Skaitmenizacija palietė visas verslo sritis – prie daiktų interneto prijungta milijonai įrenginių, kurie generuoja didžiulius kiekius įvairių duomenų, tačiau daugelis sistemų vis dar veikia be „smegenų“ t.y. ją apdorojančios programinės įrangos, nes trūksta ne tik duomenų analitikos specialistų, bet ir jiems padėti galinčių skaitmeninių sprendimų. Energetikos ekspertai pastebi, jog Baltijos šalių įmonėse paprastai jau yra naudojamos skaitmeninės monitoringo sistemos, renkančios įvairius duomenis apie elektros suvartojimą. Tačiau tikroji elektros tinklo skaitmenizacija prasideda tik dabar, rinkoje pasirodžius elektros paskirstymo inovacijoms, kurios padeda verslui analizuoti sukauptus duomenis, nustatyti žmogaus akiai nematomas problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimų būdus.
Šios naujovės padeda apsisaugoti nuo rizikų ir išmaniau valdyti energiją, kuri varo visos planetos verslus, padeda užtikrinti tokias gyvybiškai svarbias paslaugas kaip medicinos pagalba ar maisto gamyba.
„Šiuolaikines energijos sistemas galima palyginti su žmogaus kūnu. Elektros galia – tai jėga, kuri priverčia dirbti raumenis: įvairius įrenginius ir mašinas, apšvietimą ir klimato kontrolę. Žmogaus nervų sistema perduoda informaciją apie kūno sistemų būklę ir aplinką smegenims, kurios analizuoja informaciją ir valdo viso kūno veiksmus. Šiuolaikinių elektros sistemų smegenys – tai skaitmeniniai energijos monitoringo sprendimai, kurie padeda verslui matyti ir valdyti visą elektros ūkį ir išvengti didelių nuostolių, kuriuos sukelia žmogaus akiai paprastai nematomi gedimai ir sutrikimai“, – pažymi tarptautinės energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ produktų grupės vadovas Tomas Bakanas.
Kai kurioms organizacijoms, pavyzdžiui, ligoninėms, stambioms pramonės įmonėms ar duomenų centrams, nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas yra kritiškai svarbus. Bet koks sutrikimas gali sutrukdyti ar net visai sustabdyti veiklą. Todėl, daugelyje jų, elektros ūkį stebi skaitmeninės monitoringo sistemos, kurios renka duomenis apie energijos suvartojimą bei stebi jos kokybę realiu laiku.
Elektros tinklo skaitmenizacija Lietuvoje prasideda tik dabar
„Šiandien įmonės nori pereiti į aukštesnį lygį, nes supranta, jog elektros sistema be „smegenų“ – tarsi primityvus organizmas, negalintis greitai reaguoti į pokyčius, o tuo labiau planuoti ateities“, – pažymi T. Bakanas.
Elektros paskirstymo skaitmeninės inovacijos pasaulio rinkoje pasirodė visai neseniai. Viena jų – „Schneider Electric“ sukurtas energijos analizės įrankis „EcoStruxure Power Advisor“, kuris iš energijos ir galios monitoringo sistemų sukauptų duomenų padeda tiksliai nustatyti energijos tinklo problemas: nematuojamas apkrovas, energijos balanso pažeidimus, didesliu dažnai pasikartojančių aliarmų kiekius, o taip pat ir aptikti elektros tinklo kokybės problemas. Lietuvoje šiuo skaitmeniniu duomenų analizės spendimu jau naudojasi keletas medienos apdirbimo pramonės įmonių.
„Tokios sistemos – ypač naudingos stambioms įmonėms, turinčioms daug ir galingų įrenginių. Daugelis elektros problemų yra plika akimi nematomos, pavyzdžiui, harmonikos, galios faktorius ar įtampos dingimai, juos sunku aptikti naudojant įprastas energijos stebėjimo sistemas. Šiuos daug kam negirdėtus sutrikimus galima palyginti su širdies ritmo sutrikimais, kuriuos laiku nustatyti gali tik profesionalas, turintis reikiamus instrumentus. Būtent tam yra skirtas skaitmeninės elektros tinklo analizės įrankis, kuris nustato problemas elektros tinkle ir pateikia konkrečias rekomendacijas, ką daryti, kaip jas išspręsti. Tokias elektros tinklo duomenų analizes stambiose įmonėse rekomenduojama atlikti du arba keturis kartus per metus“, – pažymi T. Bakanas.
Pasak specialisto, pastaruoju metu visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, didėja taip vadinama elektros tinklo tarša, kuri atsiranda prie tinklo prijungiant vis daugiau elektrinių iš atsinaujinančių šaltinių ir net todėl, kad apšvietimui naudojamos LED lemputės. Elektros tinklo kokybės problemos gali sukelti įvairių rizikų ir pridaryti nemažai nuostolių. Pasak, T. Bakano, visos įmonės susiduria su elektros tinklo problemomis, tačiau apie jas sužino tik tada, kai kažkas nutinka: ima kaisti arba sudega įranga, atsiranda tinklo perkrovos ir neplanuoti elektros atsijungimai, išauga kaštai dėl padidėjusios reaktyvinės energijos apkrovos.
„Schneider Electric“ sukurtas „Power Advisor“ sprendimas verslo ir organizacijų elektros tinklo monitoringo duomenis paverčia naudinga informacija. Šią paslaugą apima ne tik duomenų analizė, bet ir specialistų pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti nustatytas elektros tinklo problemas.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, kai daugėja skaitmeninių duomenų, jų analizės poreikis auga visose srityse. Ne išimtis ir elektros ūkis. Duomenų analizė padeda pagerinti elektros tinklo kokybę. Šiandien specialistų, kurie geba įdiegti įvairias sistemas rinkoje netrūksta. Bėda ta, kad įvairiose pramonės šakose atsiranda vis daugiau skaitmeninių įrenginių, didžiulį jų surenkamų duomenų ir įvairių pranešimų kiekį apdoroti žmogui tampa per sudėtinga. Tam ir reikalingos inovatyvios sistemos, arba kitaip tariant elektros tinklo smegenys, kurios galėtų padėti atlikti šį darbą: analizuoti duomenis ir rasti ne tik pažeidimus, bet ir problemų sprendimus“, – pažymi T. Bakanas.
Baltijos šalyse elektros inžinierių ir specialistų kvalifikacija, pasak T. Bakano, yra aukšta, tačiau dažniau įmonių savininkai investuoja į inovacijas, naują įrangą, gamybos plėtrą ir kur kas rečiau į energijos paskirstymo sprendimus.
„Modernioms įmonėms elektros paskirstymas yra toks pat svarbus kaip ir technologiniai procesai, kurie šiandien jau daug kur yra skaitmenizuoti. Įmonės stebi, kiek pagamino, kokiomis sąnaudomis ir panašiai. Elektros tinklo skaitmenizacija Lietuvoje prasideda tik dabar, nes įmonių vadovai ir savininkai supranta, kad nutrūkus elektros tiekimui, gali sustoti visa įmonės veikla. Visi nauji projektai ar renovacijos projektai jau rengiami numatant skaitmenizuotą elektros paskirstymą – tai tampa privaloma projektų dalimi. Išmanaus energijos valdymo sprendimai pamažu skinasi kelią, tikėtina, kad jiems įsitvirtinti prireiks mažiau laiko nei pirmajai komercinei elektros lemputei“, – įsitikinęs T. Bakanas.