Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 - Elektronika namams
 - Buitinė technika
 - Elektronika, technika
 - Biuro technika
 - Fotoaparatai, kameros
 - Kompiuteriai, dalys
 - Kompiuterių periferija
 - Programinė įranga
 - Telefonai, priedai
 - Ryšių sprendimai
 - Navigacijos sprendimai
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 13 d. 10:49
Pasitikrinkite, ar jūsų telefone įjungti saugos pranešimai
Lapkričio 13 d. 08:50
Technologijos miegamajame – naujausios inovacijos gali padėti pagerinti miego kokybę
Lapkričio 12 d. 20:23
Jau 2025 m. vidutinio ir smulkiojo verslo laukia svarbūs pokyčiai – ar verta baimintis duomenų teikimo į i.EKA? (2)
Lapkričio 12 d. 18:14
Kaip „Mac“ kompiuterio garsą mažinti ar didinti mažesniais žingsneliais
Lapkričio 12 d. 16:42
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje
Lapkričio 12 d. 14:46
Elektrinių paspirtukų paruošimas žiemojimui: ką svarbu žinoti?
Lapkričio 12 d. 12:47
VU ekspertų diskusija: Nobelio premijos laureatų mokslas – kasdienybė Saulėtekyje
Lapkričio 12 d. 10:25
Lietuvoje debiutuos du nauji „Kia“ elektromobiliai
Lapkričio 12 d. 08:18
Dirbtinio intelekto įrankiai mokyklose: kurios šalys šią technologiją panaudoja veiksmingiausiai?
Lapkričio 11 d. 20:32
Kaip namus šildyti ekonomiškiau: padės kelios paprastos taisyklės
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods
Reklama
 Produktų apžvalgos » IT sprendimai, programinė įranga Dalintis | Spausdinti

Susipažinkime su „LabView“

Publikuota: 2008-10-23 07:34
Tematika: IT sprendimai, programinė įranga
Autorius: Vaidas Stadalius
Aut. teisės: el. paštas ©Lietuvos Rytas, UAB
Inf. šaltinis: el. paštas Kompiuterija

Bandai programuoti, tačiau nesiseka? Sunku susivokti jau parašytoje programoje? Dažnai prireikia parašyti paprastą programėlę? Gali sugalvoti programos algoritmą, tačiau sunku parašyti programos tekstą? Išbandyk grafinį programavimą. Programuoti dėliojant ir jungiant blokelius daug paprasčiau, aiškiau, greičiau, nei rašant tekstą. Siūlome išmėginti grafinio programavimo priemonę „LabView“.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Bandai programuoti, tačiau nesiseka? Sunku susivokti jau parašytoje programoje? Dažnai prireikia parašyti paprastą programėlę? Gali sugalvoti programos algoritmą, tačiau sunku parašyti programos tekstą? Išbandyk grafinį programavimą. Programuoti dėliojant ir jungiant blokelius daug paprasčiau, aiškiau, greičiau, nei rašant tekstą. Siūlome išmėginti grafinio programavimo priemonę LabView.

Nemačiusiems ir negirdėjusiems

Mes įpratę prie tekstinio programavimo, kai visos programos operacijos aprašomos tekstu. LabView terpė kitokia – joje visos programos operacijos „aprašomos“ funkciniais blokeliais, juos sujungiant duomenų perdavimo linijomis – laidais. Veiksmų sekai apibrėžti taikomas duomenų srauto principas: veiksmas vykdomas iškart gavus jam reikalingus duomenis. Programos kodas – blokinė diagrama, labai panaši į smulkų programos algoritmą. Dėl to programa aiškiai suvokiama ir galima lengviau išmokti programuoti.

Grafinio programavimo terpę LabView sukūrė bendrovė „National Instruments“. Priemonės pavadinimas – tai „Laboratory Virtual Instrumentation Engineering Workbench“ (virtualių instrumentų projektavimo laboratorijos darbastalis) santrumpa. LabView puikiai tinka išorinių įrenginių valdymo programoms kurti, duomenims apdoroti.

LabView sukurta dar 1986 metais tuo metu populiariam Apple Macintosh kompiuteriui. Vėliau ji buvo pritaikyta kitoms operacinėms sistemoms ir šiuo metu tinka Microsoft Windows, Unix, Linux, Mac OS. Naujausia LabView versija 8.5 pasirodė 2007 metų rugpjūčio mėnesį.

Tiesa, LabView turi ir trūkumų: sukurtoms programoms reikia LabView run-time bibliotekos; programavimo kalba (vadinama „G“) neapibrėžta trečiųjų šalių standartais; brangi licencija (bazinis paketas – 1199 JAV doleriai, paketas profesionalams – 4099 doleriai).

Kaip gauti?

