Muzikos grotuvas „iPod“ švenčia 19-ąjį gimtadienį – su šiuo įrenginiu siejama skaitmeninių muzikos įrašų revoliucija. Ši revoliucija prisidėjo ir prie muzikos transliavimo internetu platformų, tokių kaip „Spotify“ ar „Soundcloud“, atsiradimo. Būtent šios platformos šiandien mums leidžia legaliai klausytis milijonų dainų, kada tik panorėjus.
Muzikos grotuvas „iPod“ švenčia 19-ąjį gimtadienį – su šiuo įrenginiu siejama skaitmeninių muzikos įrašų revoliucija. Ši revoliucija prisidėjo ir prie muzikos transliavimo internetu platformų, tokių kaip „Spotify“ ar „Soundcloud“, atsiradimo. Būtent šios platformos šiandien mums leidžia legaliai klausytis milijonų dainų, kada tik panorėjus, rašoma pranešime Minint „iPod“ gimtadienį „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė dalijasi populiariausiomis platformomis ir pasakoja, kodėl kai kurios iš jų neprigijo Lietuvoje.
„Šiandien naudotis muzikos transliavimo internetu platformomis – įprasta. Jose galime rasti milžiniškus muzikos kūrinių ir tinklalaidžių katalogus, žiūrėti mėgstamus vaizdo įrašus ar net remti savo mylimus atlikėjus. Ir už tai turime būti dėkingi „Apple“ – sukūrusi muzikos grotuvą „iPod“, ji sukėlė muzikos klausymosi įpročių revoliuciją ir visam laikui pakeitė būdus, kaip muzikos klausomės šiandien “, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir pasakoja apie populiariausias muzikos platformas.
„iTunes“: pradžia (2001 m.)
Nuo tada, kai 2001 m. „Apple“ sukūrė ir pasauliui pristatė muzikos dalijimosi platformą „iTunes“, o vėliau tais pačiais metais ir muzikos grotuvą „iPod“, muzikos pasaulis pasikeitė iš esmės.
„Naujieji „iPod“ garsėjo tiek savo išskirtiniu dizainu, tiek išplėstu funkcionalumu. Ekrane buvo galima matyti daugiau informacijos apie dainas ir pasitelkti įrenginius kaip duomenų talpyklas – atsiųsti skaitmeninį garso turinį iš „iTunes“ platformos. Ji išsiplėtė iki daugiau nei 50 mln. dainų saugyklos, kur buvo galima atsiųsti savo mėgstamas dainas, klausytis jų neprisijungus prie interneto ar kurti savo grojaraščius“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.
Daugumai žmonių „iPod“ tapo nelabai reikalingu įrenginiu, kai atsirado galimybė į savo išmaniuosius telefonus atsisiųsti muzikos klausymosi programėlės. „Apple“ pernai pranešė ir apie „iTunes“ grotuvo transformaciją: jis virto „Apple Music“, kuris savo funkcionalumu yra panašus į populiariausią programėlę – „Spotify“.
„Souncloud“: prieinama visiems (2007 m.)
„Soundcloud“ yra pirmoji pasaulyje ne tik „iOS“ įrenginiams prieinama muzikos transliavimo internetu platforma, šiandien galinti didžiuotis net 175 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį ir 125 mln. garso takelių.
„Soundcloud“ yra viena geriausiai pažįstamų muzikos platformų ir lankomiausių interneto puslapių. Pagrindinis jos privalumas – galimybė kiekvienam užsiregistravusiam vartotojui pridėti didelį kiekį mėgstamų garso takelių. Žinoma, dėl šios priežasties čia yra nemažai blogos kokybės įrašų, tačiau ilgiau naudojantis platforma, algoritmai geriau tave atpažįsta ir paslepia tokį turinį“, – pasakoja „Bitės Profė“.
Platforma yra naudinga ne tik melomanams, bet ir muzikos kūrėjams, kurie nori pasidalinti naujai sukurtais, ar perdirbtais muzikiniais įrašais. Pagrindinės paslaugos yra nemokamos, tiek norintiems muzikos tik klausytis, tiek ją kuriantiems.
Šių metų pradžioje savo sukurtą dainą „Don‘t Doubt ur Vibe“ į „Soundcloud“ platformą įkėlė ir vienas didžiausių pasaulio verslininkų Elonas Muskas. Per kelias dienas ji buvo perklausyta daugiau kaip 2,6 mln. kartų.
„Bandcamp“: namai nišiniams kūrėjams (2007 m.)
Nišinė muzikos platforma „Bandcamp“ stengiasi suteikti vietą jauniems kūrėjams ne tik dalintis savo garso takeliais, bet ir uždirbti iš vinilinių plokštelių, dainų parsisiuntimų ar atributikos. Atlikėjai iš platformos gauna 15 proc. nuo kiekvieno pardavimo, kai už kiekvieną perklausą „Spotify“ autoriui atitenka vos nuo 0,000033 iki 0,000055 Eur.
