Nuolat tobulėja „Android“ operacinė sistema, o su ja ir kitų gamintojų naudojamos vartotojo sąsajos versijos. Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ savo išmaniuose šiuo metu naudoja „One UI“ vartotojo sąsają, kuri nukeliavo ganėtinai ilgą kelią, iki kol tapo tokia kokia yra dabar.
Technologijos nuolatos tobulėja, o tuo pačiu ir mes, pirkėjai, gauname geresnius, kokybiškesnius ir daugiau galimybių turinčius įrenginius. Per pastaruosius metus itin patobulėjo išmanieji telefonai, kurie dabar pasižymi ne tik itin galingais procesoriais, bet ir puikiomis kameromis, itin greitu įkrovimu ir pan.
Nuolat tobulėja ir „Android“ operacinė sistema, o su ja ir kitų gamintojų naudojamos vartotojo sąsajos versijos. Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ savo išmaniuose šiuo metu naudoja „One UI“ vartotojo sąsają, kuri nukeliavo ganėtinai ilgą kelią, iki kol tapo tokia kokia yra dabar.
Kadaise šios bendrovės įrenginiai naudojo „TouchWiz“ vartotojo sąsają, kuri nuolat sulaukdavo kritikos strėlių. Tačiau ar „One UI“ išsprendė visas savo pirmtakų problemas? Šiandien kviečiame pažvelgti į „Samsung“ išmaniųjų telefonų evoliuciją – kaip keitėsi bendrovės naudojama vartotojo sąsaja, lyginant pirmuosius modelius ir kaip visa tai atrodo šiandien.
Pirmosios „TouchWiz“ dienos
Nors „TouchWiz“ vartotojo aplinka laikoma „Android“ sinonimu, tačiau „Samsung“ telefonų programinė įranga prasidėjo dar prieš išmaniųjų telefonų erą. „TouchWiz 1.0“ buvo pristatyta 2009 m. kartu su „Samsung Solstice“, o 2010 m. išleista ir 2.0 versija, skirta „Solstice 2“.
„TouchWiz“ jau buvo trečiosios kartos, kai buvo integruota „Google Android“ operacinėje sistemoje. Tiksliau – „Touchwiz 3.0“ 2010 m. buvo išleista kartu su „Samsung Galaxy S“ išmaniųjų telefonų serija. „Samsung“ išsiskyrė tuo, tas, jog pasirinko visiškai kitokį, unikalesnį dizainą nei grynakraujo „Android“, tačiau jis vis tiek stipriai rėmėsi jau esamomis „Google“ funkcijomis. Pavyzdžiui, ankstyvasis „TouchWiz“ pasiūlė galimybes, kurių nebuvo kituose telefonuose: ekrano piktogramų pertvarkymą, galimybę pasirinkti norimus sparčiuosius klavišus ar programas pradiniame ekrane. Piktogramomis paremta išvaizda išmaniuosiuose „Samsung“ tarsi vėl sugrąžino atgal į žaidimą rinkoje.
„Samsung“ toliau tobulino „TouchWiz“ bei išleido 4.0 versiją kartu su „Galaxy S2“ išmaniuoju telefonu. Tiesa, pastarojo atnaujinimo pagrindas jau buvo „Android 2.3 Gingerbread“. Po šio įrenginio sekė ne mažiau įspūdingas „Galaxy S3“ su „Android 4.0“. Sąrašas su inovatyviomis funkcijomis taip pat pildėsi: galerijos ir naršyklės valdymas gestais, balso („S Voice“) asistentas, „Picture-in-picture“ funkcija, kuri leidžia toliau naudotis programa, kol naršote kitur (rodoma mažesnė piktograma, įprastai viršuje) bei ekrano padalinimas.
„Galaxy S3“ esantis „TouchWiz“ pasikeitė ne tik savo funkcijomis – jis buvo pervadintas į „TouchWiz Nature UX“, ko dėka buvo sukurtas naujas modernesnis įvaizdis. Vienas iš vartotojui labiausiai pastebimų pokyčių buvo interaktyvus vandens bangavimo efektas užrakto ekrane. Šiomis dienomis tai skamba kaip menkavertis pokytis, tačiau tuo metu tai buvo visiška naujiena.
