Į serverius, duomenų saugyklas pirmiausia įžengusi virtualizacija jau skverbiasi ir į eilinius darbo kompiuterius, todėl „Baltic Data Center“ netrukus rinkai pateiks virtualių darbo vietų paslaugą. Šios paslaugos privalumai yra akivaizdūs: pakeitus įprastas kompiuterines darbo vietas virtualiomis, sumažėja naujų vietų sukūrimo ir išlaikymo sąnaudos, gerokai padidėja patikimumas ir informacijos saugumas.
Virtualios darbo vietos yra kuriamos centriniuose serveriuose. Čia veikiančioje virtualizacijos programinėje platformoje suformuojami virtualūs kompiuteriai su virtualiais procesoriais, diskiniais kaupikliais, atmintimi, operacinėmis sistemomis, programine įranga.
Vartotojai savo virtualiu kompiuteriu gali naudotis prisijungdami prie vidinio įmonės tinklo arba internetu, naudodamiesi bet kuriuo kitu kompiuteriu. Taigi, bet kuris kompiuteris jiems tampa tarsi asmeniniu darbo kompiuteriu su visais jo nustatymais, darbastalio fonais, užsklandomis, piktogramų išdėstymu, netgi muzikos kolekcija, jeigu tokia leidžiama saugoti darbo kompiuteryje.
Pasak BDC paslaugų vadovo Deivido Pavasario, virtualių darbo vietų paslauga yra naudinga įmonėms, turinčioms daug biurų, padalinių, salonų, kuriuose darbuotojams reikalingi kompiuteriai. Įdiegus virtualias darbo vietas, sumažėja rūpesčių ir išlaidų kompiuterių priežiūrai, nes visi virtualūs kompiuteriai veikia centriniame serveryje.
Sugedus terminaliniam kompiuteriui, duomenys niekur nedingsta, o prijungus naują kompiuterį ir prisijungus prie sistemos, galima netgi rasti veikiančias tas pačias programas, kuriomis darbuotojas naudojosi prieš pat sugendant kompiuteriui.
Skaičiuojama, kad paprastas personalinis kompiuteris su monitoriumi eikvoja apie 80-85 vatų elektros energijos, tuo tarpu terminalinis kompiuteris, pasižymintis minimalia technine įranga, su ekranu – apie 15-20 vatų. Tiesa, kokį kompiuterį naudoti nėra taip ir svarbu – tam tinka ir staliniai, ir nešiojamieji kompiuteriai.
BDC jau įdiegė virtualių darbo vietų projektą savo klientei – bendrovei „Omnitel“. Į virtualią terpę buvo perkelta apie 150 bendrovės salonuose esančių darbo vietų.
Pasak „Omnitel“ IT skyriaus vadovo dr. Giedriaus Zlatkaus, pagrindinis projekto tikslas – paspartinti programų veikimą „Omnitel“ pardavimo salonuose.
„Kadangi daug duomenų imama iš duomenų bazių ir programų, veikiančių centrinėje būstinėje esančiuose serveriuose, ryšio linijomis tenka perduoti didelius kiekius informacijos ir tai turi daug įtakos, kaip greitai veikia programos pardavimų salonuose, – aiškino G.Zlatkus. – Vien tik pakeitus perduodamų duomenų pobūdį – siunčiamas ekrano vaizdas, o ne duomenys – gerokai sumažėjo jų srautas, linijų apkrovimas ir pagreitėjo programų veikimas.“
Kartu norėta palengvinti salono darbuotojų bei administratorių darbą. Darbuotojams salonuose nereikėtų mokytis papildomai ir keisti susiformavusių įgūdžių, jeigu būtų keičiamos programos. O administratoriams supaprastėjo priežiūra, nes nereikia rūpintis kiekviena darbo vieta atskirai.
G. Zlatkaus teigimu, virtualių darbo vietų skaičių numatoma plėsti, nes jos pateisino lūkesčius ir tokios infrastruktūros eksploatavimas iš tiesų yra paprastesnis.
„Praėjus 3 mėnesiams nuo sistemos veikimo pradžios, galime patvirtinti, kad ji veikia stabiliai ir žmonės jau įprato naudotis virtualiomis darbo vietomis“, – patikino jis.
Virtualių darbo vietų naudojimas sparčiai auga ir visame pasaulyje – įmonės gana aktyviai planuoja jas naudoti. IDG tyrimų kompanijos apklausose dalyvavę respondentai nurodė, kad iki 2010 metų planuoja virtualizuoti apie 34 proc. savo personalinių kompiuterių. Pernai šis rodiklis siekė 6 proc.