Plagiato aptikimo sistemos – pranašumas ar būtinybė?

Plagiato aptikimo sistemos jau daug metų yra sėkmingai naudojamos tiek aukštąjį mokslą kremtančių studentų, tiek juos mokančių dėstytojų. Ir nors vartotojų auditorija yra kur kas platesnė (pvz. šiandien plagiato tikrinimo sistemas sėkmingai naudoja įmonės bei agentūros, turinio kūrėjai, soc. tinklų nuomonių formuotojai ir pan.), vis tik švietimo sritis išlieka pati aktyviausia, o kartu ir reikliausia.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

COVID-19 laikotarpis paskatino plagiato sistemų naudojimą net ir mokyklose, ypatingai mokantis nuotoliniu būdu, kuomet namuose atliekami skaitmeninio formato darbai yra keliami į bendrąsias sistemas. Paieškojus internete, plagiato aptikimo platformų galima rasti visą galybę, tačiau jas visas sieja vienokie ar kitokie panašumai. Galiausiai viskas atsiremia į tai, kokius pranašumus jos suteikia ir ar plagiato aptikimo sistemos šiandien apskritai yra būtinos. Taigi, šiame straipsnyje apžvelkime kokie yra šių sistemų privalumai.

Plagiato sistemų paskirtis ir nauda

Pirmosios plagiato tikrinimo sistemos pasirodė bemaž prieš 20 metų. Pasaulinėje rinkoje dominuoja privačios plagiato tikrinimo sistemos, kadangi jos geba tikrinti didelius dokumentų kiekius vienu metu. Jos taip pat yra nuolatos atnaujinamos bei tobulinamos, todėl nepasensta.

Pavyzdžiui, pirmosios plagiato sistemos buvo itin primityvios ir galėdavo aptikti tik visišką plagiatą (copy-paste). Tuo tarpu šiuolaikinės sistemos (pvz., plag.lt) aptinka ne tik sutapimus, bet ir perfrazavimus ar netinkamas citatas. Studentams tai leidžia išvengti ne tik tyčinio teksto nukopijavimo, bet ir „pasivogtų” ar pasisavintų minčių panaudojimo, kitaip dar vadinamu „netyčiniu plagijavimu”. Esmė, jog akademinėje aplinkoje plagijavimo negali būti apskritai, todėl visi rašto darbai turi būti unikalūs.

Aukštosiose mokyklose galiojantys griežti plagiato apibrėžimo standartai skatina vis daugiau studentų naudotis plagiato tikrinimo sistemomis. Priklausomai nuo mokslo įstaigos, yra toleruojamas tik tam tikras plagiato lygis, kuris dažnu atveju negali viršyti 1000 ženklų su tarpais arba 1/3 puslapio. Taigi, net ir viena nukopijuota arba šaltiniu neparemta pastraipa gali reikšti darbo reikalavimų neatitikimą. Dėl šios priežasties perteikiant kito autoriaus idėjas (atliekant teksto perfrazavimą), privalu nurodyti autorių ir šaltinį su bibliografine nuoroda.

Mokslinio rašto darbo reikalavimus pažeidęs studentas yra šalinamas iš mokymo įstaigos, todėl plagiato žala tampa daug didesnė. Plagiatu dažniausiai yra žymimas kopijuotas, perrašytas arba suredaguotas kito autoriaus sukurtas tekstas bei teksto dalys, kurioms nėra pateiktos bibliografinės nuorodos. Taigi, mokslo įstaigų keliami rašto darbų reikalavimai ženkliai prisideda prie plagiato sistemų išreiškiamos naudos ir jų populiarinimo.

Galimybė tikrinti darbus dėstytojams

Plagiato sistemoms tobulėjant ir patenkinant vis daugiau kylančių reikalavimų, galimybė dokumentus tikrinti dėstytojams bei mokytojams tapo viena esminių, pavertusių šias platformas daugiafunkcinėmis. Natūralu, jog dėstytojams vedant paskaitas ištisoms auditorijoms rašto darbus tenka tikrinti pluoštais. Ne visoms mokslo įstaigoms turint tokias sistemas, išorinė plagiato tikrinimo sistema tampa būtina. Plag.lt siūlo atskiras vartotojo paskyras dėstytojams bei mokytojams, todėl rašto darbus galima tikrinti didesniais kiekiais naudojantis 80 milijonų mokslinių straipsnių duomenų baze.

Vertinant, kokį pranašumą suteikia plagiato tikrinimo sistemos nesunku suprasti, jog šių sistemų naudojimas, ypatingai akademinėje aplinkoje, yra absoliučiai būtinas siekiant išvengti bet kokio pobūdžio plagijavimo. Žiūrint istoriškai, savarankiško darbo kriterijų neatitinkantis mokslinis dokumentas gali turėti skaudžias pasekmes žmogaus karjerai, tad norint išvengti bet kokių nesusipratimų, rašto darbą rekomenduotina tikrinti ne tik pilnai jį užbaigus, bet ir kūrimo procese.