IT rinkoje sąstingis. „Neskiriamos lėšos naujiems kompiuteriams ar kompiuterinei
įrangai, sustabdyti projektai“, – tokias ir panašias frazes dažniausiai girdime paskutinius 3-4 mėn. iš stambių ar tarptautinių įmonių. Daugeliui taupymas paskutiniu metu tampa vis aktualesnis. Tai matydami mes mėginame išsiaiškinti, kaip įmonės supranta lėšų taupymą IT pirkimuose.
IT rinkoje sąstingis. „Neskiriamos lėšos naujiems kompiuteriams ar kompiuterinei įrangai, sustabdyti projektai“, – tokias ir panašias frazes dažniausiai girdime paskutinius 3-4 mėn. iš stambių ar tarptautinių įmonių. Daugeliui taupymas paskutiniu metu tampa vis aktualesnis. Tai matydami mes mėginame išsiaiškinti, kaip įmonės supranta lėšų taupymą IT pirkimuose.
Gauti gerą kainą ar maržą IT pirkimui iš partnerių yra labai svarbu. Tačiau tai dar nereiškia, kad pasirinktas geriausias sprendimas ir sutaupytos įmonės lėšos. Kodėl? Pirmiausia reikia atsižvelgti, kiek laiko buvo skirta siekiant gauti gerą kainą ar maržą, pvz., jeigu buvo skirta savaitė laiko gauti specialią kainą 1-2 nešiojamiems kompiuteriams, vargu, ar mažesnė kaina atpirko tam sugaištą laiką.
Taigi, taupymas turi būti paremtas ne tik geros kainos ar maržos gavimu iš partnerio. Svarbu, kad būtų sutaupyta ne tik pinigų, bet ir laiko. Norint užtrukti kuo mažiau laiko perkant IT produktus, nebeužtenka senoviško pirkimo būdo – išsiųsti/ išfaksuoti kainos paklausimus kelioms įmonėms ir po kiek laiko gavus pasiūlymus, užsakyti prekes telefonu, el. paštu ar faksu. Juk dauguma mūsų dėl paprastos bankinės operacijos jau seniai nebeiname į banko filialą, o tiesiog pasinaudojame internetine bankininkyste. Tas pats galioja ir IT pirkimams.
Šiandien IT produktų pirkimuose be elektroninių pirkimų sistemų jau nebeapsieinama. Norėdamos sutaupyti lėšų, įmonės noriai atlieka pirkimus įvairių sistemų pagalba, matydamos realiu laiku pateikiamus produktų kiekius ir kainas. Pačios tvirtina užsakymą ir seka jo vykdymą. Tokiam tikslui ir buvo sukurta „MarkIT“ pirkimų sistema. Joje IT pirkimus atliekantis darbuotojas pats gali išsirinkti reikiamą produktą, palyginti su kitais, ir, matydamas realiu laiku atnaujinamas kainas bei kiekius, patvirtinti užsakymą iš pasirinkto IT tiekėjo sandėlio. Tokiu atveju pirkimo procesas supaprastinamas ir jam atlikti užtrunkamas minimalus laiko kiekis. Tai ir yra tikras lėšų taupymas IT pirkimuose.
Pasakoti apie visas „MarkIT“ sistemos funkcijas nėra tikslo, nes kiekvienam vartotojui rūpi skirtingi dalykai. Norėdama parodyti sistemos teikiamą naudą vartotojui, „MarkIT“ dažniausiai klientą kviečia susitikti pokalbiui, kurio metu išsiaiškinama, kaip įmonėje atliekami pirkimai ir kokie dalykai įmonės pirkimų procese yra aktualiausi – pakankamas produktų pasirinkimas, reikiamo produkto suradimas, konkurencinga kaina, pristatymo terminas ir organizavimas, garantinis remontas ar sistemos administravimo galimybės. Svarbiausia sužinoti, kurie iš pateiktų punktų yra problemiškesni įmonėje, nes tik tada galima rasti tinkamą sprendimą, padėsiantį sutaupyti. Jei įmonės pirkimų procesas ją visiškai tenkina, nusiskundimų esamu partneriu nėra ir svarbu tik geresnė IT produkto kaina – tokiais atvejais teikti „MarkIT“ sistemos sprendimo dažnai net neprireikia.
