Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 4 mlrd. vartotojų, kurie per metus savo tapatybę internetu patvirtina vidutiniškai 5 kartus – tai net 20 mlrd. identifikacijų per metus. Tačiau bėda ta, kad dėl poreikio turėti daug skirtingų identifikavimo paskyrų, kurios saugomos skirtingoms įmonėms priklausančiose duomenų bazėse, svarbių duomenų nutekėjimo rizika padidėja.
Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 4 mlrd. vartotojų, kurie per metus savo tapatybę internetu patvirtina vidutiniškai 5 kartus – tai net 20 mlrd. identifikacijų per metus. Tačiau bėda ta, kad dėl poreikio turėti daug skirtingų identifikavimo paskyrų, kurios saugomos skirtingoms įmonėms priklausančiose duomenų bazėse, svarbių duomenų nutekėjimo rizika padidėja, rašoma bendrovės „Mark Sign“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Todėl, pasak „Mark Sign“ kvalifikuoto elektroninio parašo ir „Mark ID“ nuotolinio tapatybės patvirtinimo sprendimų vadovo Mariaus Stonkaus, Europos Komisijos siūlymas pakoreguoti elektroninės tapatybės nustatymo, autentifikavimo ir patikimumo reglamentą „eIDAS“ bei suvienodinti Europos Sąjungos (ES) narių skaitmeninės tapatybės sistemą yra labai svarbus, kuriam ruoštis reikia jau dabar. „Mark ID“ ir kibernetinio saugumo startuolio „iDenfy“ partnerystė – pirmas šio pasirengimo žingsnis.
Pokyčiai rinkoje diktuoja ir technologijas
„Šiais laikais, kai ir laisvalaikis, ir darbas yra neatsiejami nuo išmaniųjų technologijų, kiekvieno mūsų tapatybė ir jos identifikavimo procesai yra vis labiau skaitmeninami – dauguma apčiuopiamų dalykų, būtinų apsipirkimui, naudotis įvairiomis banko, teisinėmis, medicinos paslaugomis ar tiesiog bendrauti, paverčiami skaitmeniniais formatais. Šiuo metu daugiau nei pusė pasaulio ekonomikos remiasi skaitmenine technologija arba kažkokiu būdu jai daro įtaką – kaip pavyzdį galime prisiminti „Galimybių pasą“, kuris buvo reikalingas pandemijos metu norint pasinaudoti kokiomis nors privataus ir viešojo sektoriaus teikiamomis paslaugomis ar keliaujant. Pamatę augantį rinkos apetitą, prieš dvejus metus pradėjome vystyti kvalifikuotu elektroniniu parašu grįstus sprendimus, tokius, kaip pasirašymo portalas ir per API integruojamas „Mark Sign“, kurį nuolat papildydavome naujomis elektroninio pasirašymo galimybėmis. Pasaulis pamažu atsisako rutininio fizinio darbo, jį perleisdamas robotams, tad ir ranka pasirašyti dokumentai išgyvena savo saulėlydį, užleisdami vietą daug patogesnėms šiuolaikinėms technologijoms“, – pastebi M. Stonkus.
Pasak jo, matydami klientų poreikį, įmonės specialistai nuolat ieško unifikuoto sprendimo, kuris verslui ne tik mažintų visus įmanomus kaštus, bet ir užtikrintų teisinį dokumentų statusą. Šiuo metu „Mark Sign“ sistemoje pasirašyti dokumentus galima bet kuriuo klientui patogiausiu įrankiu – „Smart-ID“, „Mobile-ID“, „ZealiD“, kriptografine USB laikmena ar skirtingomis lustinėmis kortelėmis. Siūlomas saugiausias pasaulyje kvalifikuotas elektroninis parašas yra sukurtas pagal Europos Sąjungos „eIDAS“ reglamentą, todėl jau dabar vienodai galioja visose šios sąjungos šalyse ir, reikalui esant, būtų pripažintas teisme. Šį rudenį, išanalizavusi užsienio rinkas ir jose veikiančias identifikavimo priemones, įmonė į savo sistemą integravo Baltijos šalyse unikalų sprendimą, kuris leidžia Lietuvos verslininkams elektroniniu būdu pasirašinėti sutartis su viso pasaulio partneriais: lietuviai verslininkai sutartis gali pasirašinėti įprastai – į „Mark Sign“ sistemą įkeldami norimus pasirašyti dokumentus ir savo tapatybę patvirtindami „Mobile-ID“,„Smart-ID“ kvalifikuotu elektroniniu parašu, saugia USB laikmena, lustinėmis kortelėmis, o partneriai iš kitų šalių tą patį dokumentą pasirašyti gali savo tapatybę patvirtinę „ZealiD“ programėle. Ir tai pasiteisino – planuojama, kad iki šių metų galo „Mark ID“ pajamos per metus bus padidėjusios 10 kartų.
