Programėlė yra sukurta dviem prieigomis – skirta vaikams bei jų tėvams. Abiejose programėlės versijose jos naudotojams siūlomos pamokos ir pateikiami patarimai, kaip, pvz., vaikams elgtis su pinigais ar kaip paaiškinti vaikams, kodėl reikia taupyti. 
Finansiniai Lietuvos moksleivių įgūdžiai ir žinios yra prastesnės už bendraamžių iš Estijos ar Suomijos. „Mokykloje neužpildytos finansinio raštingumo spragos ir elementarių gebėjimų trūkumas neišnyksta savaime, kai žmogus suauga. Taigi, įgūdžių ir žinių stoka tarsi užprogramuoja finansines ir net socialines problemas ateityje“, – pastebi ekonomikos mokslų daktaras Tomas Mendelsonas.
Dr. T. Mendelsonas sutelkė bendraminčių komandą, kuri Lietuvoje sukūrė skaitmeninį įrankį – programėlę „Poklet“, padedančią vaikams aktyviai mokytis ir įgyti praktinių finansų valdymo įgūdžių saugiausioje aplinkoje – savo šeimoje. Programėlė yra sukurta dviem prieigomis – skirta vaikams bei jų tėvams. Abiejose programėlės versijose jos naudotojams siūlomos pamokos ir pateikiami patarimai, kaip, pvz., vaikams elgtis su pinigais ar kaip paaiškinti vaikams, kodėl reikia taupyti. Programėlėje taip pat yra sudarytos galimybės tėvams pervesti kišenpinigių savo vaikams ir stebėti, kur ir kaip atžalos leidžia gautas lėšas.
„Dar pats mokydamasis mokykloje pastebėjau, kad man trūksta finansinių įgūdžių. Pradėjęs ekonomikos studijas universitete įsitikinau, kad akademinės žinios toli gražu ne visada padeda studentams išspręsti praktinius asmeninių finansų valdymo klausimus. Įsidarbinęs banke pastebėjau, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir nemažai klientų. Dar ir dabar Lietuvos žmonėms akivaizdžiai trūksta finansinio raštingumo žinių ir įgūdžių, dažnam atrodo, kad tai sudėtinga, reikia specialių žinių ar gebėjimų tuo užsiimti, todėl dažnai šalies gyventojai renkasi tiesiog nupirkti butą nuomai. Pavyzdžiui, pasaulyje veikia daugybė skirtingų investavimo įrankių. Tai akcijos, fondai, klasikiniai ar technologiniai verslai, tačiau Lietuvoje jie labai retai pasirenkami kaip investavimo forma. Toks nežinojimas trukdo lengviau pasiekti kitų tikslų – pradėti verslą, investuoti ar net paprasčiausiai planuoti didesnius pirkinius. Manau, kad finansinio raštingumo ugdymas turi didelę įtaką valstybės ir visuomenės finansinei gerovei“, – kalba dr. T. Mendelsonas, jau aštuonerius metus dėstantis įvairiuose universitetuose.
Siekia mažinti atsilikimą
Finansinių technologijų tyrėjas atkreipia dėmesį į tarptautinį PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimą, kurio rezultatai 2018 metais parodė, kad Lietuvos moksleivių finansinis raštingumas yra žemesnis už vidutinį, o pirmaujančias Estiją ir Suomiją nuo mūsų skiria didelis atotrūkis. Stebina tai, kad kone pusė tyrime dalyvavusių Lietuvos moksleivių nėra girdėję tokių terminų kaip diversifikacija ar dividendai – pagal finansinį raštingumą pirmaujančių šalių vaikai ankstyvame amžiuje yra supažindinami su tuo, kaip veikia bankai, kas yra palūkanos ar kaip veikia investavimas į akcijas, jiems yra aiškinama, kas yra mokesčiai, kaip jie skiriasi ir kt.
