Pastaruosius tris mėnesius verslo komunikacija, susitikimai ir sprendimai persikėlė į virtualius pokalbių kambarius. Bendradarbiavimo programos didžiajai daliai tapo pagrindiniu darbo įrankiu ir taip iškėlė kartelę programų kūrėjams į dar neregėtas aukštumas. Vieni spaudimą atlaikė ir pasiūlė papildomų funkcijų, kitais verslai nusivylė ir paliko.
Pastaruosius tris mėnesius verslo komunikacija, susitikimai ir sprendimai persikėlė į virtualius pokalbių kambarius. Bendradarbiavimo programos didžiajai daliai tapo pagrindiniu darbo įrankiu ir taip iškėlė kartelę programų kūrėjams į dar neregėtas aukštumas. Vieni spaudimą atlaikė ir pasiūlė papildomų funkcijų, kitais verslai nusivylė ir paliko.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Telia“ kompetencijų centro kompiuterizuotų darbo vietų ir įrankių skyriaus vadovas Edgar Deduchov įvertino keturias dažniausiai naudojamas pokalbių, nuotolinių konferencijų ir darbo programas. 5 esminiai vertinimo kriterijai – saugumas, patogumas, virtualių pokalbių kokybė, papildomos funkcijos ir patobulinimai, atlikti karantino metu.
„Microsoft Teams“ – 4 balai iš 5
2016 m. pristatyta ir 75 mln. vartotojų kasdien sulaukianti „Microsoft Teams“ karantino metu tinkamai sureagavo iš vartotojų poreikius ir, panašu, dėl to išlošė. „Visas pajėgas „Microsoft“ skyrė naujų, žmonėms ir verslui aktualių funkcijų kūrimui ir kokybiškam palaikymui. Atsirado galimybė matyti daugiau nei 4 susitikimo dalyvius, „kelti ranką“ norint mandagiai įsiterpti į pokalbį. Be to, programoje buvo pasiūlyta daugiau fono galimybių, tiesioginiai pokalbio subtitrai ir kitos funkcijos. Artimiausiuose „Teams“ planuose – didžiųjų bendrovių itin laukiamas pokalbio dalyvių skaičiaus išplėtimas nuo 250 iki 1000 asmenų“, – vardija E. Deduchov.
„Microsoft“ neseniai atvėrė ir šios platformos kodą programuotojams, kurie nuo šiol gali kurti savo įrankius ir juos pritaikyti „Teams“. Programoje jau galima rasti ir mokamų, ir nemokamų priedų bei papildymų.
Išskirtinį dėmesį „Microsoft“ skiria ir platformos saugumui. Programa leidžia pasirinkti, kas ne iš įmonės gali iškart prisijungti prie pokalbio, o kas turi laukti leidimo. Kontrolė išlieka ir turinio prezentacijai, o pokalbių kambarius nuo netinkamo elgesio apsaugo išmanūs dirbtinio intelekto sprendimai.
Anot E. Deduchov, „Teams“ patogumo lygis auga kartu su naudojimo dažnumu ir susipažinimu su įvairiomis funkcijomis. „Programa turi integruotą duomenų saugyklą, susirašinėjimo erdvę, transliacijų ir kitus įrankius, todėl vartotojams gali prireikti laiko, kol bus perprastos visos funkcijos. Tačiau įpratus ir naudojant kartu su integruotomis „Microsoft“ programomis, įrankis tampa nepakeičiamas“, – vertina ekspertas.
Jis taip pat pastebi, kad „Teams“ pokalbių srautas keliauja per „Microsoft“ infrastruktūrą, todėl garso, vaizdo ir pokalbių kambarių kokybė priklauso ne nuo vidinio tinklo kokybės, o nuo įmonės ar vartotojo interneto pralaidumo.
„Skype for Business“ – 1 balai iš 5
Tai pačiai bendrovei „Microsoft“ priklausanti „Skype for Business“, kurią kasdien naudoja apie 23 mln. vartotojų, liko tarsi podukros vietoje – jos tobulinimui bendrovė tiek dėmesio neskyrė ir karantino metu naujienų nepristatė. Todėl nenuostabu, kad ir jos naudojimas pasaulyje smarkiai sumažėjo.
Esminis „Teams“ ir „Skype for Business“ skirtumas tas, kad pastaroji naudoja bendrovės vidinę infrastruktūrą, todėl kiekvienos įmonės individualus saugumas priklauso nuo jos pačios. Nors programa taip pat naudoja srauto šifravimą, tai, kaip įmonė prižiūri savo serverius, lems saugumo lygį.