Pateiksiu pavyzdį, kaip „MarkIT“ sistemoje būtų galima sutaupyti laiko. Pradėkime nuo to, kad „MarkIT“ sistemoje matomi ne tik Lietuvos tiekėjų sandėliai, bet ir Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos, Suomijos bei Čekijos (greitai ir Lenkijos bei Vokietijos). Ką tai duoda Lietuvos įmonėms? Visų pirma, didelį produktų pasirinkimą, kuris siekia net 70 000 skirtingų vnt., iš kurių 40 000 vnt. minėtų šalių tiekėjai turi savo sandėliuose. Palyginimui, Lietuvos tiekėjų lentynose yra apie 15 000 produktų. Taigi, jeigu Jums skubiai prireikia produkto, kurio nėra Lietuvos sandėliuose, Jūs išvengsite 3-4 savaičių laukimo, nes užsakęs iš užsienio sandėlių gausite prekę per 1-5 darbo dienas. Laiko sutaupymas akivaizdus – 3 savaitės! Taigi, net ir jei kartais kaina iš Europos Sąjungos IT tiekėjų sandėlių šiek tiek didesnė nei Lietuvoje (dėl transporto išlaidų), laiko sutaupymas bus svaresnis už kainos skirtumą.
Taip pat akivaizdžiai sutaupysite, kai užsienio sandėliuose rasite pigesnes prekes nei Lietuvoje. Ne paslaptis, kad kai kada net ir esant brangiam transportavimui, užsienio IT sandėliai turi geresnių pasiūlymų nei Lietuvoje. „Markit.lt“ klientai tai gali lengvai pastebėti, nes „MarkIT“ sistema automatiškai išrenka, kuriame iš 12-os pateiktų ES sandėlių dominančio produkto kaina yra mažiausia. Išsirenkate produktą ir matote, iš kurių sandėlių galima jį užsakyti, kokios yra kiekvieno iš jų kainos ir pristatymo terminai. Tokiu būdu mes suvedame galutinį vartotoją tiesiai su tiekėjų sandėliais. Ir dažnai derybos dėl mažesnės maržos ar kainos praranda reikšmę, jei Jūsų ieškomas produktas kuriame nors ES sandėlyje yra 30 proc. pigesnis nei Lietuvoje.
Visas valstybines institucijas ir įmones norėčiau paraginti ne tik kovoti dėl geriausios kainos už IT produktą, bet ir peržiūrėti, kaip tas pirkimo procesas atliekamas – ar jis tikrai našus, taupantis laiką. Manau, šiuo sunkiu ekonomikai laiku tai itin aktualu. „MarkIT“ sistemos misija jau nuo pat veiklos pradžios buvo laiko bei pinigų taupymas įmonių IT pirkimuose ir džiugu, kad vis daugiau įmonių bei valstybinių institucijų kreipiasi į „MarkIT“ dėl sprendimo pateikimo.
Iš viso Lietuvoje per 2008 m. „Markit.lt“ sistema pasinaudojo 310 įmonių, kurios atliko 2800 užsakymų už 5,8 mln. Lt. Tai 15 proc. daugiau nei 2007 m. Visos „MarkIT“ grupės apyvarta 2008 m. viršijo 80 mln. Lt.
Didžiausi „MarkIT“ klientai Lietuvoje yra: NORDEA BANK FINLAND PLC, Lietuvos skyrius, „Unicredit Bank“, „Intersurgical“, Maxima, „Mažeikių Nafta“, „YIT“, „SKUBA“, „Swedbank“, „Bitė Lietuva“, „Philip Morris Baltic“, „AstraZeneca“, „Lifosa“, „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, „Ober-Haus“, „Fazer kepyklos“, Coca Cola, „DHL Lietuva“, Evli Securities, „Armila“, „Estravel Vilnius“, „Oriola Vilnius “, „Seesam Lietuva“, „IF draudimas“, „ERGO Lietuva“, „Ernst & Young Baltic“, „AD Baltic“, „HansaB“, „MSC Vilnius“, „Novo Nordisk“, „Henkel“ ir kt.
