Hantingtono liga – reta ir paveldima liga, tačiau anksti pastebėjus simptomus, galima laimėti laiko. Tai patvirtina ir KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su medikais ir Hantingtono ligos asociacija, sukūrę mobiliąją programėlę, kurios pagalba žmogus, atlikus specialius testus bei aptikus pirmuosius ligos simptomus, gauna įspėjimą ir gali kreiptis į medikus tolimesniam gydymui.
Hantingtono liga (angl. Huntington Disease) – reta ir paveldima liga, tačiau anksti pastebėjus simptomus, galima laimėti laiko. Tai patvirtina ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, bendradarbiaudami su medikais ir Hantingtono ligos asociacija, sukūrę mobiliąją programėlę, kurios pagalba žmogus, atlikus specialius testus bei aptikus pirmuosius ligos simptomus, gauna įspėjimą ir gali kreiptis į medikus tolimesniam gydymui.
„Neural impairment test suite“. KTU nuotr.
„Pagrindinė problema, kurią sprendžia ši programėlė, yra ankstyvas ligos stebėjimas, t.y. užbėgant įvykiams už akių, galima padėti diagnozuoti ligą tuomet, kai vizualiai jokių simptomų dar nesimato“, – sako Hantingtono ligos simptomų prognozavimo modelį kuriantis KTU doktorantas Andrius Lauraitis.
Hantingtono liga – paveldima ir sunki liga, kuria Europoje serga apie 20 tūkst. žmonių. Lietuvoje, 2015 metų duomenimis, fiksuojami 177 atvejai. Tai neurodegeneratyvinis genetinis sutrikimas, kuris paveikia raumenų veiklą, o ligai progresuojant veda prie protinio pajėgumo mažėjimo ir kitų sutrikusio elgesio simptomų. Liga dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, bet skiriama ir jaunatvinė (juvenylinė) ligos forma.
A. Lauraičio daktaro disertacijos („Žmogaus ir kompiuterio sąveika (ŽKS) pagrįstas Hantingtono ligos simptomų prognozavimo modelis“) mokslinio vadovo, KTU Informatikos fakulteto (IF) profesoriaus Ryčio Maskeliūno teigimu, toks prognozavimo modelis niekuomet nepakeis mediko suteikiamų žinių, tačiau leidžia procesą automatizuoti. Pasak jo, technologinės priemonės šios ligos kontekste nėra tyrinėtos, tad ir programėlė analogų pasaulyje neturi.
„Liga yra genetinė, taigi žmogus žino, kad yra rizikos grupėje, tačiau neaišku, kada liga gali pasireikšti. Nustačius pirminius simptomus atsiranda didesnis stimulas pasitikrinti ir pasikonsultuoti su gydytojais. Nors ligos visiškai išgydyti, deja, kol kas neįmanoma, paskaičiuota, jog aptikus simptomus ankstyvojoje stadijoje galima laimėti 3-16 metų sveiko gyvenimo“, – atkreipia dėmesį R. Maskeliūnas.
Pati programėlė „Neural impairment test suite“ – tai testų rinkinys. Juos atlikti gali visi norintys – šiuo metu ji prieinama „Google Play“ parduotuvėje. Ji sudaryta iš įvairių užduočių, kurių metu patikrinama motorika, kognityvinis aparatas t.y. kaip gerai žmogus supranta protines užduotis, balso ir energijos sąnaudų simptominiai sutrikimai. Be to, programėlė gali būti naudojama ir kitų neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsonas, Alzheimeris, demencija ir kt. būklei įvertinti.
Pasak KTU mokslininkų, įprastiniai testai naudojami medicinos praktikoje popierinėse formose, tačiau iki šiol nebuvo kompiuterizuoti. Testą, priklausomai nuo rizikos grupės, žmogus gali atlikti kartą per savaitę ar dažniau, tokiu būdu pildomas vartotojo profilis, o KTU mokslininkų kuriamas modelis išskaičiuoja vertes ir prognozes pagal ligos progresavimą lemiančius rodiklius.
„Pavyzdžiui, 3D figūros (kubo ar stačiakampio gretasienio) konstravimo testas kompiuterizuojamas taikant grafų teoriją. Gaunami du grafai (pavyzdinis ir paciento suformuotas), kuriuos algoritmas lygina pagal jų panašumo įvertinimo metriką“, – aiškina A. Lauraitis.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, jog tokių neurodegeneracinių ligų atvejais pirminiai simptomai būna skirtingi – vieniems sutrikimas nustatomas iš balso, kitiems iš rankų judesių ar per kognityvinius gebėjimus, taigi svarbu, jog atliekant šiuos testus tikrinami visi aspektai, kuriuos galima aptikti ir diagnozuoti.
„Nenorėjome kurti sensoriaus, kurį reikėtų nešiotis kišenėje. Šiam testui reikalingas įprastas telefonas ar planšetinis kompiuteris. Siekiamybė ateityje – turėti tarsi nematomą įrankį, kuris pagal tai, kaip naudoji savo telefoną, kokius judesius atlieki ir pan., spręstų apie tavo būklę“, – pasakoja R. Maskeliūnas.
Mokslininkų teigimu, ateityje prognozavimo modelio koncepciją ir pritaikomumą planuojama dar labiau plėsti ir taikyti kitokio spektro ligoms.
