Pirkti pelę man teko tris kartus. Du iš jų pasibaigė mažu ginču su parduotuvės (o parduotuvės buvo skirtingos) konsultantais. Išsirinkus ir paprašius duoti išsirinktą pelę pardavėjai iškart puldavo atkalbinėti nuo tokio sprendimo. Paklausus kas yra blogai, jie pasakydavo, kad pasirinkta pelė yra labai gera, bet turi vieną minusą – yra ne „Logitech“. O paklausus, kodėl privalau norėti būtent jo, išgirdau legendišką atsakymą „Logitechas“ yra „Logitechas“.
Kadangi turiu alergija dėl prekės ženklo pervertinamiems daiktams, tapau dideliu „Logitech“ „antifanbojumi“. Aišku ne vien įkyrūs prie to prisidėjo. Pigios, po 60 litų pardavinėjamos kompanijos pelės pasirodė tevertos geriausiu atveju trečdalio už jas prašomos sumos. Dėl to apie „Logitech“ susidariau nuomonę, jog tai stiprų vardą turinti kompanija, juo parduoda gaminius aukštesnėms kainom nei jie yra verti.
Visada kai tik kas nors iš kolegų sugalvodavo patestuoti ką nors iš „Logitech“ tuoj mano dėka būdavo išlazdavoti. Bet po to kilo pasipriešinimas.
Gindamas savo garbę ir orumą, nusprendžiau pats pasiimti bei išbandyti „Logitech G502“ pelę ir įrodyti visiems savo tiesą, arba pačiam nuleidus galvą pripažinti, kad smarkiai klydau. Kodėl pasirinkau būtent G502? Nes kiti du galimi variantai pasirodė tiesiog per daug negražūs. Vien dėl dizaino tektų pripažinti, kad šios pelės manęs netenkina, ir galėčiau švęsti lengvą pergalę. O dabar bent intriga bus.
Mano giliu įsitikinimu pelės gali būti dviejų rūšių – arba lazerinės, arba... lazerinės! Yra tekę susidurti su paties aukščiausio rango optiniais jutikliais ir įsitikinau, kad ir jie nuimti nuo kilimėlio ima kvailioti ir visur lakstyti. Tai mane pastūmėjo į lazerinių pelių šalininkų pusę.
Man labai patiko kaip „Logitech“ pateikė šios pelės specifikacijas. Jei tai būtų kitas gamintojas, iškart pradėtų rėkti apie 12000 DPI jautrumo jutiklį, nors visi puikiai žinome, kad tai praktiškai nieko nereiškia – tai tėra specifikacija, kuri jokios praktinės naudos neduoda. Labai džiugu, jog „Logitech“ neėmė „myžčioti“ ir ant kiekvieno kampo skelbti, kokia jų pelė yra tiksli ir jautri.
„Logitech G502“ forma yra visiškai nebūdinga kitiems šios kompanijos gaminiams. Ji yra iššaukianti ir agresyvi. Dažnai net ir futuristišką dizainą mėgstantys žaidėjai prisibijo tokių pelių, kadangi nestandartinės kampuotos formos gali būti nepatogios rankai. Geriau apžiūrėję šį graužiką pastebėsime vieną dalyką – vietose, kur glausime ranką yra tik standartinės apvalios formos. Todėl nežiūrėdami į įrenginuką jusime tą patį, lyg naudotume klasikinės formos peliuką. Abejose pusėse esančios gumos neleis pirštams slidinėti.
Visada nemėgau pelių turinčių per daug klavišų. Papildomi klavišai visą laiką trukdydavo ir netyčia pasispausdavo. Dėl to kiekvienoje pelėje tuos klavišus išjunginėdavau programiškai, jog juos paspaudus nebūtų atliktas joks nereikalingas veiksmas. G502 yra pirmoji pelė, kurioje to daryti paprasčiausiai nereikia. Pelės forma ir klavišų išdėstymas lemia, jog nykštys netyčia ant tų klavišų niekada neužbėgs. Na o mėgstantiems daug mygtukų yra „G-Shift“ funkcija, kuri kiekvienam programuojamam klavišui suteikia po dvi funkcijas.
Labiausiai pelėje patikęs dalykas yra jos unikalus jos ratukas. Nežinodamas apie jo savybių iš pradžių net pasibaisėjau juo – sukimasis buvo labai kietas ir grubus. Tai tiesiog palaima rankai žaidžiant bet kokį žaidimą, nei viena kita pelė negali pasiūlyti tokio komforto, bet per daug traška ir sunkiai sukas naršant internete ir atliekant kitus buitinius dalykus. Tačiau pasirodo, kad ratukas turi ir visiškai atpalaiduotą veikimo režimą. Tada ratukas sukasi visiškai be pasipriešinimo bei neskleisdamas jokio garso. Prie to reiktų priprasti, kadangi visą laiką pirštą reiktų laikyti ant ratuko, jog neįvyktų netyčinis pasukimas.
Ir tai dar ne visi šio stebuklingo ratuko privalumai. Pastarasis yra stipriai iškilęs iš pelės ir lengvai amortizuotas – pridėjus pirštą ant jo ratukas šiek tiek susminga žemyn. Tai yra smulkmena, bet tikrai labai maloni, kadangi leidžia geriau jausti patį ratuką. Galiausiai ratukas turi pavertimo į šoną galimybę. Jis veikia kaip tempimo į šoną klavišai, tačiau juos galima susireguliuoti pagal savo nuožiūrą ir įdėti žaidimą naudojamą komandą.