Kaip teigia M. Stonkus, nors iki šiol didžiąją dalį dėmesio įmonės specialistai sutelkė kvalifikuoto elektroninio parašo vystymui, nepamiršta ir „Mark ID“ nuotolinio klientų identifikavimo sistema, dirbtinio intelekto ir algoritmų pagalba sulyginanti realiu laiku padarytas asmens veido ir dokumento nuotraukas. Nors poreikis tokiai moderniai tapatybės patvirtinimo technologijai atsirado dar 2017 m. vasarą įsigaliojus naujai Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcijai, dabar išsiplėtė ne tik šio sprendimo galimybės, bet ir jo reglamentavimas, kuriam reikia pasiruošti.
„eIDAS 2.0“ žymi naujos eros pradžią
2021 m. birželio mėnesį Europos Komisija pasiūlė atnaujinti visos Europos skaitmeninės tapatybės sistemą, kad kiekvieno europiečio tapatybė būtų vienodai atpažįstama ir pripažįstama visose bendrijos šalyse – tam buvo pakoreguotas ir „eIDAS“ reglamentas. Vienas iš „eIDAS 2.0“ tikslų – sukurti patikimas priemones vieningai ir saugiai identifikavimo paslaugai, galinčiai pasiūlyti naujus tapatybės autentifikavimo būdus. Galutinis šio pokyčio tikslas – kad per trejus metus daugiau nei 80 proc. Europos gyventojų būtų aprūpinti skaitmenine pinigine, leisiančia įrodyti savo tapatybę visose ES šalyse ir JK, nepaisant pilietybės.
„Be jokios abejonės, unifikuota tapatybės patvirtinimo sistema, kuri apjungtų visas skirtingas asmens paskyras, saugiai pasiekiamas bet kurioje šalyje, būtina ir verslui, ir kiekvienam mūsų asmeniškai. Tikiu, kad, kaip kažkada „Internetas 2.0“, dabar „eIDAS 2.0“ reglamentas žymi naujos eros pradžią, tačiau klausimas vienas – kaip saugiai šias technologijas įdiegti ir naudoti? Dėl šių duomenų jautrumo ir būsimų „eIDAS 2.0“ pokyčių nusprendėme savo paslaugų krepšelį papildyti, ko gero, inovatyviausia identifikacijos technologija Lietuvoje, todėl pasirašėme partnerystės sutartį su kibernetinio saugumo startuoliu „iDenfy“. Tai autentifikacijos saugumą pakels į kitą lygmenį, nes dabar klientams galėsime pasiūlyti pilną inovatyvų paketą – nuo pirmos asmens identifikacijos kartu įvertinant ir įvairias apgavysčių rizikas, iki galimybės pasirašyti saugiu elektroniniu parašu iš bet kurios pasaulio vietos. O kiek dar technologinių pokyčių laukia, kuriuos kartu su naujais savo partneriais galėsime pasiūlyti mūsų klientams, galiu tik numanyti“, – pokyčių naudą dėsto „Mark ID“ vadovas M. Stonkus.