Nors „Samsung Galaxy S2“, „Samsung Galaxy S3“ tapo ypatingai mėgstami vartotojų ir prisidėjo prie išmaniųjų telefonų populiarumo didinimo, buvo nemažai įspėjamųjų ženklų, kurie rodė, jog įmonė per didelį dėmesį skiria nuolatiniam produkto vystymui. Papildomai be „Google“ programinės įrangos „Samsung“ taip pat pristatė flagmanus su dar didesniu programų pasirinkimu: „ChatON“, „Social Hub“, „Music Hub“ ir kt.
„TouchWiz Nature UX 2.0“ – keisto funkcijų kratinio pradžia
Su programinės įrangos pasikeitimu į „TouchWiz Nature UX“, Pietų Korėjos milžinė pradėjo kurti įvairius mažus patobulinimus skirtus „UX 2.0“ ir „Galaxy S4“. Kompanija pristatė keletą įdomesnių naujovių rinkoje, vienas iš jų – internetinio puslapio slinkimas, stebint vartotojo akių judesius. Didėjant įvairių funkcijų pasirinkimui, kritikai taip pat turėjo nemažai pastebėjimų. Dauguma jų šio gamintojo išmaniuosius telefonus kritikavo dėl perteklinių ir retai panaudojamų funkcijų, (pvz. „Air Gestures“, „Smart Pause“, „S Translator“) bei vis sunkiau valdomo nustatymų meniu.
„Samsung“ ir toliau tęsė įvairių, skirtingų funkcijų derinių kūrimą vėlesnėse programinės įrangos versijose. „Samsung Knox“ mobiliojo saugumo sprendimas, užtikrinantis saugią aplinką įrenginių duomenims, kaip ir „Galaxy Note 3“ vienos rankos režimas, buvo išleistas į rinką su „Nature UX 2.5“. „Nature UX 3.0“ versijoje, kuri buvo skirta „Galaxy S5“, pakoreguota vartotojui skirta aplinka ir pašalintos nereikalingos funkcijos, esančios nustatymų meniu. Nepaisant atliktų korekcijų, „Samsung“ negalėjo atsispirti ir neįtraukti „Floating Toolbox“ („plūduriuojančio“ įrankių rinkinio) ir „My Magazine“ naujienų žurnalo, kurie vėlgi buvo abejotino reikalingumo.
„Samsung“ grįžo prie anksčiau naudotos pavadinimų schemos ir išleido „Galaxy S6“ išmanųjį su „TouchWiz 5.0“. Kartu su nauju įrenginio dizainu pasikeitė ir programinė įranga: „Samsung“ atsisakė triukšmingų vartotojo sąsajos garsų, palengvino įvairius nustatymus ir nebenaudojo tokių piktogramų, kaip „Multiwindow“ ir „Toolbox“. Nors „Touchwiz“ klasika tapę ryškesnių spalvų dizaino elementai išliko, įmonė pašalino kai kurias mažiau reikalingas programas ir sėmėsi įkvėpimo iš grynakraujės „Android Lolipop“.
„Samsung“ greitai atkreipė dėmesį į tai, jog dėl nuolatinių tobulinimų, atnaujinimų ir naujovių pridėjimo, „TouchWiz“ buvo vertinama kaip produktas, kuriame papildomos funkcijos pranoksta pagrindinę produkto paskirtį. Atsižvelgus į tai, bendrovė toliau modifikavo savo programinę įrangą, naudodama „TouchWiz 6.0“ ir „TouchWiz Grace UX“ taip paversdama „Galaxy S6“, „Galaxy S7“ kur kas patrauklesniais vartotojui, nei prieš tai buvę telefonai. Taip pat „Samsung“ pradėjo vystyti naują vartotojui skirtos aplinkos projektą.
Naujas veidas – „Samsung Experience“
„Touchwiz“ tapo nebeatpažįstama, lyginant su ankstesniais variantais, todėl „Galaxy S8“ flagmanui sukurta programinė įranga tapo žinoma kaip „Samsung Experience“. Pastaroji įranga buvo diegiama kartu su „Android 7.0 Nougat“ ir „Android 8.0 Oreo“.Naujos išvaizdos grafinė sąsaja atnaujino „Samsung“ spalvų paletę ir piktogramas, todėl atsirado daug modernesnė išvaizda, kuri su „Google“ vystoma dizaino vizija pradėjo derėti labiau, nei bet kada anksčiau. „Samsung“ išlaikė nemažai patobulinimų, įskaitant „Edge UX“ elementus iš „Galaxy S6“, visada įjungto ekrano funkcionalumą, žaidimų paleidimo priemonę ir kitus esamus elementus. Net mygtuko „atgal“ pozicija buvo perkelta į dešinę, o ne į kairę, kaip buvo įprasta „Google“ sukurtoje pradinėje operacines sistemos versijoje.
