Nuotoliu pacientus prižiūrintis dirbtinis intelektas, personalizuoti sprendimai šeimos gydytojo kabinete ir kitos inovacijos, laikytos ateities medicina, jau žengia į sveikatos priežiūros įstaigas. Apie tai, ką jos gali pasiūlyti pacientui, ar įmanoma jas pritaikyti mažesnėse įstaigose, kalbamės su bendros Nyderlandų ir Lietuvos įmonės „dHealthIQ“ įkūrėju ir vadovu Mindaugu Leonavičiumi.
Nuotoliu pacientus prižiūrintis dirbtinis intelektas, personalizuoti sprendimai šeimos gydytojo kabinete ir kitos inovacijos, laikytos ateities medicina, jau žengia į sveikatos priežiūros įstaigas. Apie tai, ką jos gali pasiūlyti pacientui, ar įmanoma jas pritaikyti mažesnėse įstaigose, kalbamės su bendros Nyderlandų ir Lietuvos įmonės „dHealthIQ“ įkūrėju ir vadovu Mindaugu Leonavičiumi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuotoliu prižiūri dirbtinis intelektas
Pacientus prižiūrintis dirbtinis intelektas, personalizuoti sprendimai šeimos gydytojo kabinete dar visai neseniai vadinti ateities medicina. Šiandien šios inovacijos skinasi kelią į sveikatos priežiūros įstaigas. Dirbtinis intelektas jau kuris laikas apdoroja radiologinius duomenis, o dabar ateina ir į nuotolinę pacientų priežiūrą.
Apie tai, ką gali pasiūlyti nuotolinės sveikatos priežiūros sistema ir ar įmanoma ją įdiegti mažesnėse įstaigose, kalbamės su bendros Nyderlandų ir Lietuvos įmonės „dHealthIQ“ įkūrėju ir vadovu Mindaugu Leonavičiumi, kuris pristato naują, jau ištestuotą ir paruoštą naudoti „dHealthIQ“ – pirmąją Lietuvoje pacientų nuotolinės priežiūros sistemą.
M.Leonavičiaus teigimu individualizuotas gydymo planas, per atstumą stebima paciento sveikatos dinamika, galimybė operatyviai reaguoti į kritinius sveikatos rodiklių nuokrypius šiandien jau nėra prabanga. O rytoj taps kasdienybe.
Kaip tai veikia?
Sistemą „dHealthIQ“ sudaro internetinė platforma, į kurią patenka visa su pacientu susijusi informacija, ir mobilioji programėlė, įdiegiama į paciento mobilųjį telefoną. Kad būtų galima stebėti ir fiksuoti reikalingus paciento sveikatos duomenis, sistemą papildo integruojami gyvybinius rodiklius matuojantys aparatai bei išmanieji įrenginiai su biojutikliais.
Paciento dėvimas išmanusis laikrodis ar kitas įrenginys nuolat matuoja gyvybinius rodiklius: pulsą ir jo atsistatymą, kraujospūdį, kraujo prisotinimą deguonimi, gliukozės kiekį, fizinį aktyvumą, kūno kompoziciją ir daugelį kitų.
Šie duomenys mobiliosios programėlės pagalba siunčiami į duomenų centrą, kur yra apdorojami dirbtinio intelekto, susisteminami ir glaustai pateikiami grafine ar tekstine išraiška.
Sveikatos priežiūros specialistas kompiuteryje „dHealthIQ“ platformoje gali bet kada rasti ir apžvelgti šią informaciją, įvertinti gydymo efektyvumą, pamatyti nukrypimo nuo normos epizodus, priežastinius ryšius. Tai leidžia priimti labiau užtikrintus sprendimus dėl tolesnio gydymo.
Pacientas telefono programėlėje taip pat mato savo sveikatos duomenis, kuriais gali dalintis ir su artimaisiais. Programėlėje integruotas „virtualus asistentas“ padeda laikytis sveikatos priežiūros plano: primena išgerti vaistus, pasimatuoti reikalingus rodiklius, teikia rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo, mitybos plano ir kitą aktualią informaciją.
