Nuolatinis techninis progresas vis dažniau įrodo, kad skaitmeninis informacijos kaupimo būdas – mūsų ateitis. Vis dėlto ir šis būdas turi savų trūkumų, kurie kartais priverčia pagalvoti, jog anksčiau naudotos priemonės būdavo nors ir primityvesnės, bet ilgaamžiškesnės. Bene geriausiai tuo įsitikinę bus tie, kurie dėl vieno nelemto „Delete“ klavišo paspaudimo kompiuterio klaviatūroje yra praradę svarbią skaitmeninę informaciją.
Nuolatinis techninis progresas vis dažniau įrodo, kad skaitmeninis informacijos kaupimo būdas – mūsų ateitis. Vis dėlto ir šis būdas turi savų trūkumų, kurie kartais priverčia pagalvoti, jog anksčiau naudotos priemonės būdavo nors ir primityvesnės, bet ilgaamžiškesnės. Bene geriausiai tuo įsitikinę bus tie, kurie dėl vieno nelemto „Delete“ klavišo paspaudimo kompiuterio klaviatūroje yra praradę svarbią skaitmeninę informaciją. Nors ir nespaudžiant „Delete“ klavišo skaitmeninius duomenis prarasti visai nesunku – fizinis duomenų laikmenos gedimas, viruso ataka ir dar daugybė kitų situacijų.
Ką daryti praradus skaitmeninius duomenis? Žinoma, bandyti juos atkurti.
Nors skaitmeninių duomenų atkūrimo būdų egzistuoja daugybė, dažniausiai jie ne visada būna veiksmingi, o labai išskirtiniais atvejais kreipiantis į specialistus gali būti ir labai brangūs. Tačiau net ir jie ne visais atvejais gali pagelbėti, kadangi skaitmeninės informacijos atkūrimo galimybės yra labai stipriai įtakojamos ir apribojamos duomenų laikmenų techninio veikimo principo ypatybių.
Žinoma, šių nesusipratimų paprasčiausia išvengti periodiškai sukuriant atsarginę duomenų kopiją, tačiau tai ne visiems patogus ir racionalus sprendimas, kadangi jis reikalauja įsigyti papildomą kietąjį diską arba išsipirkti vietą debesų kompiuterijos serveriuose. Nors tai gerokai padidina saugumą, bet ir patuština piniginę.
Tad ką daryti tais atvejais, kai taupydami pinigus ir laiką, papildomų apsaugos priemonių nesiėmėm, tačiau deja, praradom duomenis? Lieka bandyti duomenų atkūrimo programas, iš kurių vieną – „Disk Drill“ – teko išbandyti, tad dalinamės savo pastebėjimais apie šią programą.
Kalbant trumpai, „Disk Drill“ programinė įranga – tai pakankamai efektyvus ir iš tikrųjų veikiantis ištrintų duomenų atkūrimo įrankis, kuriuo ilgą laiką galėjo naudotis tik „Mac OS X“ operacinės sistemos savininkai. Kadangi įrankis iš šios platformos naudotojų sulaukė santykinai nemažai teigiamų atsiliepimų, kūrėjai taip pat ryžosi pristatyti „Disk Drill“ versiją skirtą ir „Windows“ kompiuteriams.
Kol kas akivaizdu, kad „Mac OS X“ skirta versija turi kur kas didesnį funkcionalumą, tačiau kūrėjai jau ir pirmojo leidimo „Disk Drill for Windows“ versijoje integravo svarbiausias programinės įrangos funkcijas, kurios leidžia keliais pelės klavišo paspaudimais atkurti iš skaitmeninių duomenų laikmenų ištrintą informaciją. Žinoma, su tam tikromis išimtimis, kurias irgi būtinai aptarsime.
Kaip pirmąjį „Disk Drill“ privalumą galima paminėti tai, kad ši programinė įranga gali būti naudojama informacijos atkūrimui praktiškai iš bet kokios duomenų laikmenos. Kitaip sakant, su šia programine įranga duomenis galima atkurti tiek iš kieto disko, tiek iš USB atmintinės, tiek iš „microSD“ ar SD kortelių bei „iPod“ grotuvų ir pan.