Dirbtinis intelektas ir sudėtingi algoritmai – identiteto saugumui užtikrinti
„Kai dauguma verslo operacijų šiais laikais vyksta nuotoliu, kokybiška ir patikima klientų identifikacijos sistema tapo privaloma – ir saugant jautrią klientų asmeninę informaciją, ir savo verslo reputaciją. Žinoma, jau yra sukurta pakankamai daug skirtingų tapatybės identifikavimo sprendimų nuotoliu, pavyzdžiui, internetine bankininkyste ar mobiliuoju parašu, tačiau mūsų sukurta identifikavimo sistema veikia kitaip – ji naudoja veido atpažinimo technologiją. Vartotojui tereikia turėti įrenginį su kamera (ką dabar turi kiekvienas išmanusis telefonas ar planšetė) ir savo asmens tapatybės dokumentą, kad galėtume patikrinti, ar dokumentai – galiojantys ir teisėti, o asmuo – neįtrauktas į tarptautinius sankcijų sąrašus. Užtikrinu, kad apgauti mūsų sistemą nėra taip paprasta“, – sako kibernetinio saugumo paslaugas teikiančios įmonės „iDenfy“ vadovas Domantas Čiuldė.
„iDenfy“ tapatybės patvirtinimo technologija paremta vaizdų atpažinimu: dirbtinio intelekto algoritmas sparčiai ir tiksliai nuskaito asmens tapatybės kortelės arba paso duomenis bei palygina asmens atvaizdą dokumentų fotografijose su gyvai padaryta asmenuke. Analizuojami dokumento nuotraukos atspalviai ir filtrai, kad turimoje duomenų bazėje būtų galima patikrinti, ar dokumentas yra originalus. Pasak D. Čiuldės, tai, ko gyva akis nemato, specialus algoritmas gali lengvai atskirti ir perspėti apie galimą tapatybės vagystę.
„Toks tapatybės patvirtinimo procesas yra pigesnis ir greitesnis už įprastą, nes eliminuojama daug buvusių šio proceso grandžių – fizinį buvimą vietoje, asmens dokumentų siuntimą ir jų kopijų saugojimą, darbuotojo, kuris tikrina kliento tapatybę, etatą ir pan. Svarbiausia, kad vieninga duomenų bazė realiu laiku gali užtikrinti asmens tapatybės autentiškumą, o kartu su „Mark ID“ vystomu saugiausiu pasaulyje kvalifikuotu elektroniniu parašu – ir kompleksiškai patenkinti mūsų klientų poreikius, kurie neabejotinai atsiras įgyvendinus „eIDAS 2.0“ numatytus vieningos identifikacinės sistemos tikslus“, – sako D. Čiuldė.
Tarp šalių, įdiegusių skaitmeninės tapatybės technologiją – ir Ukraina
„eIDAS 2.0“ reglamentui artimiausia skaitmeninės tapatybės technologija jau galioja Graikijoje – graikai gali kurti, saugoti ir naudoti savo skaitmenines tapatybės korteles ir vairuotojo pažymėjimus, naudodami skaitmeninę tapatybės piniginę savo telefone. Skaitmeninės dokumentų kopijos Graikijoje galioja lygiai taip pat, kaip ir atitinkami popieriniai tapatybės sertifikatai.
2021 metais Ukraina tapo pirmąja šalimi pasaulyje, suteikusia tokį pat teisinį statusą skaitmeniniams pasams, kaip ir popieriniams. Keletą metų ukrainiečiai šia galimybe naudojosi pašto skyriuose patvirtindami savo tapatybę, amžių ar norėdami atsidaryti banko sąskaitą, tačiau pernai skaitmeninis dokumentas buvo pripažintas galiojančiu keliaujant po šalį lėktuvu ar traukiniu.
Tuo tarpu Suomija gali tapti pirmąja šalimi ES, išbandžiusia mobiliąją programėlę su skaitmeninėmis kelionės dokumentų kopijomis. Šalis išreiškė norą išbandyti telefono programėlę, kurioje vietoje tradicinių popierinių pasų būtų saugomos skaitmeninės kelionės dokumentų kopijos – naudodami šią naują technologiją, keleiviai, prieš išvykdami į užsienį, galėtų siųsti informaciją pasienio institucijoms ir taip sutrumpinti patikros laiką. Pirmieji savanoriai tai galės išbandyti ne anksčiau kaip 2023 m. pavasarį ir, greičiausiai, tai bus keliaujantys tarp Suomijos ir Kroatijos. Lenkija ir Pietų Korėja taip pat panašiais būdais naudoja skaitmeninę dokumentaciją išmaniuosiuose telefonuose, o kiti bandomieji projektai netrukus gali būti vykdomi Jungtinėje Karalystėje ir JAV.