„Skype for Business“ pokalbių garso, vaizdo ir kitų funkcijų kokybę lemia du aspektai – vidinė įmonės infrastruktūra ir besijungiančių žmonių interneto pralaidumas. „Kuo daugiau kintamųjų, tuo sudėtingiau užtikrinti gerą pokalbio kokybę, todėl neretai vartotojai skundžiasi įvairiais trikdžiais pokalbių metu. Papildomi bendravimo įrankiai yra riboti – iš esmės tai prezentacijų rodymas, vaizdo skambučiai ir įprasti pokalbių kambariai. Taip pat pastebėčiau, kad į vieną pokalbį susijungti vartotojams iš skirtingų organizacijų gali būti iššūkis“, – sako „Telia Global Services Lithuania“ atstovas E. Deduchov.
Anot jo, patogumą sunku vertinti šių laikų standartais, nes programa nuo 2016 metų, kai buvo pristatyta, išliko beveik nepakitusi. Programoje rasite viską, ką ir tikitės rasti – kalendoriaus, kontaktų sekcijas, taip pat istoriją, tačiau nieko daugiau.
„Slack“ – 3 balai iš 5
Septintus metus skaičiuojantis, 10 mln. vartotojų turintis socialinis tinklas „Slack“ visame pasaulyje didžiulį pagreitį įgavo dėl savo naudojimo paprastumo ir patogumo. Prisijungus prie „Slack“ iškart aišku, kaip bendrauti, susirašinėti ir atlikti kitus veiksmus, o papildomos funkcijos yra pasiekiamos, tačiau nebrukamos vartotojui.
„Slack“ saugumas paskirstytas tarp kūrėjų ir naudotojų, o tai suteikia daugiau lankstumo – organizacijos pačios sprendžia, kokius leidimus kokiems vartotojams suteikti.
Vaizdo ir garso kokybė „Slack“ platformoje, kaip ir „Microsoft Teams“, priklauso nuo vartotojo interneto kokybės. Tačiau vaizdo konferencijose gali dalyvauti tik iki 15 žmonių, todėl ši platforma labiau tinka individualiems skambučiams, o ne komandų susitikimams ir komunikacijai.
Tiesa, prasidėjus karantinui „Slack“ nesugebėjo taip greitai ir stipriai konkuruoti su „Microsoft Teams“, todėl prarado dalį staiga išaugusios rinkos.
„Zoom“ – 3 balai iš 5
Devintus metus skaičiuojanti ir įspūdingus 300 mln. vartotojų kasdien surenkanti „Zoom“ yra bene lengviausiai ir patogiausiai valdoma programa. Joje gausu ir patogių įrankių virtualiems susitikimams – galimybė „kelti ranką“, išskaidyti dalyvius į grupes ir kt. Nors šias funkcijas greitai pritaikė ir konkurentai, „Zoom“ vartotojų akyse, ilgą laiką išlaikė lyderio pozicijas.
Taip pat „Zoom“ vieni pirmųjų sudarė galimybę vaizdo skambučio foną pakeisti į paveikslėlį ar net vaizdo įrašą – juk ne visis norime demonstruoti kitiems savo namų aplinką. Ši aktuali funkcija gerokai kilstelėjo „Zoom“ patrauklumą karantino pradžioje.
Tačiau su iššūkiais „Zoom“ susidūrė saugumo srityje. Kadangi naudojami tik „Zoom“ tinklai, platforma nereikalauja nuosavos infrastruktūros, tad pagrindinė problema tapo tai, jog „Zoom“ nešifruoja pokalbių. Neišvengiamai, bet kokia jautri informacija šioje programoje greitai tapo tabu. Pasipylė istorijos apie nekviestus vartotojus, prisijungiančius prie konferencijų ir besidalinančius neapykantos ar kitomis žinutėmis. „Zoom“ ilgai užtruko lopydama saugumo spragas, todėl neteko daugybės potencialiai mokių verslo klientų.
Apibendrinant galima teigti, jog net ir pirmaudamas pagal vartotojų skaičių, „Zoom“ tai daro bene vien individualių vartotojų pagalba. Dauguma, ypač didesnių bendrovių, nusisuko nuo populiariosios platformos ir rinkosi „Microsoft Teams“, kurį reiktų vertinti kaip karantino periodo nugalėtoją nuotolinių darbo įrankių kategorijoje su didžiausiu potencialu ir toliau sėkmingai auginti vartotojų skaičių.
