Šiandien praktiškai neįmanoma rasti žmogaus, kuris nebūtų naudojęsis šiuo „Microsoft“ produktu, kas yra puikus ilgo ir sėkmingo bendrovės darbo vaisius. Kita vertus, tai tikrai nereiškia, kad šiame įspūdingame žygyje nepasitaikė kliūčių ir nuklydimų iš kelio. Siūlome prisiminti pačias blogiausias „Windows“ versijas.
Angliškas žodis Windows prieš keturis dešimtmečius reiškė paprasčiausius langus – tuos, kuriuos matome pastatuose žingsniuodami miestų gatvėmis. Visgi šiandien ištarę minėtą terminą pašnekovui greičiausiai pirmiausia sukelsime asociacijas su kompiuteriais, o tikrieji langai links antrame plane. Šiandien praktiškai neįmanoma rasti žmogaus, kuris nebūtų naudojęsis šiuo „Microsoft“ produktu, kas yra puikus ilgo ir sėkmingo bendrovės darbo vaisius.
Kita vertus, tai tikrai nereiškia, kad šiame įspūdingame žygyje nepasitaikė kliūčių ir nuklydimų iš kelio, todėl šiandien siūlome pažiūrėti į tamsiąją populiariausios pasaulyje operacinės sistemos pusę ir prisiminti pačias blogiausias „Windows“ versijas.
Trečia vieta – „Windows Me“
2000 metų rugsėjį „Microsoft“ paskubomis išleido „Windows Me“ (Millennium Edition) versiją, skirtą naujojo tūkstantmečio pradžiai. Viskas lyg ir būtų logiška, jei... Bendrovė tų pačių metų vasarį nebūtų pristačiusi „Windows 2000“ – kitos antrajam tūkstantmečiui skirtos operacinės sistemos. Kam reikėjo dviejų tai pačiai progai skirtų Windowsų žino turbūt tik pati „Microsoft“, tačiau ekspertų teigimu, taip atsitiko todėl, jog „Windows 2000“ populiarumo sulaukė tik verslo segmente, todėl kompanijai žūtbūt reikėjo kito naujo produkto įprastiems vartotojams.
Visgi paskubomis iškeptas „Windows Me“ blynas buvo tikrai prisvilęs. Operacinė sistema nuolat strigo instaliacijos metu, kas buvo lyg ženklas, jog vartotojams geriau šią versiją apeiti ratu.
Ją įdiegus situacija tapdavo tiesiog beviltiška. Kompiuteriai nesileisdavo išjungiami, lyg mažametis vaikas, nenorintis eiti miegoti. „Windows Me“ veikė tragiškai lėtai, o piktavaliai jos spragas rasdavo net nesistengę. O kur dar legendinė „Internet Explorer“ naršyklės problema, kuri iš visų jėgų spyriodavosi užkrauti internetinius puslapius.
Viena didžiausių „Windows Me“ naujovių buvo „System Restore“ funkcija, kuri leisdavo grįžti prie ankstesnės operacinės sistemos būsenos, jei atlikę kažkokį veiksmą patirdavote problemą. Idėja buvo tikrai gera, vienintelė problema yra tai, jog jeigu pašalinote virusą ir po to nusprendėte grįžti prie ankstesnės būsenos, „Windows Me“ vėl su entuziazmu virusą instaliuodavo iš naujo.
Tiesą sakant, „Windows Me“ turėjo tiek problemų, jog žmonės pašaipiai ją pradėjo vadinti „Windows Mistake Edition“ (klaidos versija).
Antroji vieta – „Windows Vista“
2006 metais išleista „Windows Vista“ turėjo būti nedidelis itin sėkmingos „Windows XP“ atnaujinimas, kuris tarsi užpildys laikotarpį, iki kol bus sukurtas kur kas didesnių pokyčių atnešiantis kitas „Windows“ leidimas, kodiniu pavadinimu „Blackcomb“.
Deja, kompanija kažkodėl apsigalvojo ir nusprendė dalį „Blackcomb“ naujovių paankstinti, perkeliant į „Windows Vista“. Tai stipriai sulėtino darbą ir sukėlė beprotišką chaosą naujos operacinės sistemos kūrimo procese. Tiesą sakant, 2005 metais, dar vykstant „Windows Vista“ vystymo darbams tuometinis „Microsoft“ prezidentas pripažino, jog „Vista“ kūrimas „atsitrenkė į žemę“, kas lyg ir išpranašavo šios operacinės sistemos ateitį.