Programos licencija yra brangi, bet iš svetainės http://www.ni.com/labview galima atsisiųsti 30 dienų bandomąją versiją. Tačiau pirmiausia reikės užsiregistruoti. Linux operacinei sistemai skirtą versiją rasite http://www.ni.com/linux/labview.htm, MAC OS sistemai – http://www.ni.com/mac/labview.htm. Galite užsisakyti ir nemokamą kompaktinį diską, kurį  turėtumėte gauti per tris dienas (http://www.ni.com/labview/try/daq.htm). National Instruments suteikia galimybę prisijungti prie jiems priklausančio tolimojo kompiuterio, į kurį įdiegta LabView. Aišku, darbas nėra toks spartus, ypač turint lėtesnį interneto ryšį.

Programavimo terpė

Sukurkite bandomąją programą. Sužadinkite LabView, per Start meniu pasirinkę kreipinį (shortcut). Aktyvavimo lange pasirinkus Evaluate ir kiek palaukus, atsiveria pradžios langas.

Pradžios langas
Pradžios langas

Jo kairėje rasite nuorodas projektų virtualiems prietaisams valdyti, dešinėje – nuorodas į pagalbos skyrių, patarimus, virtualių instrumentų pavyzdžius. Juos tikrai verta panagrinėti.

Programavimas prasideda nuo projekto sukūrimo. Tam pasirinkite Empty Project skyrių. Atsivers projekto valdymo langas.

Projekto valdymo langas
Projekto valdymo langas

Jame yra visi projektui priklausantys failai: programos kodas, sukompiliuotos programos ir kt. Projektą įrašykite pasirinkę pagrindinio meniu punktą File – Save Project. Patartina visą projektą saugoti atskirame kataloge, mat jį sudarys keletas failų. Pagrindinio meniu skyriuje Project – Properties įveskite šio projekto aprašymą.

Dabar galite pradėti kurti programą – virtualųjį prietaisą (instrumentą) – VI. Pasirinkite pagrindinio meniu punktą File – New VI. Atsivers du nauji langai – Block diagram ir Front panel.

„Front panel“ langas
„Front panel“ langas
„Block diagram“ langas
„Block diagram“ langas

Block diagram lange „rašomas“ programos kodas – dėliojami funkciniai blokeliai ir jungiami laidais. Front panel lange dėliojami grafiniai vartotojo sąsajos komponentai: mygtukai, įvesties, išvesties laukai.

Įrašykite viską apie sukurtą virtualųjį prietaisą ir patį projektą.

Virtualiojo prietaiso programą jau galima vykdyti bet kuriame lange pasirinkus meniu punktą Operate – Run arba paspaudus mygtuką su rodykle įrankių juostoje. Kadangi jūsų instrumentas dar nieko nedaro,  jo „vykdymas“ iš karto baigiamas.

Veiksmai – tai blokeliai, atliekantys tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, suma, loginis, teksto eilučių sujungimas. Juos galima rasti funkcijų paletėje (įrankinėje). LabView turi tris paletes: funkcinių blokelių (Functions palette), grafinių komponentų (Controls palette), įrankių (Tools palette). Jas galima parodyti (paslėpti) per meniu skyrius View : Controls palette, Functions palette, Tools palette.

Funkcinių blokų ir grafinių komponentų paletėse visi komponentai suskirstyti į kategorijas. Kai kurie jų priklauso kelioms kategorijoms.

Funkciniai blokai turi duomenų įvedimo (kairėje) ir išvedimo (dešinėje) mazgus, prie kurių jungiami duomenų laidai (wires). Mazgai matomi nukreipus į bloką pelės žymeklį. Kol blokas laidais negaus visų duomenų iš kitų blokų, tol jo funkcija nebus įvykdyta – tai ir yra pagrindinis srautinių duomenų programavimo principas. Išsamesnį funkcinių blokų aprašymą pamatysite atvėrę Context Help langą. Jį atversite (paslėpsite) pasirinkę meniu punktą Help – Show Context Help.

Funkcinis blokas su įvedimo, išvedimo mazgais
Funkcinis blokas su įvedimo, išvedimo mazgais

Pirmiausia sukurkite virtualiojo prietaiso grafinę vartotojo sąsają. Joje bus indikatorius, kuris, įjungus instrumentą, įsijungs (pakeis spalvą į šviesiai žalią). Tam į Front panel langą iš grafinių komponentų paletės nuvilkite Round LED indikatorių, esantį Express – LEDs kategorijoje. Pele ir įrankių palete galite keisti šio indikatoriaus išvaizdą, jį įjungti, išjungti.

