Šiandien „Excel“ skaičiuoklė yra tik viena iš daugelio kompiuterio programų. Taip, ji gyvybiškai svarbi finansų, apskaitos, pardavimų ir daugelio kitų sričių darbuotojams. Visgi daug žmonių ja nesinaudoja arba įsijungia vos kelis kartus per mėnesį. Bet buvo laikas, kai būtent dėl skaičiuoklių augo kompiuterių pardavimai, o tarp jų kūrėjų vyko arši konkurencinė kova.
Šiandien „Excel“ skaičiuoklė yra tik viena iš daugelio kompiuterio programų. Taip, ji gyvybiškai svarbi finansų, apskaitos, pardavimų ir daugelio kitų sričių darbuotojams. Visgi daug žmonių ja nesinaudoja arba įsijungia vos kelis kartus per mėnesį. Bet buvo laikas, kai būtent dėl skaičiuoklių augo kompiuterių pardavimai, o tarp jų kūrėjų vyko arši konkurencinė kova.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Yra daug teisybės posakyje, kad pasaulis laikosi ant „Excel“ skaičiuoklės lapų. Žinoma, yra daug kitų finansų valdymo, planavimo ir analizės įrankių, tačiau „Excel“ išlieka aiškus šios srities lyderis, kurį naudoja visi – nuo smulkaus verslo iki didžiausių korporacijų, bankų ir valstybinio sektoriaus. Ir su finansais nieko bendro neturintiems žmonėms žinoti bent pagrindines „Microsoft Excel“ funkcijas tapo savaime suprantamu dalyku“, – sako „Telia Global Services Lithuania“ kompiuterizuotų darbo vietų ir įrankių skyriaus vadovas Edgaras Deduchovas.
Skaičiuoklė atskleidė kompiuterių potencialą
Tiesa, „Excel“ nebuvo pirma kompiuteriams skirta skaičiuoklė. Šis titulas priklauso „VisiCalc“ – Harvardo studento Dano Bricklino sukurtai programai, kuri buvo išleista 1979-ųjų spalio 17 dieną. Dabar ši data minima kaip Skaičiuoklės diena.
„VisiCalc“ idėja D. Bricklinui kilo vienos paskaitos metu stebint, kaip profesorius vargsta kurdamas finansinį modelį: nežymiai pakeitus formulę, radus klaidą ar patikslinus duomenis vienoje lentelės vietoje, teko iš naujo skaičiuoti ir perrašyti kone visą lentelę. Akivaizdu, kad kompiuteriu tokį darbą galima atlikti kur kas greičiau ir paprasčiau.
„Apple II“ kompiuteriams skirta „VisiCalc“ dažnai įvardijama kaip programa, kuri pakeitė požiūrį į kompiuterius: iki tol buvę tik entuziastų pomėgiu, kompiuteriai tapo realiai naudingais verslo įrankiais. Ši programa prisidėjo ir prie žaibiško „Apple II“ kompiuterių populiarumo augimo.
Netrukus skaičiuoklių rinkoje prasidėjo arši konkurencija, o 1982-aisiais „Microsoft“ išleista „Multiplan“, kuri po trejų metų buvo pervadinta į „Excel“, per dešimtmetį nukonkuravo kitas skaičiuokles. Dabar „Excel“ užima dominuojančią rinkos dalį.
„Excel“ sėkmės paslaptys
Tyrimų bendrovės „Forrester Research“ duomenimis, „Excel“ naudoja keturios iš penkių įmonių visame pasaulyje. Pati „Microsoft“ nurodo visame pasaulyje turinti per 1,2 milijardo „Office“ biuro programų rinkinio naudotojų. Žinoma, nebūtinai visi jie naudojasi „Excel“, bet tokią galimybę turi.
„Yra daug „Excel“ sėkmės priežasčių. Ši skaičiuoklė įeina į „Office“ programų rinkinį, kuris dažniausiai būna įdiegtas darbo kompiuteriuose, taigi „Excel“ yra lengvai prieinama, ja paprasta naudotis ir ji puikiai tenkina vidutinio vartotojo poreikius, o rezultatais lengva dalintis. „Excel“ yra geriausias pasirinkimas, kai reikia greitai apžvelgti ir išanalizuoti turimus nesudėtingus duomenis bei paprastai iliustruoti rezultatus“, – sako E. Deduchovas.
Jis priduria, kad pažangesnių analitikos bei duomenų apdorojimo programų licencijos kainuoja papildomai ir yra brangios, be to, reikia laiko išmokti jomis naudotis. Tuo tarpu bent pagrindines „Microsoft Excel“ funkcijas žino dauguma kompiuteriais mokančių naudotis žmonių.
Didelę pridėtinę vertę „Excel“ suteikia ir tai, kad ši programa yra suderinama su kitomis programomis, duomenis galima įkelti arba eksportuoti patogiu formatu. Be to, jei „Excel“ dokumentas yra susietas su „PowerPoint“ prezentacija ar kitu „Office“ programos failu, skaičiuoklės duomenys gali automatiškai atsinaujinti abiejuose failuose.
„Verslo analitikos srityje dirbantys specialistai juokauja, kad dažniausiai naudojama visų analitikos programų funkcija yra „Eksportuoti į Excel“. Kas žino, gal ateis laikai, kai duomenis galėsime eksportuoti į smegenis, pavyzdžiui, naudojant Elono Musko kuriamą „Neurolink“. Tačiau kol tai įvyks, mūsų poreikiams dar ilgai tarnaus „Excel“, – šypteli „Telia Global Services Lithuania“ ekspertas.
Galimybės (beveik) beribės
„Excel“ pasižymi didelėmis galimybėmis, kurias dar labiau išplečia įvairūs papildiniai. Pavyzdžiui, populiarusis „Power Query“ leidžia ieškoti duomenų šaltinių, kurti ryšius ir, atsižvelgiant į poreikius, formuoti duomenis – šalinti stulpelį, keisti duomenų tipą ar sulieti lenteles. Suformavus duomenis galima bendrinti rezultatus ar kurti ataskaitas naudojant užklausas.
Kita vertus, kartais „Excel“ failai taip apauga įvairiomis sudėtingomis formulėmis ir ryšiais, kad juos perprasti gali ne kiekvienas. „IT įrangos priežiūros specialistams neretai tenka susidurti su atvejais, kuomet darbuotojams reikia atstatyti prarastus „Excel“ duomenis arba padėti su užkoduotomis formulėmis, kurias vien suprasti reikia daug laiko“, – pastebi E. Deduchovas.
Beje, nors „Excel“ galimybės šiandien atrodo neribotos, vieną limitą ji turi. Tai – eilučių skaičius. Dabartinė programos versija gali apdoroti 17 milijardų eilučių. Palyginimui, prieš 13 metų išleista „Excel 2007“ versija palaikė kiek daugiau nei 1 mln. eilučių. Ankstesnė „Excel 2003“ versija turėjo 65,5 tūkst. eilučių ribą, o „Excel 95“ – 16 384 eilučių ribą. Beje, pirmoji „VisiCalc“ skaičiuoklė leido kurti lenteles su vos 5 stulpeliais ir 20 eilučių.
