Viešojoje erdvėje girdėti vis daugiau pasvarstymų, esą transporto sektorius stovi ant vienų svarbiausių istorijoje pokyčių slenksčio. Perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių ir svarbiausių paslaugų suskaitmeninimas jau dabar pastebimai keičia vienos stambesnių verslo šakų gyvenimą. 
Viešojoje erdvėje girdėti vis daugiau pasvarstymų, esą transporto sektorius stovi ant vienų svarbiausių istorijoje pokyčių slenksčio. Perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių ir svarbiausių paslaugų suskaitmeninimas jau dabar pastebimai keičia vienos stambesnių verslo šakų gyvenimą.
Skaitmeninis produktas (bendrovės nuotr.)
Neliks nuošalyje ir mobilumo paslaugos: užmarštin nugrimzdo laikai, kai kuro kortelių tiekėjai tiesiog išduodavo plastiko gabalėlį, kad jo savininkas galėtų susimokėti už degalus. Siūlomos paslaugos sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę ir tampa lengviau prieinamos: transporto priemonių elektrifikacijai įgaunant pagreitį, jos apima vis didesnį produktų asortimentą.
„Tiek papildyti degalų baką, tiek įkrauti elektros bateriją jau galima naudojantis viena programėle. Tokie sprendimai svarbūs mišrių autoparkų valdytojams, o jų Europoje sparčiai daugėja.
Tačiau paslaugų teikėjai vien tuo neapsiriboja. Pavyzdžiui, mūsų klientai gali naudotis duomenų įrankiu „DKV Analytics“, leidžiančiu aiškiai matyti viso parko degalų papildymo ar įkrovimo procesus, kelio rinkliavų sąskaitas, informaciją apie naudojimąsi remonto dirbtuvėmis ir net CO2 emisijų kalkuliaciją viename vartotojams skirtame portale“, – sako bendrovės „DKV Mobility Baltics“ vadovas Artūras Michejenko.
Sparčiai augantis poreikis
Anot A. Michejenko, paslaugų efektyvumas ir skaidrumas yra vieni svarbiausių kriterijų transporto parkų valdytojams, o skaitmeninės erdvės galimybės leidžia juos atitikti kaip niekad gerai. Naujosios platformos prisitaiko net ir prie senesnius produktus naudojančių įmonių poreikių – pavyzdžiui, suteikia galimybę eksportuoti pasirinktus duomenis į vieną priimtino formato failą ar palaiko nesudėtingas integracijas su kitomis sistemomis.
Kitas svarbus momentas ir vienas didžiausių dabartinių vadovų iššūkių – automobilių parkų elektrifikavimas ir su juo susiję pokyčiai. Specialisto teigimu, elektros baterijų įkrovimo paslaugų poreikis auga itin sparčiai, be to, vien Europoje kasdien atsiranda šimtai naujų įkrovimo taškų, kuriuos reikia įtraukti į globalios pasiūlos tinklus.
„Įsivaizduokite, kad Europoje nebūtų nė vienos degalinės, tačiau jų poreikis jau pastebimai vystytųsi, klientų skaičius nenumaldomai augtų ir visi suprastų, kad ši sritis plėsis milžinišku tempu. Tuomet kiekvienas įžvalgus verslas mestųsi į šį segmentą ir imtų statyti naujas degalų kolonėles, įsisuktų konkuravimo procesai, atsirastų įvairiausių papildomų paslaugų.
Kažkas panašaus dabar vyksta su elektrinio transporto įkrovimo taškų plėtra. Tik degalinės tokį vystymosi procesą išgyveno daugiau nei pusšimtį metų, o elektrinio transporto infrastruktūrai tam gali pakakti ir dešimteriopai trumpesnio termino“, – pastebi A. Michejenko.
Spartesnę elektrinės infrastruktūros plėtrą ir geresnį jos pritaikymą vartotojų poreikiams iš dalies lemia ir šiuolaikinių technologijų galimybės. Greta klasikinių plastikinių mokėjimo kortelių, vis populiaresni dėl greitai vystomų skaitmeninių technologijų tampa išmanieji įrenginiai.
Paslaugų teikėjai jau siūlo galimybes apmokėti bet kokio tipo pavaros transporto papildymą energijos ištekliais per vieną mobiliąją programėlę. Ir vien tuo neapsiribojama.