Block Panel lange (jį atversite pasirinkę meniu punktą Window – Show Block Panel) galite  programuoti virtualiojo prietaiso operacijas. Blokinėje diagramoje jau yra indikatoriaus funkcinis blokelis. Kadangi tai indikatorius, jis turi tik duomenų įvedimo mazgą. Šių duomenų tipas – boolean. Indikatorių įjungsite perdavę jam konstantą True. Tam skirtas True Constant blokas, esantis Express – Arithmetic & Comparision – Express Boolean kategorijoje. Abiejų funkcinių blokelių mazgus sujunkite laidu. Virtualiojo prietaiso programos vykdymo metu indikatorius pakeis reikšmę į True.

Virtualiojo instrumento blokinė diagrama
Virtualiojo instrumento blokinė diagrama

Virtualiojo prietaiso programa įvykdo nurodytas operacijas ir baigia darbą.

Pakeiskite konstantą jungikliu Toggle SwitchExpress – Buttons – jį pridėkite Front Panel lange. Dabar indikatoriaus reikšmę galėsite nustatyti patys, prieš pradėdami vykdyti virtualiojo instrumento programą. Tam, kad jos vykdymas nesibaigtų, papildykite blokinę diagramą While ciklu – juo apibrėžkite jau esančius funkcinius blokelius. Ciklo funkcinį bloką rasite Programming – Structures kategorijoje. While ciklas vykdo jo viduje esančias komandas tol, kol tenkinama tam tikra sąlyga, pavyzdžiui, paspaudžiamas tam skirtas mygtukas. Šį mygtuką sukursite ties Loop Condition bloku, esančiu ciklo viduje, paspaudę dešinįjį pelės mygtuką ir pasirinkę kontekstinio meniu punktą Create Indicator. Taigi dabar jūsų virtualusis prietaisas veiks tol, kol nuspausite mygtuką Stop. Vykdymo metu pakeitus jungiklio reikšmę, pasikeis ir indikatoriaus reikšmė.

Vos pasibaigus vienai While ciklo iteracijai, tuojau prasideda kita. Virtualusis prietaisas, „siekdamas“ kuo greičiau veikti, išnaudoja visus laisvus kompiuterio pagrindinio procesoriaus išteklius. Taigi virtualųjį prietaisą reikia palėtinti. Tam naudojamas Wait Until Next ms Multiple funkcinis blokelis iš Programming – Timings kategorijos. Jis pristabdo programą tiek, kiek nurodyta milisekundžių, pavyzdžiui, 100. Pauzės trukmė nurodoma konstantoje. Ją sukurkite taip pat kaip ir Stop mygtuką.

Virtualiojo instrumento blokinė diagrama
Virtualiojo instrumento blokinė diagrama

Sukūrėte bandomąją programą, tačiau nepamirškite jos įrašyti (File – Save).

Pasirinkę Front Panel lango pagrindinio meniu punktą File – VI properties  galėsite keisti daugelį sukurto virtualiojo instrumento savybių, iš kurių keletas svarbesnių: parengti piktogramą, įvesti dokumentaciją, apsaugoti instrumentą slaptažodžiu, pakeisti langų stilių (to reikės kompiliuojant virtualųjį instrumentą).

Virtualiojo instrumento kompiliavimas

Sukurtą virtualųjį instrumentą galima paversti vykdomuoju failu, tačiau tam jį reikia sukompiliuoti. Projekto valdymo lange esančiame projekto sąraše raskite punktą Build Specifications ir pasirinkite jo kontekstinio meniu punktą New – Application (EXE). Atsivėrusiame My Application Properties lange nurodykite kuriamos programos informaciją, kitus parametrus visose kategorijose, Source Files kategorijoje įdėkite savo virtualiojo prietaiso programos failą į Startup VI‘s sąrašą. Destinations kategorijoje galite pasirinkti, kur įrašyti sukompiliuotą failą. Kompiliuoti pradedama paspaudus Build mygtuką.

Sukurtą virtualųjį instrumentą galite paleisti ir kitame kompiuteryje, kuriame nėra LabView, tačiau įdiegtos LabView run-time Engine bibliotekos. Jas atsisiųsite iš http://joule.ni.com/nidu/cds/view/p/id/861/lang/en.

Galite sukurti ir programos įdiegimo vediklį, Build specifications kontekstiniame meniu pasirinkę meniu punktą New – Installer.

Pradėkite!

Trumpai supažindinome su LabView programavimo terpe ir apžvelgėme tik nedidelę dalį jos galimybių. Jei susidomėjote, www.ni.com svetainėje pateikta daug nemokamos literatūros apie tai, kaip naudotis LabView. Paskaitę ją galbūt niekada negrįšite prie tekstinio programavimo. Įgudusiems vartotojams ši programavimo terpė patogi, paprasta, aiški ir geresnė už tekstinio programavimo terpes. Lietuvoje net kelios įmonės naudoja būtent LabView kuriamų prietaisų vartotojo programinei įrangai parengti.


Kompiuterija



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama