Programavimo technologijų internetui apžvalga (2000 m.)

CGI skriptas

CGI (Common Gateway Interface) skriptai – tai programos, kurios veikia interneto serveryje. Jos pirmiausia skirtos apdoroti informaciją, įvestą formose. Tam reikalinga interneto svetainė, kurioje būtų du dalykai:

HTML puslapis su forma. Vartotojui aplankius puslapį, naršyklės lange parodoma forma, kurioje galima įvesti duomenis. Užpildžius formą, spaudžiamas patvirtinimo mygtukas („submit“), kuris perduoda duomenis apdoroti CGI skriptui.

CGI skriptas, esantis serveryje, duomenis gautus iš puslapio formos išsaugo į duomenų bylą ar duomenų bazę. Taipogi jis gali apdoroti tuos duomenis bei suformuoti naują HTML puslapį, kuris vėl gali būti pateiktas vartotojui.

„Perl“ – tai populiariausia programavimo kalba, naudojama rašant CGI skriptus. Dėl jo populiarumo, galingumo ir lankstumo, skriptai rašyti „Perl“ gali lengvai būti vykdomi daugelyje interneto serverių.

Daugiau informacijos: http://www.perl.com/.

„Active Server Pages“ (ASP)

ASP – tai serverio platformai taikytini skriptai, palaikomi „Microsoft“ interneto informacijos serverio (IIS), „Microsoft“ personalaus interneto serverio (PWS) bei kitų interneto serverių su „ChiliASP“. Šie skriptai daro tą patį, kaip ir pirma minėti CGI. Taipogi ypatingai naudingi integruojant duomenis iš „Windows“ sistemoje veikiančių duomenų bazių („MS Access“ ir „SQL Server“) ir kitų ODBC (Open Database Connectivity), esančių serveryje. Jeigu interneto serveryje veikia „Windows NT“ kartu su IIS, tai patartina naudoti ASP vietoje „Perl“ rašomų CGI. Čia ASP yra lengviau programuojamas bei dirba daug efektyviau.

Daugiau informacijos: http://www.activeserverpages.com/.

„ColdFusion“

„ColdFusion“, gaminamas ir pardavinėjamas „Allaire“ kompanijos, leidžia išimtinai lengvai duomenų bazėms bendrauti su tinklapiu. „ColdFusion“ turi du komponentus: „ColdFusion Application Server“ – tai priedas interneti serveriui, kurs vykdo interneto puslapius, parašytus CFML (ColdFusion Markup Language). CFML – praplėtimas HTML, kuris lengvai, be papildomo sunkaus programavimo, dinamiškai perduoda duomenis iš duomenų bazės į interneto puslapį.

„ColdFusion Studio“ – lengvai įsisavinama aplinka, programuojant CFML puslapius. Nors puslapius su CFML galima daryti su bet kuriuo tekstų redaktoriumi, tačiau „ColdFusion Studio“ tam ypač patogus.

„ColdFusion Application Server“ ir „ColdFusion Studio“ veikia „Windows 95“, „Windows 98“, „Windows NT“ ir „Solaris“ platformose.

Daugiau informacijos: http://www.allaire.com/.

XML

XML – tai naujos kartos interneto technologija, nepriklausanti nuo platformos. XML puslapiai, kartą sukurti, gali būti suprasti ir interpretuojami daugelio programų. Su XML duomenys gali buti nuskaitomi, apdorojami įvairių programų – nuo duomenų bazių, tekstų apdorojimo sistemų iki interneto naršyklių. HTML programuotojai yra suvaržyti HTML specifikacijose nustatytų apribojimų. XML leidžia rašyti savo žymes („tag“). Programuotojas gali apibrėžti kaip bus interpretuojama nauja žymė su dokumento tipo aprašymais (Document Type Definition documents – DTDs) bei kaip juos pavaizduos interneto stiliai (Web with Extensible Style Sheet – XSLs).

Daugiau informacijos: http://www.westlake.com/.

„Java“

„Java“ – programavimo kalba, skirta rašyti programoms – apletams („applets“). Jos gali būti dedamos į interneto puslapius, kaip nepriklausomai veikiančios programos. „Java“ ypač verta dėmesio, nes veikia daugelyje platformų: „Windows 95“, „Windows N“, „MacOS“, „Unix“ bei kitose operacinėse sistemose. Svarbu, kad būtų sistemoje arba interneto naršyklėje („Netscape 3.0“ ir „Microsoft Internet Explorer 3.0“ ir naujesni) integruotas „Java“ interpretatorius.

Daugiau informacijos: http://java.sun.com/.

PHP

PHP – „Personal Home Page“. Tai programavimo kalba, skirta HTML generavimui. Ji pasižymi dideliu lankstumu ir greitumu. Dabar išleidžiamos naujesnės versijos, kas leidžia manyti, jog ši kalba smarkiai tobulėja. Ypač gerai bendrauja su „MySQL DBVS“ – turi paruoštas funkcijas. Išskirtiniai šios programavimo kalbos bruožas – ji nemokama ir labai lengvai įsisavinama. Dėl šios kalbos populiarumo internete labai gausu pavyzdžių ir straipsnių. Patirtimi programuojant, šia kalba dalinamasi net konferencijose.

Daugiau informacijos: http://www.php.net/.