Vos pasirodžiusi „Vista“ buvo vienas didelis problemų maišas. Nauja „User Access Control“ funkcija versdavo vartotojus dar kartą patvirtinti savo pasirinkimą, kai jie pakeisdavo tam tikrą nustatymą ar atidarydavo specifinę programą, pavyzdžiui „Disk Defragmenter“. Maža to, „Windows Vista“ niekaip nesugebėdavo veikti su spausdintuvais ir kitais kompiuterio išoriniais priedais.
Tačiau visa tai nublanksta prieš didžiausią Vistos Achilo kulną – ji paprasčiausiai atsisakydavo veikti daugelyje kompiuterių arba veikdavo taip lėtai, kad naudotis įrenginiu tapdavo nebeįmanoma. Manote, taip buvo tik su senesnio modelio kompiuteriais? Visų nuostabai, „Windows Vista“ negebėdavo funkcionuoti net ir visiškai naujuose prietaisuose.
„Microsoft“ apie šias problemas žinojo, todėl nusprendė „Vista“ išleidimą atidėti iki 2007 metų sausio – praleisdama 2006 šventinį sezoną. Tačiau kompanija baiminosi, kad žmonės pelningiausiu metų laikotarpiu paprasčiausiai nebepirks kompiuterių su „Windows XP“, todėl sugalvojo begėdišką rinkodaros manevrą – „Windows Vista Capable PC“ ženkliuką, kuris reiškė, kad įrenginys bus suderinamas su naująją OS versija. Kodėl tai buvo begėdiška? Nes „Vista“ neveikė daugumoje šiuo ženklu pažymėtu kompiuterių, ką vėliau privačiai pripažino ir „Microsoft“ vadovai.
Blogiausia iš blogiausių – „Windows 8“
„Windows Vista“ gal ir būtų kompiuterijos istorijos vadovėliuose amžiams nugulusi kaip nesėkmingiausia „Windows“ versija, jei šio titulo iš jos nugvelbęs nebūtų totalia tragedija ir netgi savižudžio planu tituluojamas „Windows 8“ atnaujinimas.
Didžiausias akmuo po „Windows 8“ kaklu buvo tai, kad ji nebuvo viena operacinė sistema – veikiau dvi, sujungtos ypač blogai. Viena jos dalis buvo skirta liečiamiems ekranams ir negalėjo paleisti standartinių Win32 programų, tokių kaip „Office“ – šiai aplinkai buvo skirtos specialios „Metro“ aplikacijos. Na, o kita „Windows 8“ pusė buvo tie patys senieji gerieji Windowsai, kuriuos vartotojai naudojo metų metus, tiesa, su keistais apribojimais.
Vartotojai tradiciniuose kompiuteriuose buvo priversti naudoti visiškai valdymui pele ir klaviatūra nepritaikytą „Start“ meniu bei nuolat nardyti tarp įprastos „Windows“ ir naujosios liečiamų ekranų aplinkos. „Metro“ aplikacijos yra dar viena pralaimėjimo istorija. Jos buvo itin nepajėgios, negalėjo būti sumažintos į langus, todėl visada veikė viso ekrano režimu ir išvis, „Metro“ programėlių reikėjo ieškoti su žiburiu.
„Windows 8“ blogumas buvo nulemtas „Microsoft“ noro brutalia jėga įsiveržti į mobilių įrenginių pasaulį, kas greičiausiai įvyko dėl bendrovės neįsivažiuojančios telefonams skirtos „Windows Phone“ – programinės įrangos milžinė tarsi jautė pareigą atsigriebti su planšetėmis, slapta tikėdamasi, kad „Metro“ aplikacijas vėliau galės pritaikyti ir telefonams. Planas kurti milžinišką kompiuterių, planšečių ir telefonų ekosistemą buvo vainikuotas 7,2 milijardo JAV dolerių kainavusiu „Nokia“ telefonų padalinio įsigijimu – nesėkmingiausiu ir nuostolingiausiu žingsniu kompanijos istorijoje.
Laimė, šviesą „Windows 8“ tragedijos tunelio gale išvydome už „Microsoft“ vairo stojus dabartiniam generaliniam direktoriui Satya Nadella, kuris pakeitė įmonės kursą ir ją orientavo į debesijos paslaugas. Su „Windows 10“ išleidimu jis pademonstravo, kad technologijų gigantė savo pamoką išmoko ir naujuose produktuose nebevykdys drastiškų pokyčių, nuvylusių eilę vartotojų ir verslų
Panašu, jog tol, kol egzistuos dabartinė „Microsoft“, tokių klaidų kaip „Windows 8“ nebepasitaikys ir ją drąsiai galėsime prisiminti kaip blogiausius Windowsus istorijoje.