Štai „Logitech“ mums prideda penkis nesunkius 3,6 gramų masės geležiukus. Dažnai žaidėjai diskutuoja ar yra gerai pelės turinčios reguliuojamą svorį. Kaip sunkių pelių šalininkas pasakysiu, kad TAIP. Bet papasakosiu apie kitą šios sistemos panaudojimo būdą, nei aklas visų svarelių sudėjimas. Dedami juos į pelę mes ne tik padidiname bendrą pelės masę, bet pridedame ją konkrečioje vietoje. Pavyzdžiui, jeigu papildomą masę dedame pelės gale, tai ta vieta, kur ranka laiko pelę taps statiškesnė, o pelės priekis taps judresniu. Tai tikrai jaučiama, bet nestipriai – norėtųsi šiek tiek didesnės masės svarelių.
Be abejo pelė yra suderinama „Logitech Gaming Software“ programine įranga, skirta jos veikimui kontroliuoti. Be abejo čia galime programuoti papildomus klavišus, nustatyti jautrumą ir kitus įrenginio veikimo parametrus. Čia yra trys skirtingi veikimo profiliai. Ši programa nesiskiria nuo kitiems „Logitech“ produktams skirto „softo“.
Pirmą kartą įjungus pelę užkliuvo vienas dalykas – čia esanti G raidė šviečia labai ryškiai. Kam tai nepatinką gali visiškai ją išjungti. Galimybės sumažinti šviesos intensyvumą nėra. Taip pat nėra ir galimybės keisti spalvas – ryški mėlyna gali derėti toli gražu ne kiekvienoje vietoje. Tačiau po ilgesnio naudojimo mano nuomonė apie apšvietimą pasikeitė į gerąją pusę – akys priprato prie apšvietimo intensyvumo ir jis pasirodė visai priimtinas.
Kolegos iš užsienietiškų tinklalapių rado ir dar vieną šios pelės spragą. Jų nuomone kairysis pelės mygtukas yra per siauras ir pirštas gali netyčia užbėgti ant šalia esančių programuojamųjų G7 ir G8 klavišų. Pele naudojausi pakankamai ilgai ir nė karto toks dalykas neįvyko, net nejaučiau diskomforto dėl mygtuko dydžio. Na gal gerai įmitusių amerikiečių pirštai yra storesni, bet normaliai rankai problemų manau tikrai nekils.
Tai yra tiesiog nuostabi pelė. Ji kainuoja 285 litus ir tai yra velniškai maža suma už tokių savybių aparatą. Asmeniškai bent pusę tokios sumos sumokėčiau vien už nerealiai patogų ratuką – tokio malonaus jausmo, kaip grubusis režimas žaidžiant nesiūlo nei viena kita pelė. Taip pat pelėje yra du kiekvienai kokybiškai pelei būtini atributai – geras jutiklis bei patogi forma.
Agresyvus dizainas, funkcionalus ratukas, poromis išdėstyti programuojami klavišai bei reguliuojamas svoris tarsi įsistato į pirmo asmens šaudyklėms bei veiksmo žaidimams skirtų pelių rinką. Tačiau net septyni programuojami mygtukai (įskaičius dvi programuojamas funkcijas turintį ratuką) bei juos dvigubinti „G-Shift“ funkcija turėtų sudominti net ir MMORPG žaidimų fanus. Taigi galime sakyti, kad G502 yra ypatingai universali pelė, kuri yra tinkamas pasirinkimas įvairius žanrus mėgstantiems žaidėjams.
Iki šiol naudojau lygiai tokią pačia sumą kainuojančią „Mionix Avior 7000“ pelę, tad ji yra pastarosios tiesioginė konkurentė. Jos optinis jutiklis kur kas labiau mėgdavo „palakstyti“, ratukas niekuo neišsiskyrė iš kitų, svoris nebuvo reguliuojamas, o naudojimosi patirtis ne daug skyrėsi . Teliko vienas klausimas – kokios priežastys galėtų priversti rinktis Mionix‘ą vietoj Logitech G502?
Per brangu? Už 208 litus yra siūloma pigesnė šios pelės versija G402. Tiesa, vadinti šią pelę „pigesne G502 versija“ galima tik teoriškai, kadangi jas sieja tik panašus dizainas, na o savybių klausimu skirtumas yra milžiniškas. G402 turi kur kas paprastesnį jutiklį, joje nerasime „swaginio“ ratuko, reguliuojamo svorio, dalies programuojamų klavišų. Vien už ratuką, randamą G502 pelėje sumokėčiau tuos papildomus 80 litų. O kur dar žymiai geresnis lazerinis jutiklis bei kiti privalumai... Taigi šį kart geriau nepasiduoti pagundai sutaupyti.
Išvydęs precizišką lazerinio jutiklio veikimą, be ne geriausią egzistuojantį ratuką, bei patogiai prie rankos glundantį korpusą neturiu kito pasirinkimo, kaip skirti „Logitechui“ Games.lt pasirinkimo apdovanojimą (ką darau tikrai ne dažnai).