„Samsung Experience“ pirmą kartą pristatė „Bixby“ virtualųjį asistentą, kaip pagrindinę „Samsung“ programinės įrangos dalį. Joje taip pat debiutavo įrankis „Samsung Dex“ (belaidis sujungimas telefono su monitoriumi), paverčiantis „Galaxy S8“ į stalinį kompiuterį su jam būdinga darbo aplinka. Tiesa, nė viena iš šių funkcijų iš tikrųjų nesulaukė didelio pripažinimo rinkoje. Vėlesni „Android Oreo“ atnaujinimai padarė nedidelius pakeitimus ir patobulino keletą funkcijų, tokių kaip „Bixby 2.0“ ir „Secure Folders“, tačiau vartotojų patirtis iš esmės sutapo su jau anksčiau išmėgintu originaliu leidimu.
„Samsung“, naudodama „TouchWiz“, suprato savo klaidas. Lyginant su „Samsung Experience“, vartotojai pastarojoje turėjo daug daugiau galimybių pasirinkti funkcijas, kurias jie iš tikrųjų norėjo matyti ir naudoti. Nors ir labiau perkrauta nei nemodifikuota „Android“ operacinės sistemos versija, kurią, atrodo, pamilo ekspertai, „Samsung“ vartotojo sąsaja ir toliau padėjo apibrėžti „Galaxy“ išmaniųjų telefonų seriją.
„One UI“ ir tai ką matome dabar
Naudodama „Android 9.0 Pie“, „Samsung“ dar kartą pakeitė savo vartotojo aplinkos pavadinimų schemą. „Samsung Experience 10.0“ versija tapo „One UI“ ir debiutavo su „Galaxy S10“ serijos flagmanais. „Samsung“ dar kartą patobulino savo išvaizdą, padarydama ją švaresne ir patogesne vartotojui, nei ankstesnės iteracijos. Iš tiesų, naudojimo paprastumas didesniems ekranams greičiausiai yra vienas iš pagrindinių „One UI“ sėkmę nulėmusių veiksnių. „Samsung“ atliko tai, ko vartotojai laukė jau ilgą laiką – patobulino savo meniu ir programas, perkeldama pagrindinius vartotojo sąsajos elementus į lengvai nykščiu pasiekiamą vietą telefone.
Ši aplinka išlaikė daugumą „Samsung Experience“ funkcijų. „Dex“ buvo dar labiau patobulintas, t.y. įvestas tamsios sistemos režimas, o mygtukų naršymą tapo galima pakeisti gestais. Atsižvelgus į vartotojų atsiliepimus, buvo įtrauktas ir „Bixby“ asistento iškvietimas vieno mygtuko paspaudimu, kurio dėka telefoną galima laisvai valdyti tiesiog balsu, nurodant konkrečias komandas.
„One UI 2.0“ persikėlė į „Android 10“, papildydama „Samsung“ „Digital Wellbeing“ versiją bei suteikdama belaidį „Wireless Dex 2.5“. Taip pat buvo pridėtas keletas nedidelių patobulinimų, tokių kaip dinaminis ekrano užraktas. Bendrai „Samsung“ vartotojo aplinkos išvaizda bei funkcionalumas ženkliai nepakito, o pats jos pagrindas tapo puiki vieta palaikyti būtent tokio tipo funkcijoms.
Šiuo metu, „One UI 5.0“ yra naujausia „Samsung“ versija, tačiau jau netrukus debiutuos ir „One UI 5.1“ vartotojo sąsajos versija, kuri bus įdiegta į naujuosius „Galaxy S23“ serijos įrenginius.
Nuo „TouchWiz“ iki „Samsung Experience“ ir „One UI“ „Samsung“ požiūris į „Android“ visada buvo tarsi naujausių, pažangiausių funkcijų kūrimo etapas. Anksčiau „TouchWiz“ buvo išjuoktas dėl išpūsto požiūrio į programinę įrangą, tačiau tiesa ta, kad „Samsung“ iš tikrųjų neatsisakė meilės naujoms funkcijoms ir galimybėms. Atvirkščiai, įmonė tapo dar pažangesnė bei patobulino vartotojo sąsają taip, kad nuotykių ieškantys naudotojai galėtų patys tyrinėti visas „Samsung“ papildomas funkcijas ir sprendimus, o to nenorintys – tiesiog sklandžiai ir patogiai naudotis telefonu.