Pavyzdžiui, naudojantis „DKV Mobility“ programėle, galima ne tik valdyti mišrių parkų transporto priemonių bakų ar baterijų papildymus, bet ir išmaniai planuoti maršrutą – sistema pati apskaičiuoja optimalią kelionės trasą su sustojimais degalams ar elektros energijai. O vairuotojų naudojamas skaitmeninis bendrovės sprendimas APP&GO leidžia atsiskaityti už degalus tiesiog stovint prie užpylimo kolonėlės ir išvengti eilių degalinėje.
Tolimųjų nuotolių sunkvežimio degalų bakuose gali teliūškuoti ir 1 000 litrų dyzelino, tad net per vieną įsipylimą galima sutaupyti ženklią sumą, žinant, kur labiau apsimoka tai daryti. O naudingumas apima per daug nuolat kintančių veiksnių, kad būtų galima paprastai apsispręsti.
Tai ir valiutų kursų svyravimai, ir degalų kainos degalinėse, ir įvairios nuolaidos ar PVM susigrąžinimo niuansai. Todėl programinė įranga, parenkanti geriausias kuro ar energijos papildymo vietas, tiesiogiai mažina verslo kaštus ir skatina visų rinkos dalyvių pažangą.
Štai kodėl Vokietijos dizaino taryba „DKV Analytics“ skaitmeniniam įrankiui skyrė apdovanojimą už verslo verslui (angl. B2B) sprendimų naujovę ir indėlį į geresnę sunkvežimių bei automobilių parko klientų sąnaudų kontrolę bei skaidrumą.
Plėtros katalizatorius – ryšio technologijos
Energijos tiekėjai taip pat siūlo rinktis tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. Ši galimybė itin svarbi vežėjams, kurių klientų tvarumo strategijose numatytas svarus transporto vaidmuo mažinant CO2 pėdsaką visoje tiekimo grandinėje.
Infrastruktūros ir programinės įrangos sprendimų vystymą pastebimai spartina rinkos žaidėjų sąjungos. Pavyzdžiui, siekdama pagreitinti skaitmeninių įkrovimo technologijų ir produktų plėtrą, bendrovė „British Petroleum“ sudarė strateginę partnerystę su „Volkswagen Group“, taip pat su BMW ir „Daimler Mobility“. Be to, ši įmonė taip pat vykdo bandomąjį projektą, susijusį su energijos tiekimu elektriniams sunkvežimiams.
Ištobulėjusios ryšio priemonės, A. Michejenko teigimu, tapo esminiu transporto sektoriaus technologijų plėtros katalizatoriumi. Vienas paprastesnių pavyzdžių – kelių rinkliavų surinkimo būdų evoliucija.
Iš pradžių ištobulėjo elektroniniai varteliai prie greitkelių ir žmogui reikėjo vis mažiau įsikišti. Dabar vis daugiau valstybių jau pereina prie geostacionaraus pozicionavimo technologijų, kurios paprasčiausiai gali sekti kiekvienos transporto priemonės buvimo vietą šios savininkui ją priregistravus reikalingoje sistemoje.
Taip išvengiama prie vartelių susidarančių spūsčių ir su tuo susijusios didesnės taršos. Be to, šią technologiją vėlgi nesunku susieti su daugybe kitų skaitmeninių sprendimų virtualiojoje erdvėje ir integruoti į mobiliųjų įrenginių programėles. Numatoma, jog nuo 2023-ųjų prie tokios sistemos turėtų pereiti ir Lietuva.
Drąsios idėjos
O kas toliau? Prognozuoti niekada nėra lengva, tačiau galima atkreipti dėmesį į vieną iniciatyvą Šveicarijoje. Praėjusią žiemą šios šalies parlamentas patvirtino teisinę bazę, leidžiančią valstybės teritorijoje gabenti krovinius po žeme.
Tad dabar šalis kelia tikslą sukurti autonomišką požeminę krovinių gabenimo sistemą, kuri neapkrautų antžeminių kelių.
Idėja gali skambėti beprotiškai, tačiau dalis technologijų, kuriomis naudojamės šiandien, prieš 20 metų taip pat atrodė futuristinės.
