2020-ųjų kovą į Lietuvą atsiridenus pirmajai Corona viruso bangai, Kauno mokslo ir technologijų parko inovatoriai suskubo ieškoti šalies verslą gelbėjančių sprendimų. Vienas jų – „iDenfy“ komandos sukurtas elektroninis imuniteto pasas.
Pernai gruodį Europa net neįsivaizdavo, kaip nežinomas virusas iš pamatų sudrebins viso pasaulio sveikatos sektorių ir valstybių ekonomikas. 2020-ųjų kovą į Lietuvą atsiridenus pirmajai Corona viruso bangai, Kauno mokslo ir technologijų parko inovatoriai suskubo ieškoti šalies verslą gelbėjančių sprendimų. Vienas jų – „iDenfy“ komandos sukurtas elektroninis imuniteto pasas.
Pritaikė tapatybės patvirtinimo sprendimą
Pasak inovacijos kūrėjo Domanto Čiuldės, šis sprendimas padėtų daug lengviau užkirsti kelią viruso plitimui viešose vietose. Kūrėjas atskleidžia, kad tokio imuniteto paso veikimas yra labai paprastas, patogus ir saugus. Dar prieš pradedant testuoti šią inovaciją, kartu su komanda jis jau žinojo, kaip greitai ir efektyviai įveiklinti visus procesus.
„Žinojome, kad prieš akis laukia dar ne viena COVID-19 banga, todėl pradėjome galvoti apie sprendimą, kuris padėtų įmonėms išsilaikyti rinkoje. Kadangi mūsų startuolis kuria tapatybės atpažinimo sprendimus, turime daug patirties su biometrika, tapatybės dokumentais, duomenų bazėmis, mums gimė imuniteto paso idėja su standartiniu tarpvalstybiniu protokolu“, – pasakoja Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusios „iDenfy“ komandos vadovas.
Pasak jo, kiekvienas vartotojas „iDenfy“ programėlėje turėtų savo profilį, kuris būtų sukurtas tik patvirtinus asmens tapatybę. Profilį taip pat būtų galima atrakinti tik su asmeniniais biometriniais duomenimis – kiekvieno prisijungimo metu automatiškai susikurtų vienkartinis QR kodas, kuris pagal poreikį būtų nuskenuojamas darbovietėje, oro uoste, kavinėje ar kitoje viešoje vietoje.
D.Čiuldė pabrėžia, kad imuniteto pase esantys duomenys būtų visiškai konfidencialūs – juos tarnybų ar viešųjų įstaigų atstovai galėtų išsisaugoti tik su paties vartotojo sutikimu. O pametus mobilųjį telefoną, niekas kitas taip pat negalėtų pasinaudoti šiuo imuniteto pasu, nes kiekvieną kartą prisijungimas prie jo yra unikalus ir apsaugotas biometriniu prisijungimu.
Net ir laikinas imunitetas sumažintų neigiamą poveikį ekonomikai
Nors prieš pusmetį Amsterdamo universiteto specialistai patvirtino, kad nuo kartotinio užsikrėtimo Corona virusu žmogaus imunitetas apsaugo tik šešis mėnesius, D. Čiuldė įsitikinęs – imuniteto pasas vis vien palengvintų į darbo rinką grįžtančių žmonių atranką.
„Jeigu vakcina oficialiai bus patvirtina dar šiemet, į Lietuvą vis vien pateks mažiau vakcinų nei yra gyventojų. Tikėtina, kad prioritetinės grupės bus rizikos grupei priklausantys asmenys, o ne darbuotojai. Todėl elektroninis imuniteto pasas suteiktų daugiau laisvės tiek pačiam nesiskiepijusiam žmogui, tiek įmonių vadovams priimti sprendimus darbo klausimai“, – neabejoja D. Čiuldė.
Specialioje programėlėje būtų išsaugomi tokie duomenys, kaip COVID vakcinos įrodymas, COVID antikūnių testo rezultatai su išsamia informacija, kada žmogus sirgo, koks antikūnių stiprumas, COVID tyrimo rezultatas (teigiamas / neigiamas) su informacija apie tyrimo laiką, kuris leistų dirbti ar naudotis viešomis paslaugomis.
D.Čiuldės nuomone, tarptautinis imuniteto pasas taip pat galėtų paskatinti ir laisvesnį imunitetą turinčių asmenų judėjimą tarp šalių. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją atskridęs lietuvis galėtų oro uosto darbuotojams leisti nuskenuoti savo imuniteto pasą, o šie turėtų įrodymą, kad atvykstantis asmuo yra įgijęs imunitetą COVID-19 virusui ar pasiskiepijęs nuo COVID-19.
Šis sprendimas pažangų mokymąsi sveikatos inovacijų žinių aljanse skatinančios tarptautinės Europos inovacijų skatinimo ir universitetų bei kitų organizacijų komandos „ATHIKA” buvo pripažintas gerąja praktika.