„Bandcamp“ laikoma draugiškiausia muzikos platforma atlikėjams. Dėl karantino pinigų netekę atlikėjai sulaukė dar didesnės paramos – visi pinigai, gauti tiek už garso takelių parsisiuntimus, tiek už kompaktines plokšteles buvo pervesti į kūrėjų sąskaitas. Vos per 30 dienų platformoje buvo parduota produktų už daugiau kaip 170 mln. eurų“, – sako A. Adomaitytė.
Įdomu tai, kad muzikos platformoje užsiregistravę nemažai Lietuvos atlikėjų. Tiesa, tai daugiau nišinės grupės, patenkančios į folkroko, elektronikos ar alternatyvios muzikos kategorijas. Viena geriausiai parduodamų dainų yra elektroninės muzikos grupės „Solo ansamblis“ daina“ „Olos“.
„Spotify“: sparčiausiai auganti ir ambicingiausia (2008 m.)
„Spotify“ veiklą pradėjo 2008 m., o Lietuvoje – nuo 2013 metų. Šiandien tai populiariausia pasaulyje muzikos įrašų platforma, siūlanti daugiau nei 56 mln. dainų, 1,5 mln. skirtingų tinklalaidžių ir sulaukianti daugiau nei 300 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį. Bendrovė yra viena vertingiausių technologijų bendrovių Europoje, kurios vertė šiuo metu siekia apie 40 milijardų.
Pagrindinis platformos privalumas – personalizuoti naujos muzikos pasiūlymai. Pagal jūsų klausomą muzikos žanrą, atlikėjus programėlė siūlo naujus atlikėjus ir jų kūrinius.
Visai neseniai „Spotify“ platformoje atsirado ir vaizdo įrašų galimybė. Tai reiškia, kad vartotojai čia gali muzikos kūrinių ir mėgstamų tinklalaidžių klausytis su vaizdu – taip, kaip „YouTube“ platformoje.
„Tai didelis kompanijos žingsnis, kuris dar kartą parodo jos kūrėjų inovatyvumą ir gebėjimą suprasti rinkos poreikius. Tinklalaidės dabar ypač populiarios visame pasaulyje, o galimybė jų ne tik klausytis, bet ir per vaizdą megzti artimesnį ryšį su kūrėjais, yra svarbus žingsnis tolimesniam kompanijos augimui. Vartotojai platformoje jau gali peržiūrėti tokias tinklalaides, kaip „The Morning Toast“, „Fantasy Footballers“, „Book of Basketball 2.0“ ir kt.“, – teigia „Bitės Profė“.
Kita didelė naujiena – „Spotify“ pranešė pasirašiusi 85 milijonų eurų vertės susitarimą su populiariu tinklalaidžių kūrėju Joe Rogan, kurio pagrindę paskyrą „YouTube“ platformoje seka daugiau nei 9 mln. žmonių. Ši sutartis dar geriau atskleidė „Spotify“ ambicijų mastą.
„Tidal“: aukščiausios kokybės garsas (2014 m.)
Žinomų atlikėjų Jay-Z, Alicia Keys, Beyonce ir kitų valdoma muzikos platforma garsėja didele muzikos kūrinių biblioteka. Čia klausytojai gali rasti daugiau nei 60 mln. garso takelių ir 250 tūkst. vaizdo įrašų, tarp kurių: vaizdo klipai, gyvi atlikėjų pasirodymai ir daugybė muzikinių ir dokumentinių filmų, kurių nėra niekur kitur. Šiuo metu „Tidal“ veikia 56 šalyse ir turi daugiau nei 3 mln. paslaugos prenumeratorių.
Pagrindinis muzikos platformos bruožas, išskiriantis ją iš konkurentų, yra aukščiausios kokybės garsas, kurį, neabejotinai, spėjo įvertinti audiofilai.
„Tidal“ vartotojams suteikia galimybę pasirinkti iš keturių garso nustatymų: normalus (angl. Normal), aukštas (angl. High), aukštos raiškos (angl. HiFi) ir aukščiausias (angl. Master). Pirmi du leidžia klausytis mums įprastos kokybės muzikos ir kartu sutaupyti mobiliųjų duomenų. Tuo metu „HiFi“ ir aukščiausios kokybės garso nustatymai leidžia klausytis muzikos kokybe, kuria ji buvo įrašyta. Norint klausytis kūrinių aukščiausia įmanoma kokybe, būtina iš anksto pasirūpinti ir itin geromis ausinėmis“, – pataria A. Adomaitytė.
Nors „Tidal“ nepatenka tarp populiariausių muzikos platformų Lietuvoje, čia galima rasti tokių atlikėjų, kaip Jurga Šeduikytė, Andrius Mamontovas ir „Sel“ kūrinių. Pasak „Bitės Profo“ tam įtakos gali turėti tai, kad platforma neturi nemokamo plano ir prenumeratos kaina prasideda nuo 9,99 eurų per mėnesį.
