VGTU kartu su bendrovės „Alna“ Inovacijų centru kuria tomogramų analizės programą, kuri leistų automatizuoti ir pagreitinti insulto nustatymą, taip pat palengvintų gydytojo darbą. Programos autorių nuomone, jų sukurtas produktas turėtų pasisekimą tarptautinėje rinkoje, nes yra unikalus.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kartu su bendrovės „Alna“ Inovacijų centru kuria tomogramų analizės programą, kuri leistų automatizuoti ir pagreitinti insulto nustatymą, taip pat palengvintų gydytojo darbą.
Tomografu padarytas smegenų nuotraukas dabar turi peržiūrėti gydytojas specialistas ir įvertinti insulto pažeistą sritį, jos vietą, tūrį, kitus parametrus. Nuo jų priklauso diagnozė, ligonio gydymas.
Programos autorių nuomone, jų sukurtas produktas turėtų pasisekimą tarptautinėje rinkoje, nes yra unikalus. Užsienyje dažniau naudojamos pusiau automatinės programos. Medikas turi joms pagelbėti – nurodyti insulto vietą, o programa tada aptinka jo ribas. Lietuvių sukurtas metodas viską padaro pats.
Vienas jo privalumų – programa būtų tinkama naudoti personaliniuose kompiuteriuose, jos nereikėtų diegti į pačius tomografus ir pritaikyti kiekvienam jo modeliui atskirai. Tai, pasak „Alnos“ Inovacijų centro direktoriaus Gedimino Mikaliūno, leidžia atpiginti pačią programą bei jos kūrimą, diagnozės įrangą padarys labiau prieinamą ligoninėms.
Ateityje numatoma plėsti sistemos funkcionalumą, papildant ją ekspertiniu moduliu, kuris pagal identifikuotą insulto vietą ir pažeistą plotą prognozuotų insulto pasekmes pacientui
Tiesa, kompiuteris pats nepriims sprendimo – gydytojui jis tik bus patarėjas. Habilituotos mokslų daktarės Virginijos Gaigalaitės, dirbančios Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikoje, teigimu, svarbiausias tokios programos privalumas – insulto pažeistos zonos ribų nustatymo automatizavimas.
Toks būdas itin naudingas, pavyzdžiui, naktį, kai ligoninėje nėra specialistų, galinčių įvertinti tomogramą ir nuspręsti, kokia ligonio būklė.
„Turėdami tokią programą, automatiškai gauname atsakymą. Be to, yra papildomų duomenų – insulto dydis, nuo kurio priklauso insulto prognozė, išgyvenamumas“, – aiškino V.Gaigalaitė.
Remiantis sistemos pateiktais duomenimis galima spręsti, ar reikia skubiai kviesti gydytoją. Anot jos, programa, nustatydama insulto vietą, padeda gydytojui nuspręsti, ar reikia pacientą operuoti.
Tik trečius metus gyvuojantis projektas, kuris iš dalies yra finansuojamas Europos Sąjungos „Eureka“ programos, o kita dalis finansuojama „Alna“, jau davė realiai apčiuopiamų rezultatų.
Į jį įsitraukė ir Vokietijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos klinikos bei ligoninės. Jų gydytojai, taip pat specialistai iš Lietuvos klinikų konsultuoja programos kūrėjus.
„Alnos“ inovacijų centro atstovai užsiminė ir apie tolimesnius planus. Paskatinti sėkmės, jie ketina imtis ir kitų su medicina susijusių projektų. Vienas jų – bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos institutu bus kuriamos sistemos vėžio ląstelių ir akies dugno diagnostikai.
Anot instituto direktoriaus profesoriaus Arūno Lukoševičiaus, iš akies dugno vaizdo galima nustatyti įvairias diagnozes – sklerozės, diabeto, glaukomos požymius.
Kartu institutas plėtoja ir vėžio ląstelių diagnostikos projektą. Kaip ir tomogramų analizės atveju, akies dugno ir vėžio ląstelių diagnostikoje naudojami skaitmeniniai vaizdai. Kompiuterio programai pateikiamos akies dugno ir kraujo mėginio nuotraukos.
Instituto specialistai jau bando matematinius algoritmus, kurie analizuoja skaitmeninius vaizdus, ir veikiančius sistemos prototipus.
