Technologijų sektoriaus milžinė „Google“ plečia su tvarumu ir aplinkosauga susijusius atnaujinimus. Neseniai bendrovė savo platformoje „Google Maps“ pristatė tris naujinius, susijusius su saulės jėgainių efektyvumo matavimu, vietovių užterštumu ir alergenų paplitimu.
Technologijų sektoriaus milžinė „Google“ plečia su tvarumu ir aplinkosauga susijusius atnaujinimus. Neseniai bendrovė savo platformoje „Google Maps“ pristatė tris naujinius, susijusius su saulės jėgainių efektyvumo matavimu, vietovių užterštumu ir alergenų paplitimu. Anot eksperto, visų pirma šios naujos išplėstinės galimybės siūlomos verslams, kuriems tokie duomenys gali padėti plėtoti savo veiklą.
„Technologijų industrija jau kurį laiką ieško sprendimų, kurie padėtų sumažinti paliekamą aplinkos pėdsaką ir juos taiko. Neseniai pasirodę „Google Maps“ atnaujinimai, tikėtina, paskatins saulės energijos panaudojimą jėgainėms, nes bus galima geriau įvertinti tam tinkamiausius plotus, taip pat padės įvertinti oro užterštumą bei galimus alergenus, kas gali būti naudinga kitoms įvairaus tipo organizacijoms, o taip pat ir visuomenei“, – sako „Tele2” inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.
Jis dalijasi pagrindiniais faktais, kuriuos svarbu žinoti apie naująsias „Google Maps“ parinktis.
Saulės energijos matuoklis
„Google Maps“ dar 2015 metais pristatė projektą „Project Sunroof“, kurio tikslas buvo padėti žmonėms išsiaiškinti, koks yra jų apylinkėse esantis saulės energijos potencialas ir kiek galima sutaupyti naudojant saulės energiją. Nuo šiol išplėstinę informaciją bendrovė siūlo ir įmonėms. Naujoji paslauga naudoja žemėlapių ir skaičiavimo išteklius – taip gaunami išsamūs duomenys apie stogo saulės energijos potencialą. „Google Maps“ tokiu būdu gali įvertinti daugiau nei 320 mln. pastatų 40 šalių, pavyzdžiui, JAV, Prancūzijoje ir Japonijoje.
Surinkus pakankamai duomenų programa geba prognozuoti namo stogo ar kitos vietos saulės energijos potencialą. Jis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į skirtingus stogo kampų bei nuožulnumų kryptis. Tai leidžia pamatyti geriausią plotą būsimoms baterijoms.
Ši technologija pasitelkia dirbtinį intelektą (DI). Išanalizavęs nuotraukas iš paukščio skrydžio bei ankstesnių metų duomenis DI sudaro interaktyvų, 3D saulės spindulių žemėlapį. Gauta informacija yra papildoma energijos kainų bei poreikio istorija. Taip saulės energijos instaliavimo įmonės sugeba parinkti geriausią baterijų vietą ir gan tiksliai numatyti, kiek galima sutaupyti.
Oro kokybė
Praėjusiais metais kai kuriose rinkose „Google Maps” vartotojai turėjo galimybę išbandyti dar vieną naują parinktį – galimybę matyti oro užterštumą tam tikroje vietovėje. Šią informaciją vartotojai galėjo pasiekti pasirinkdami vieną iš žemėlapio „sluoksnių”. Ši funkcija buvo itin aktuali tose vietovėse, kuriose siautėjo gaisrai. Nuo šiol šia „Google Maps“ išplėstine funkcija galės pasinaudoti ir kitos organizacijos.
Oro kokybės koeficientas yra apskaičiuojamas naudojant meteorologinius duomenis, vietovės reljefą bei eismą gatvėse. Pastarasis parametras yra naudojamas apskaičiuoti tikslias užterštumo prognozes ir kokių rajonų vertėtų vengti. „Google Maps” leidžia pamatyti ir bendrą oro kokybę.
Programa pateikia anglies monoksido, azoto dioksido, ozono, kietųjų dalelių ir sieros dioksido kiekių duomenis. Atnaujinimas suteikia galimybę sveikatos priežiūros, automobilių, transporto ir kitoms įmonėms teikti tikslesnę ir nuolat atnaujinamą informaciją apie oro kokybę savo naudotojams visame pasaulyje.
Žiedadulkių matuokliai
Mažai kam žinoma, kad besikeičiančios klimato sąlygos turi įtakos ir sezoninėms alergijoms. Taip yra todėl, kad žydinčių augalų kiekis bei pasiskirstymas keičiasi dėl kylančios temperatūros. Tokios ekosistemos permainos sukelia vis daugiau sezoninių alergijų.
Trečiasis „Google Maps” įrankis, anot įmonės, turėtų padėti suinteresuotoms organizacijoms matyti šių alergenų informaciją savo vietovėje. Visa tai bus rodoma hidrologinio tipo žemėlapyje. Žiedadulkių matavimo funkcija leis pamatyti dažniausių alergenų informaciją, vietovės temperatūrą, koncentratą, detalius aprašus bei prognozes.
Visa ši informacija pateikiama naudojant mašininio mokymosi algoritmus, vėjo kryptis bei orų prognozes. Šie rodikliai leidžia mokslininkams ir programai apskaičiuoti tikslų alergenų kiekį ir numatyti kur jie „keliaus”. Tai gali būti ypač naudinga miestams ir turizmo sektoriui, nes leis efektyviau planuoti kelionių maršrutus, atsižvelgiant į galimas alergijas. Tiesa, kaip ir kitų dviejų atnaujinimų, šio Lietuvos rinkai dar reikės palaukti.