Lėtinių ligų kontrolei
M. Leonavičius pabrėžia, kad 95 proc. gydymo vyksta ne daktaro kabinete, o namų aplinkoje. „Todėl medicininę priežiūrą perkelianti į namus nuotolinio stebėjimo sistema leidžia geriau kontroliuoti situaciją, sužinoti apie nepageidaujamus sveikatos įvykius realiuoju laiku“, – kalbėjo M. Leonavičius.
Jis pastebi, kad išgirdęs diagnozę pacientas turi apsiprasti su nauja realybe, bet įsisenėję įpročiai niekur nedingsta, sunku laikytis gydymo plano. Kasdien paciento kišenėje esantis „dHealthIQ“ sveikatos asistentas padeda spręsti šiuos iššūkius.
Nuotolinis stebėjimas gali būti veiksmingas įvairių lėtinių ligų atvejais, tarp jų ir diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kurios šiandien vadinamos pasauline epidemija.
Pašnekovas pažymi, kad, siekiant užbėgti ligai už akių arba suvaldyti ją pirminėje stadijoje, ši technologija turi neabejotiną potencialą ir prevencijoje.
Ligoninė namuose
Sistema „dHealthIQ“ leidžia sutrumpinti pacientų buvimo ligoninėje laiką poopercinėje stadijoje. Jei pacientui nereikia intensyvios slaugos, jo stebėsena apsiriboja periodiniais gyvybinių rodiklių, tokių kaip širdies ritmas, kraujo spaudimas, deguonies lygis ir kūno temperatūra, matavimais. Tokią medicininę priežiūrą sistemos „dHealthIQ“ dėka sveikatos priežiūros specialistai gali teikti pacientui būnant namuose.
Nuotolinio stebėjimo sistema gali pasitarnauti vykdant pacientų reabilitaciją, atsigaunant po sunkių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pacientų būklė gydytojui išaiškėja tik po trijų keturių mėnesių pakartotinės konsultacijos metu, tačiau per tą laiką gali pablogėti, pakartotinai sutrikti sveikata ir padėti gali būti per vėlu.
„Pacientas po infarkto, kitų ligų iš ligoninės išrašomas namo, ir nors aktyvus gydymas baigtas, žmogaus sveikatos susigrąžinimas gali tęstis mėnesiais. Mūsų technologija, analizuodama įvairius rodiklius, padeda įvertinti, kaip tas atsigavimas vyksta. Žinoma, kad reikia daryti fizinius pratimus, bet kiek? Ar esamas fizinis krūvis širdį stiprina, o gal kaip tik apsunkina? Dirbtinis intelektas įvertinęs rodiklių visumą individualiai atsako, kokios trukmės ir intensyvumo turi būti pratimas, kaip organizmas reaguoja į vaistus ir panašiai“, – pasakojo M.Leonavičius.
Efektyvus gydytojų pagalbininkas
Sistema „dHealthIQ“ nepadidinant krūvio medikams leidžia prižiūrėti pacientą namuose, perkeliant jo sveikatos priežiūrą į visai kitą lygmenį“, – konstatuoja M.Leonavičius.
„Šeimos gydytojas konsultacijai turi penkiolika minučių. Per tiek laiko neįmanoma apdoroti didesnio duomenų kiekio, reikalingo išsamiai įvertinti paciento būklę. Šiuo atveju tai padaro dirbtinis intelektas“, – kalbėjo M.Leonavčius.
Sugeneruotus paciento duomenis gali sekti atvejo vadybininkas, slaugytojas, kurie esant reikalui gali siųsti pacientą pas reikalingą specialistą – šeimos gydytoją, kardiologą ir kt.
Kalbant apie savalaikę širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką, vis dar susiduriama su iššūkiais dėl didelių resursų – pacientas turi atlikti įvairius testus ilgą laiką stebint sveikatos priežiūros specialistui. Kruopščiai ištobulinti fizinio krūvio intervencijos modeliai „dHealthIQ“ platformoje gali pasiūlyti sprendimus ir šiuo klausimu.