Kartu su bendraminčiais įgyvendindamas „Poklet“ idėją, dr. T. Mendelsonas sutelkė dėmesį į šiuolaikinių skaitmeninių technologijų galimybes. „Technologijos keičia mūsų bendravimą, mokymąsi ir net finansinius įpročius, pavyzdžiui, atsiskaitymus grynaisiais keičia elektroniniai – Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį beveik 70 proc. mokėjimų kortele parduotuvėse buvo atlikta bekontakčiu būdu, be to, apie 10 proc. sudarė atsiskaitymai išmaniaisiais įrenginiais. Siekiame, kad mūsų programėlė tūkstančiams Lietuvos vaikų ir jų tėvų suteiktų žinių ir įgūdžių, kaip planuoti ir valdyti savo finansus, į ką atkreipti dėmesį, kaip matuoti pažangą ir t. t. Sukūrėme interaktyvią programėlę, kuri yra tarsi patikimas patarėjas vaikams, norintiems įgyti daugiau savarankiškumo ir finansinių reikalų išmanymo. Į mokymosi procesą nusprendėme įtraukti tėvus – tai užtikrina daugiau saugumo, stiprina šeimos ryšį, atveria papildomą erdvę bendravimui su savo vaikais – ne tik apie pinigus“, – aiškina dr. T. Mendelsonas.
Kurti programėlę padėjo vaikai
Tyrinėdami kitų valstybių patirtį programėlės kūrėjai pastebėjo, kad didesnis finansinis raštingumas suteikia stabilumo ir gyventojų finansinėms perspektyvoms, ir valstybių ekonomikoms. Anot dr. T. Mendelsono, kai vaikai nuo mažų dienų supažindinami su pinigais, ekonomikos ir verslo principais, tai suaugę jie geriau supranta, kaip valdyti pinigus, naudoti išteklius ir kurti ekonominę vertę.
„Poklet“ kūrėjų komanda atkreipia dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo patogaus ir lengvai valdomo įrankio, padedančio tėvams ir vaikams suprantamai papasakoti apie pinigus, įgyti teorinių žinių ir kaipmat jas pritaikyti praktiškai.
Dr. T. Mendelsono teigimu, kiekviename programėlės kūrimo etape buvo įsiklausoma į vaikus – atsižvelgiant į jų įžvalgas ir pastabas programėlė nuolat tobulinta. Bandymuose ypač aktyviai dalyvavo moksleiviai iš „Bit&Byte“, „CodeAcademy Kids“, „Mokslo Šviesos“, Karalienės Mortos mokyklos, „Erudito Licėjaus“, Vilniaus privačios gimnazijos ir kitų švietimo įstaigų. Iš viso „Poklet“ įrankį išbandė maždaug 700 šeimų iš visos Lietuvos.
Išmoksta priimti apgalvotus sprendimus
„Jei su vaikais pradedame skaičiuoti finansus nuo pat mažumės, mes jiems formuojame tinkamą požiūrį į finansus ir jų valdymą. Kadangi vaikams dažnai yra būdingas bruožas norėti visko, ką akys mato, svarbu paaiškinti, kokia tų daiktų vertė ir kad pinigai nėra nesibaigiantys. Vaikai, su kuriais kalbama ir diskutuojama šia tema, greičiau supranta taupymo naudą, būna mažiau išlaidūs. Vienas svarbiausių aspektų, ko vaikas išmoksta – pajaučia pinigų vertę“, – pasakoja Vilniaus pradinės Karalienės Mortos mokyklos vadovas Donatas Kubilius.
Jis priduria, jei tokių temų vengsime, vaikui atrodys, kad pinigai nėra svarbūs, jų visada būna ar nebūna, o apie juos kalbėti – tabu. Vienas blogesnių variantų, kai vaikui pradeda formuotis požiūris, jog pinigų visada yra ir bus, jie tarsi auga ant medžio. Šis požiūris susiformuoja būtent tuomet, kai su vaiku vengiama kalbėti šia tema. Kasdien naudodamiesi programėle vaikai savarankiškai sprendžia, kam leisti pinigus, mokosi iš programėlėje pateiktų pamokų, įpranta pasverti ir priimti apgalvotus sprendimus. Su programėle susieta mokėjimo kortelė vaikams suteikia galimybę atsiskaityti fizinėse ir el. parduotuvėse, o savo ruožtu „Poklet“ leidžia tėvams peržiūrėti vaiko pinigines operacijas.
Stebėdami naudojimąsi kortele tėvai gali keisti kortelės nustatymus, prireikus apriboti pirkimą internetu. Mokėjimo kortelių operacijos yra prižiūrimos pagal nustatytą reguliavimą ir valdomos remiantis Elektroninių pinigų įstaigos licencijos reikalavimais. Lietuvių sukurtą „Poklet“ programėlę galima parsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“.
