Nuo koronaviruso proveržio pradžios temperatūrą šalies gyventojai matuojasi dažniau ir atidžiau. Nors dar prieš dešimtmetį pardavinėti uždraustų gyvsidabrio termometrų vis dar galima rasti kai kurių šalies gyventojų namuose, pastaruosius iš vaistinių lentynų jau seniai išstūmė kitokių technologijų ir modelių prietaisai. 
Nuo koronaviruso proveržio pradžios temperatūrą šalies gyventojai matuojasi dažniau ir atidžiau. Nors dar prieš dešimtmetį pardavinėti uždraustų gyvsidabrio termometrų vis dar galima rasti kai kurių šalies gyventojų namuose, pastaruosius iš vaistinių lentynų jau seniai išstūmė kitokių technologijų ir modelių prietaisai. Didėjant antrajai koronaviruso bangos tikimybei, vaistinėse žmonės vis dažniau užduoda klausimą, kokiu termometru jiems visgi pasikliauti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Labai dažnai prieš pirkdami termometrą žmonės klausia, kurio parodymai yra tiksliausi. Iš tiesų visi termometrai tikslūs, jei tik griežtai laikomasi matavimo taisyklių. Tiems, kuriems ne visada tai pavyksta, o didelio tikslumo reikia, rekomenduoju rinktis stiklinius termometrus be gyvsidabrio. Tiems, kuriems reikia patogumo ir greičio, rekomenduoju bekontakčius termometrus – naudojant tokį prietaisą omenyje reikia turėti galimas paklaidas, atsirandančias dėl matavimo taisyklių nesilaikymo“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Pasak jos, tiksliausi kūno temperatūros parodymai yra gaunami matuojant ausyje ir išangėje, nes šios vietos labiausiai apsaugotos nuo aplinkos poveikio.
Koronavirusas išaugino bekontakčių termometrų paklausą
Bekontaktis termometras matuoja odos paviršiaus infraraudonųjų spindulių energiją, todėl tinka matuoti tik kaktos temperatūrą. Siekiant kuo tikslesnių rodiklių termometro jutiklis turi būti švarus, jį reikia valyti spiritine servetėle.
„Karantino metu turėjome tokią situaciją, kai pacientas kiek persistengė ir bekontaktį termometrą sugadino gausiai ant jo užpylęs dezinfekcinio skysčio, todėl to daryti nereikėtų“, – sako vaistininkė.
Anot K. Šnirpūnienės, reikia laikytis trijų taisyklių, kad bekontakčio termometro rodmenys būtų teisingi. Pirmoji – termometras ne mažiau kaip pusvalandį turi būti tokioje pat aplinkos temperatūroje kaip ir žmogus, kuriam bus matuojama temperatūra. Pavyzdžiui, jei temperatūra bus matuojama asmeniui, tik ką atėjusiam iš šalto lauko, termometras parodys žemesnę temperatūrą. Ir atvirkščiai – jei termometras bus atneštas iš vėsios spintelės, o temperatūra bus matuojama sergančiajam, kuris yra karštame kambaryje, tai termometras parodys gerokai aukštesnę temperatūrą nei ji yra iš tiesų.
Vaistininkė priduria, kad tik pradėjusio karščiuoti vaiko kakta dažnai atvėsta, tai vadinama „šaltos kaktos sindromu“ ir termometras neparodys tikrosios temperatūros, todėl verta pakartoti matavimą vėliau. Ji taip pat pataria nematuoti temperatūros po aktyvios veiklos, nes ji neatitiks realybės.
„Antroji taisyklė – matavimo metu kakta turi būti sausa, o plaukai nuo kaktos pakelti. Trečioji – tarp termometro ir kaktos reikia palaikyti teisingą atstumą. Naujos kartos bekontakčiai termometrai turi automatinę atstumo kontrolės funkciją, kuri parodo, kada atstumas nuo kaktos vidurio iki termometro, yra tinkamas ir galima termometrą pravesti iki kaktos krašto“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Populiariausi – be gyvsidabrio ir elektroniniai
Termometrai su metalų lydiniu vietoje gyvsidabrio tinka temperatūros matavimui pažastyje, burnoje, išangėje ir makštyje. Temperatūrą matuoti reikia ne mažiau kaip 10 minučių, o jų tikslumas toks pat kaip ir termometrų su gyvsidabriu. Anot vaistininkės, esminis jų trūkumas – tai, kad jie sunkiai nukratomi. Kad būtų lengviau tai padaryti, ji rekomenduoja termometrą nukratyti dar šiltą arba truputį pašildyti, kad viduje esantys skystieji metalai lengviau nusileistų į prietaiso galą.
Elektroniniai termometrai tinka temperatūros matavimui pažastyje, burnoje ir išangėje. Jei planuojama matuoti temperatūrą išangėje, geriau rinktis termometrą su minkštu antgaliu. Jei temperatūra matuojama pažastyje, ji turi būti neatvėsusi ir sausa – temperatūrą matuojant vaikui jo ranką derėtų palaikyti prispaustą, kad rezultatas būtų kuo tikslesnis.
„Matavimas šio tipo termometru užtrunka 5 min. – 1 min. iki supypsėjimo ir dar 4 min. po signalo. Viena dažnesnių klaidų naudojant tokio tipo termometrą yra jo ištraukimas vos išgirdus signalą. Pypsėjimas reiškia, kad baigėsi staigus temperatūros kilimas, o ne matavimo pabaigą“, – atkreipia dėmesį K. Šnirpūnienė.
Technologijų gerbėjams – termometrai su „Bluetooth“
Bekontakčiai termometrai su „Bluetooth“ funkcija yra naujausi termometrai rinkoje. Jie klijuojami prie pažasties, o parsisiųsta į telefoną programėlė leidžia stebėti temperatūros pokyčius be pertraukos ir praneša apie padidėjusią temperatūrą.
Ausies termometrai matuoja ausies būgnelio infraraudonųjų spindulių energiją. Pagrindinis jų privalumas – trumpas matavimo laikas, trunkantis vos 10 sekundžių, be to, naudojant ausies termometrą galima nustatyti pačią temperatūros kilimo pradžią, kol pažasties temperatūra būna dar normali.
„Naudojantis tokiu termometru vyresniems vaikams ir suaugusiems reikia išmokti tinkamai patempti ausį, kad išsitiesintų ausies kanalas. Paklaida gali atsirasti dėl ausyje esančios sieros. Be to, temperatūra skirtingose ausyse gali būti skirtinga. Panaudojus šį termometrą jį būtina nuvalyti spiritine servetėle, kad jutiklis būtų švarus“, – patarė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Termometras-čiulptukas iš pirmo žvilgsnio atrodo itin patogus prietaisas mamoms, tačiau jis turi rimtų trūkumų, dėl kurių K. Šnirpūnienė jo nerekomenduoja.
„Vaikas gali atsisakyti čiulpti tokį nepažįstamą čiulptuką, be to, kol termometras bus burnoje, reikia būti užsičiaupus ir prispaudus jį liežuviu, o vaikas, ypač sergantis, vargu ar sugebės tai padaryti“, – pabrėžia specialistė.
Kūno temperatūros normos: pažastyje – 35,2-37,0 °C, išangėje – 36,2-37,7 °C, burnoje – 35,7-37,3 °C. Matuojant bekontakčiu termometru, temperatūra yra normali 35,4-37,4 °C ribose.