Svarbu ir tai, kad šis įrankis gali dirbti ir su visomis populiariausiomis „Windows“, „Mac“ ir „Linux“ failų sistemomis (FAT, exFAT, NTFS, HFS+, EXT2, EXT3, EXT4). „Disk Drill“ programinei įrangai nėra jokio skirtumo su kokia operacine sistema buvo naudojama atitinkama duomenų laikmena – informacijos atkūrimas įmanomas net ir toje platformoje, kuri baziniu požiūriu nepalaiko vienos iš aukščiau išvardintų failų sistemų.
Kalbant apie patį ištrintos informacijos atkūrimo procesą, reikia paminėti, kad jis efektyviausiai vyksta tada, kai „Disk Drill“ kompiuteryje yra įdiegiama dar prieš atitinkamų duomenų ištrynimą. Taip yra todėl, kad viena iš programinės įrangos funkcijų, kuri vadinama „Recovery Vault“, skirta registruoti bei surinkti metaduomenis apie atitinkamuose aplankuose saugomą informaciją.
Jeigu ši funkcija yra aktyvi, informacijos atkūrimo galimybės - pačios geriausios, kadangi „Disk Drill“ automatiškai pasirūpina ištrintų rinkmenų svarbiausios informacijos kopija (pavadinimas, adresas diske ir t. t.), todėl esant reikalui ji gali būti greitai atkurta.
Čia svarbu suprasti, kaip veikia informacijos įrašymas ir trynimas į duomenų laikmeną. Kai į duomenų laikmeną įrašoma kažkokia informacija, pavyzdžiui nuotrauka, sukuriamas specialus metaduomenų įrašas, kuriame būna nurodytas nuotraukos pavadinimas, faktinis jos adresas diske ir kita informacija apie įrašytą nuotrauką. Tad fiziškai pati nuotrauka ir informacija apie ją yra saugoma skirtingose laikmenos vietose.
Kuomet ištriname įrašytą nuotrauką, ištriname tik jos meta duomenis, o pati nuotrauka vis dar lieka duomenų laikmenoje. Vadinasi, operacinė sistema rodys, kad nuotraukos jau nebėra, tačiau fiziškai ji vis dar yra duomenų laikmenoje. Tačiau tuo pačiu, operacinė sistema pasižymi, jog nuotraukos užimama erdvė duomenų laikmenoje yra laisva ir ją būtų galima naudoti kitos informacijos įrašymui. Tačiau kol nauja informacija neįrašyta, atstatyti ištrintus duomenis galima su tokiomis programomis kaip „Disk Drill“, o pats procesas labai lengvėja, jei atstatymo programa saugo ištrintų failų meta duomenų kopijas. Su tuo susijusi kita didžiulė saugumo problema – kaip garantuotai ištrinti duomenis, kad jų nebūtų įmanoma atstatyti jokiais būdais, bet tai jau atskira problema ir visai kita tema.
Taigi, nesunku suprasti, jog netyčia ištrynus failus po „Disk Drill“ programos įdiegimo, jų atstatymas bus beveik garantuotas. Kodėl beveik? Reikia įvertinti tai, kad duomenų laikmenos resursai nėra begaliniai, todėl atkurti rinkmenas po labai ilgo laikotarpio nepavyks, kadangi jų saugojimo vietoje jau bus įrašyta kita informacija – tai tiesiog techninė duomenų laikmenų ypatybė, kurios neįmanoma išvengti. Pavyzdžiui, „OS X“ skirta „Disk Drill“ versija turi papildomus funkcijas, leidžiančias užtikrinti ištrintos informacijos apsaugą rezervuojant tas disko vietas, kuriose ji yra laikoma, tačiau ši funkcija kol kas neintegruota „Windows“ programinės įrangos versijoje. Žinoma, su tuo susijusi kita problema - nors failai ištrinti, bet duomenų laikmenoje neatlaisvinama jų užimta vieta, tad mažėja laisvos vietos naujų duomenų įrašymui.
