Taigi, atsitiko toks dalykas, kad kelioms dienoms, laikinam naudojimui prireikė pelės. Kažko tokio, ką už trijų dienų išmetus per balkoną širdį skaudėtų tik dėl gamtos teršimo. Taigi, „Steelseries“ produkcija nelabai šiam atvejui buvo tinkama. Nuėjau į Taikos ir Pramonės prospektų sankirtos „Maximą“, tikėdamasis rasti kažką už 5 litus, tačiau išleidau daugiau nei du kartus daugiau nei planavau. Net 13 litų! Permokėjau, bet turėjau gauti kažką kelis kart geresnio!
Tai kažkuris „Maximoje“ labai populiaraus, bet už jos ribų nieko nereiškiančio prekės ženklo „Tunex“ gaminys, jei neklystu M-013. Po šiuo vardu pardavinėjama daugybė visokiausių elektronikos iš cheng jung džing jen ming korporacijų, kurios dažniausiai siūlo tik elektronikos atliekas. Apskritai drįsčiau abejoti ar bent vienas to prekės ženklo gaminys buvo pagamintas ne Šenzeno mieste, apie kurį šnekama, kad jei daiktas ne iš jo, tai automatiškai jį tai daro kokybišku. Tačiau suabsoliutinti to negalima, nes ten ir daug aukščiausios klasės dalykų pagaminama.
Ištrinkim visus stereotipus. Pamirškim jos kainą, kur ją pirkome ir visą kitą. Mums svarbu tik tiek, kiek ji gali, o ne visi išankstiniai nusistatymai. Gal tie žmonės, kurie sako, kad brangios pelės yra pinigų švaistymas yra teisūs? Privalau pastebėti, kad faktas, jog taip sako tik tie, kurie nėra bandė aukštesnio lygio įrenginių, o kas juos išmėginę, jau niekada nebeatsisuka į pigiųjų pusę verčia tuo abejoti.
Pirmiausiai, paėmus pelę į rankas galime jausti nenormaliai mažą jos svorį. Net ir kartu su dėžute ji nesveria tiek, kiek turėtų sverti normali pelė. Labai sunku kontroliuoti besvorę pelę, kuri juda labai lengvai ir dėl to sunku su ja dirbti tiksliai.
„Tunex“ yra mažų gabaritų pelytė. Nuotraukose ji atrodo šiek tiek didesnė nei yra realybėje. Iš tiesų niekaip nesuprasiu kam ji skirta – nešiojamiesiems ar stacionariems kompiuteriams.
Kad būtų tinkama stacionariems, reiktų bent pusės metro ilgesnio laido, kad tiktų nešiojamiesiems laidas turėtų būti žymiai trumpesnis. Dabartinis variantas – tai kaip ir primena mažam stalui pritaikytą stacionaraus kompiuterio pelę, galbūt dirbsiančią įtemptu laidu. Tačiau pakankamai maži gabaritai vėl viską lenkia į nežinomybę.
Greičiausiai pelė yra maža, norint sumažinti pigios kiniškos plastmasės sąnaudas, o laido ilgis parinktas toks, kad būtų pasiektas pigiausiais variantas ir teorinis suderinamumas su stacionariaisiais.
Pats esu vidutinio dydžio pelių mėgėjas, tačiau nesunkiai prisitaikau ir prie šiek tiek didesnių ar mažesnių įrenginukų. „Tunex M-013“ savo dydžiu yra priimtina. Nors ji yra kompaktiška, visiška „lenta“ jos nepavadinčiau – būdama šiek tiek mažesne už vidutinę pelę ji telpa į mano normatyvus. Bent jau taip galvoji iki tol, kol išmėginau ją. Dešinėje pusėje (jei būčiau kairiarankis, sakyčiau jog kairėje) pirštams yra palikta per mažai ploto. Gamintojams reikėjo geriau apgalvoti formą, kadangi pelė gali būti priimtina tik labai mažoms rankoms. Vien tai į pelę leidžia žvalgytis tik damoms.
Kitas iškart į akį kritęs dalykas yra mygtukai. Kodėl po velnių jie taip garsiai spragsi? Iš pradžių tai net kėlė šiokį tokį juoką, po to nusivylimą, kol galiausiai mėginau ignoruoti tuos keistus garsus, bet prie jų priprasti nepavyko nekaip.
Ratukas sukasi labai sunkiai – jis turėtų būti žymiai laisvesnis. Tą patį galime pasakyti ir apie jo paspaudimą – tam turėtų reikti daug mažiau jėgos, nei tenka sunaudoti dabar. Na, nieko tokio. Pirštai raumeningesni bus.
