių. Jis gali padėti mokiniams paruošti namų darbus, išversti PDF failą ar tekstinį dokumentą paversti prezentacijos skaidrėmis. Tačiau norint, kad asistentas būtų naudingas ruošiant įmonių veiklos ataskaitas, suteiktų pagalbą rengiant mokslinius darbus ar atliekant kitą sudėtingą užduotį, jam reikia pateikti daug konteksto ir vėliau akylai patikrinti kiekvieną sakinį. Dėl to darbas su DI robotu dažnai pareikalauja nedaug mažiau pastangų ir laiko, nei jo nenaudojant“, – svarsto „Telia“ atstovas.
Nuo „ChatGPT“ dalį žmonių atbaido ir pastaraisiais metais kilęs susirūpinimas jam pateikiamos informacijos apsauga. JAV kibernetinės saugos bendrovė „Malwarebytes“ nustatė, kad dėl duomenų saugos nerimauja 81 proc. apklaustųjų, o net pusė jų sutiktų, kad „ChatGPT“ vystymas būtų pristabdytas iki tol, kol bus įvestas tinkamas DI produktų teisinis reguliavimas. Šie nuogąstavimai papildomai riboja generatyvinių robotų pritaikymo scenarijus ar netgi apskritai atstumia dalį vartotojų.
Prisideda ir vasara, ir konkurentai
Nepaisant reikšmingai sumažėjusio „ChatGPT“ vartotojų skaičiaus ir įvairių prielaidų, M. Baltušis siūlo iš to nedaryti skubotų išvadų apie generatyvinio DI sprendimų ateitį. Šio roboto populiarumo kritimas gali būti susijęs su vasarą mokyklų ir universitetų suolus palikusiais jaunuoliais bei reikšmingų atnaujinimų nebuvimu, kas turėtų pasikeisti įsibėgėjant rudeniui ir žiemos sezonui.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad generatyvinio DI asistentų rinka šiandien yra visiškai kitokia, nei rekordinio „ChatGPT“ populiarumo laikais. Šio įrankio vartotojus galėjo pervilioti konkuruojanti „Google“ stovykla, kurios vystomas „Gemini“ robotas kiek mažiau linkęs iškraipyti faktus, leidžia pateikti daugiau kontekstinės informacijos bei siūlo kiek intuityvesnį valdymą. Vis garsiau girdime ir apie „Anthropic Claude“, kuris geba generuoti natūralesnį tekstą, bei „Perplexity“, vartotojo užklausas tenkinantį pasitelkiant keletą populiariausių DI variklių, užuot naudojus kurį nors vieną.
„Nors šiuolaikinės medijos suteikia galimybę įvairias inovacijas akimirksniu išpopuliarinti visame pasaulyje, joms prigyti, kaip ir anksčiau, reikia daugiau laiko. Net ir legendinis „iPhone“ netapo hitu iškart po jo pristatymo – pasiekti dabartinį populiarumą jam prireikė net trejeto metų. Akivaizdu, kad dabartinis „ChatGPT“ vartotojams netapo toks naudingas, kaip buvo prognozuojama, tačiau kitas sparčiai tobulinamų DI technologijų proveržis viską vėl gali apversti per naktį, kai robotų galimybės staiga pasivys žmonių lūkesčius“, – reziumuoja „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas M. Baltušis.
