Jau antrus metus besitęsianti pandemija smarkiai pakeitė tai, kaip naudojame savo išmaniuosius įrenginius. Šis kasdienybės pasikeitimas daugumą lietuvių taip pat privertė susirūpinti kibernetiniu saugumu, o nemažai daliai mūsų tautiečių netgi asmeniškai teko vienaip ar kitaip nukentėti nuo įvairių virtualios erdvės pavojų.
Jau antrus metus besitęsianti pandemija smarkiai pakeitė tai, kaip naudojame savo išmaniuosius įrenginius. Į elektroninę erdvę persikėlus didžiajai mūsų gyvenimo daliai, telefonams ir kompiuteriams teko sunki užduotis ne tik atstoti kino teatrus, koncertų sales bei gyvus pasisėdėjimus su artimaisiais, bet ir atlaikyti visus nuotolinio darbo iššūkius. Šis kasdienybės pasikeitimas daugumą lietuvių taip pat privertė susirūpinti kibernetiniu saugumu, o nemažai daliai mūsų tautiečių netgi asmeniškai teko vienaip ar kitaip nukentėti nuo įvairių virtualios erdvės pavojų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Norstat“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa nustatė, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu 82 proc. žmonių pajuto išaugusias kibernetinio saugumo grėsmes ir būtinybę imtis papildomų priemonių savo duomenų apsaugai, o daugiau nei kas dešimtas lietuvis (13 proc.) patyrė jautrios asmeninės informacijos vagystę. Tuo metu ekspertai akcentuoja, jog tokią liūdną statistiką galėjo lemti ne tik didesnis programišių aktyvumas, bet ir nepakankamai apsaugoti mobilieji įrenginiai bei tam tikri pačių vartotojų įpročiai.
Kibernetiniai sukčiai seka paskui žmones
Pasak „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovo Vaido Bielinio, viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug mūsų šalies gyventojų per pastaruosius pusantrų metų elektroninėje erdvėje nukentėjo nuo piktavalių, yra pasikeitusi jų veiklos kryptis ir aktyvumas. Jei anksčiau programišiai dažniau taikydavosi tiesiogiai į pačių kompanijų elektronines sistemas, tai per pandemiją jų taikiniu tapo namuose dirbantys ir pramogaujantys asmenys.
„Svarbu suprasti, kad kibernetiniai sukčiai labai greitai prisitaiko prie pasikeitusios situacijos, todėl natūralu, kad COVID-19 laikotarpiu jie nusitaikė į naujai atsiradusią silpnąją grandį – žmonių mobiliuosius įrenginius ir jais atliekamas finansines ar darbines operacijas. Tai lėmė, kad vartotojai sulaukė daugybės apgaulingų elektroninių laiškų, siekiančių išvilioti slaptažodžius bei bandymų slapta įdiegti būtent mobiliesiems prietaisams sukurtus virusus“, – teigia V. Bielinis. Nenuostabu, kad tokios tendencijos, remiantis apklausa, lietuvių susidomėjimą kibernetinio saugumo temomis išaugino beveik dvigubai.
Didesni reikalavimai išmaniųjų įrenginių saugumui
„Norstat“ duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų daugiau nei trečdalis apklaustųjų įsigijo naują išmanųjį telefoną, o tai rodo, jog šio tipo įrenginiai iš dalies galėjo tapti ir nuotolinio darbo ar mokymosi įrankiais. Vis dėlto, anot „Samsung Electronics Baltics“ eksperto, naujas įrenginys ne visada reiškia geresnę apsaugą nuo kibernetinių atakų. Išaugęs prietaise saugomos jautrios informacijos kiekis padidino reikalavimus ir apsaugai.
Dauguma išmaniųjų telefonų net ir šiomis dienomis pagrindinius saugumo patikrinimus įvykdo tik tada, kai prietaisas yra paleidžiamas iš naujo, tad jo savininkas tarp įrenginio perkrovimų lieka neapsaugotas nuo duomenų vagystės ir kitų grėsmių. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių. „Pavyzdžiui, naujausiuose „Samsung“ išmaniuosiuose veikianti „Knox“ saugumo platforma patikrinimus automatiškai vykdo nuolatos, todėl ji realiu laiku be jokio vartotojo įsikišimo gali aptikti ir užkirsti kelią tokiems pavojams, kaip įtartinas programėlei suteiktų leidimų pakeitimas ar slaptas bandymas įdiegti kenkėjišką programinę įrangą. Tuo metu „Knox Vault“ funkcija visus vartotojo slaptažodžius ir mokėjimo kortelių duomenis išsaugo šifruotoje talpykloje, kurios nuskaityti neįmanoma net ir fiziškai išmontavus“, – pasakoja V. Bielinis.
Prisideda ir pačių vartotojų neatsargumas
Nors dažnai nuo kibernetinių atakų nukentėję asmenys yra linkę kaltę suversti programišių sumanumui ir pakankamai neapsaugotiems išmaniesiems įrenginiams, ekspertai pabrėžia, jog labai dažnai sukčiams darbą palengvina ir neatsargus vartotojų elgesys. Nepaisant to, kad maždaug pusė lietuvių teigia esantys susidomėję kibernetinės saugos temomis, didelė dalis jų vis dar daro elementarias klaidas – pavyzdžiui, trečdalis apklausoje dalyvavusių tautiečių niekada nėra keitę elektroninio pašto slaptažodžio.
Visgi specialistai linkę manyti, jog dėl to greičiausiai kaltas elementarių kibernetinio saugumo žinių trūkumas, nesuderinamas su pandemijos metu išaugusia duomenų saugojimo atsakomybe. „Prie problemos sprendimo galėtų smarkiai prisidėti darbdaviai, tinkamai instruktavę darbuotojus, kaip atpažinti išvilioti duomenis siekiančius elektroninius laiškus, kaip savarankiškai naudotis elementariausiais kibernetinės saugos įrankiais ir ką pirmiausia daryti, sužinojus apie pavogtą informaciją. Šis trumpas instruktažas veikiausiai ne tik nemenkai padidintų pačios organizacijos atsparumą atakoms, bet ir leistų žmonėms šias žinias panaudoti atsakingiau tvarkant asmeninius duomenis“, – pataria „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas.
„Samsung“ užsakymu reprezentatyvią apklausą 2021 m. spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1 tūkst. dalyvių, kurių amžius yra 18-74 metai.