Nors pele naudojausi tik kelias dienas, tačiau atsirado smulkių nusitrynimų, nors didelių smūgių patirti jai neteko. Tai leidžia manyti, kad panaudojus ją ilgiau jos išvaizda nebūtų pati geriausia.
Na ir tada atėjo paties sunkiausio išbandymo metas. Net ir brangiausios optinės pelės pasižymi tuo, kad kartais atsiranda suderinamumo problemų su tam tikrais paviršiais. Tačiau tai, ką pamačiau „Tunex“ buvo naujas absurdiškumo lygis. Turėjau rasti paviršių, ant kurio pelė galėtų veikti. Tai nebuvo kaip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Standartinis tamsiai rudas stalas: pelė veikia, bet labai dažni pristrigimai, normaliai naudotis neįmanoma.
Baltas stalas: Pelė visiškai nereaguoja, net per pikselį neįmanoma jos pastumti. Pirmą kartą matau visiškai į paviršių nereaguojančią pelę!
Bet koks kitas spalvotas paviršius: vos vos kartais pajuda, bet pelė praktiškai neveikia.
Juodas paviršius: pelė veikia patenkinamai.
Taigi, pele galima naudotis TIK ant visiškai juodo paviršiaus. Pageidautina neblizgaus. Kitur ji visiškai neveikia. Kam gi gali prireikti pelės, kuri veikia tik ant vienos spalvos dangos? Kažkoks absurdas...
Išvada
Išvada būtų paprasta – nors pelė kainuoja vos 13 litų, pelės kainos ir kokybės santykis yra klaikus. Net pasirinkus brangiausią „gaming“ pelę už pusę tūkstančio litų, kainos ir kokybės santykis tikrai nebus pigiosios pusėje. Aš asmeniškai labai gailiuosi jai išmetęs visus 13 litų, kurių ji tikrai nėra verta.
Jei vertinčiau pelę nežinodamas iš kur ji yra kilusi, kad ją pirkau greičiausiai daryčiau spėjimą, kad tai yra bandomasis pelės modelis, kuris liko drėgnuose kinų požeminės laboratorijos rūsiuose. Bet ne, pasirodo tokios pardavinėjamos, bet ne tik kokiame „Ebay“, bet ir populiariausiuose Lietuvos prekybos centruose.
Tai jau trečioji mano bandyta pelė kainų kategorijoje iki 50 litų, tiesa šita dar daugiau nei du kartus pigesnė nei ankstesniosios „A4 Tech“ ir „Natec“. Kadangi jau teko nemažai išmėginti tokių produktų, galiu pasakyti kad neegzistuoja pelės, kurią verta pirkti, kainuojančios mažiau nei 100 litų. Na o šūdpeles už mažiau nei 50 litų jei būtų mano valia ne tik uždrausčiau pardavinėti, bet jei būtų mano valia iš vis uždrausčiau gabenti į Lietuvą.
Pavyzdžiui „A4 Tech“ savybėmis būtų pakenčiama, bet jos korpusas yra tragiškos kokybės ir labai nepatogus. Apie „Natec“, kuri yra eilinė „Ebay“ pelė su lenkišku prekės ženklu (analogiškus daiktus galima įsigyti ir paties „ebay“ tik su kitu vardu) buvo pakankamai iki įrodymo, kad egzistuoja gera ir pigi pelė. Jos valdymo savybės yra minimaliai pakenčiamos, yra kitokių smulkesnių problemų. Tačiau didžiausia problema yra ilgaamžiškumas, kuris skaičiuojamas mėnesiais (maniškė mirė per pusę metų).
Dauguma lietuvių naiviai tiki, kad nusipirkę pigų daiktą nepermokės už vardą, gaus daug maž tą patį daiktą, tik be blizgučių ir nereikalingų funkcijų. Visiška nesamonė. Kaip ir minėjau minimaliai padori pelė, be jokių „navarotų“ gali kainuoti 50 litų, o tokia, kurią būtų malonu naudoti – virš šimto litų. Jei kaina mažesnė – kažkas yra ne taip.
„Tunex“ – naujas absurdiškumo lygis – netvirtas ir nelabai patogus korpusas, nepatogiai besispaudžiantys mygtukai, keistas ratukas, ir niekur normaliai neveikiantis optinis jutiklis. Klausimas – kam reikalinga niekur gerai neveikianti pelė, kuri bet kurio vyriškio rankai bus nepatogi?