O jeigu pasitaikė tokia situacija, kad duomenų atkūrimo galimybe buvo pasidomėta tik po to, kai jie jau prarasti, „Disk Drill“ taip pat turi ką pasiūlyti. Čia svarbu paminėti tai, kad programinės įrangos kūrėjai nežada jokių stebuklų ir tai išsamiai paaiškina savo oficialiame tinklapyje.
Šiuo metu „Windows“ operacinei sistemai skirta „Disk Drill“ versija turi du papildomus skaitmeninės informacijos atkūrimo metodus – tai „Quick Scan“ ir „Deep Scan“. Abu šie įrankiai naudoja unikalius „Disk Drill“ komandos sukurtus duomenų atkūrimo metodus ir pasitarnauja tada, jeigu nėra naudojama anksčiau aptarta „Recovery Vault“ funkcija.
„Quick Scan“ naudingas tada jeigu, pavyzdžiui, per klaidą iš USB rakto ar kieto disko buvo ištrinta tam tikra informacija, o poreikis ją atkurti buvo pastebėtas santykinai greitai po šio incidento. Naudojant šį metodą, įmanoma atkurti visą duomenų rinkmenų informaciją, o tai reiškia, kad būna atstatomas net ir rinkmenai suteiktas pavadinimas.
Tuo tarpu „Deep Scan“ pasitarnauja tuomet, kai norima atkurti informaciją po atitinkamos particijos formatavimo. Žinoma, čia kaip ir anksčiau galioja ta pati sąlyga – informaciją atkurti bus įmanoma tik tada, jeigu duomenų sektoriuose „ant viršaus“ nebuvo įrašyta kita informacija. Kalbant apie „Deep Scan“ reikia paminėti, kad šiuo atveju bus prarandami anksčiau rinkmenų naudoti pavadinimai. Taip yra todėl, kad metodo veikimas pagrįstas disko analize, kurios metu failų atkūrimas vykdomas remiantis jų tipo ypatybėmis, rinkmenas sudedant iš atskirų diske išsimėčiusių fragmentų.
Taigi, ar „Disk Drill“ programa bus veiksminga visais įmanomais duomenų praradimo atvejais? Atsakymas vienareikšmiškai – ne. Tačiau praktinių bandymų metu įsitikinome, kad „Recovery Vault“ funkcija veikia tikrai efektyviai ir netyčia ištrintą informaciją bandymų metu atstatyti pavyksta puikiai.
„Quick Scan“ galimybės taip pat nenuvylė, tačiau su „Deep Scan“ bandant atkurti po USB rakto formatavimo ten saugotas „PowerPoint“ pateiktis buvo susidurta su sunkumais. Nors „Deep Scan“ programinei įranga pavyko identifikuoti, kad USB rakte buvo saugomos pateiktys, panašu, kad visų rinkmenos fragmentų surinkti nepavyko, nes po atkūrimo jos tiesiog neatsidarė.
Taigi, „Quick Scan“ programa profesionalų teikiamų paslaugų neatstos, tačiau puikiai tiks kasdieniams poreikiams, kuomet reikia atstatyti per neapdairumą pašalintus duomenis. O ir naudotis programa nėra sudėtinga – tą puikiai iliustruoja ir tas faktas, jog ją pamėgo „Mac OS X“ gerbėjai. Labai naudinga ir profilaktinė programos įdiegimo funkcija – tai bene geriausia alternatyva nenorintiems daryti atsarginių duomenų kopijų ar naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis.
Savo sėkmės ir nesėkmės istorijomis su „Disk Drill“ visuomet galite pasidalinti komentaruose, kadangi tokios programinės įrangos veiksmingumą būtent geriausiai ir įrodo realūs naudotojų rezultatai.