Taupo biudžeto lėšas
M.Leonavičiaus teigimu, „dHealthIQ“ kurta galvojant ne tik apie pridėtinę vertę pacientui, bet ir naudą sveikatos ekonomikai. Tai jau ne tik minėtas krūvio medikams mažinimas, bet ir galimybė taupyti sveikatos sistemai tenkančias išlaidas tiek laiku diagnozuojant sveikatos sutrikimus, tiek neleidžiant jiems progresuoti.
„Tyrimai parodė, kad dėl šios technologijos 35 proc. sergančių diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų būklė stabilizuojasi. Makroekonomine prasme tai milžiniški skaičiai, leidžiantys taupyti didžiules pinigų sumas“, – įsitikinęs M.Leonavičius.
Ne viena užsienio šalis (JAV, UK ir kt.) jau priėmė sprendimą šimtu procentų kompensuoti šias paslaugas draudimo lėšomis.
„Tačiau ir šiandienos sąlygomis nevadinčiau to prabangos preke. Kiek teko kalbėtis su partneriais Lietuvoje, paslaugos kaštai jų nebaugina“, – tvirtino pašnekovas.
Nors tarp dabartinių įmonės klientų yra didžiausios šalies gydymo įstaigos, M.Leonavičius pabrėžia, kad ši technologija skirta ne tik didiesiems: „Turime lankstų verslo modelį, pritaikomą pagal pacientų apimtis. Mūsų klientu gali būti tiek kabinetas su dešimčia pacientų, tiek miesto gydymo įstaiga su šimtu penkiasdešimt tūkstančių. Šios technologijos grožis ir yra tame, kad nėra mato, kokio dydžio įstaiga gali ją įsigyti.“
Pacientui – saugumo jausmas
M.Leonavičius pasakoja, kad Kauno miesto poliklinika pernai vykdė projektą, kuriame „dHealthIQ“ nuotolinės priežiūros sistema sekė širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų būklę. Nuotoliu buvo stebimas jų kraujospūdis, pulsas ir kiti svarbūs parametrai, vyko paskaitos apie sveiką gyvenseną.
„Rezultatai nenuvylė, – tvirtina M.Leonavičius. – Pagerėjo pacientų širdies darbo rodikliai, vaistų vartojimas, nemaža dalis žmonių numetė svorio. Pasikeitė ir jų emocinė savijauta. Viena vertus, tai lemia teigiami sveikatos pokyčiai, kita vertus – ramybės jausmas atsiranda dėl to, kad žmogus jaučia nuolatinį rūpestį juo. Saugumo poreikis, ypač susidūrus su sveikatos problemomis, yra žmogiškas ir turbūt kertinis. Ir jį galime patenkinti.“
Pirmieji Lietuvoje
„dHealthIQ“ yra Leideno biomokslų parko akceleratoriaus įmonė. „Pradedant vykdyti šį projektą Nyderlandai pasirinkti neatsitiktinai – skaitmeniniai sprendimai, nuotolinė diagnostika ir mokslinė pažanga šioje šalyje išplėtota bene geriausiai“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasak inovacijų eksperto, technologijos atveria visiškai naują sveikatos priežiūros erą, o naujų sprendimų nauda jau įvertinta ir Lietuvoje
„Kai šiandien epideminiu lygiu kyla kardio ir metabolinių ligų skaičius, ligos puola vis jaunesnius žmones, o specialistų, deja, daugiau neatsiranda, medicinos priežiūra turi keistis. Tiesiog nebėra galimybės ir toliau dirbti įprastu metodu, kai gydytojas su pacientu visada susitinka gyvai apžiūrai. Tai jau senokai suprato JAV ir kitos pažangios šalys, o Europoje medicinos inovacijos tik skinasi kelią. Tačiau neabejojama, kad tai – medicinos ateitis“, – kalba M.Leonavičius.
Tarp „dHealthIQ“ verslo partnerių tokie žinomi vardai, kaip Leideno universiteto medicinos centras (Leiden University Medical Center), Utrechto universiteto medicinos centras (University Medical Center Utrecht), Lietuvoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Kauno technologijos universitetas ir kiti.
