„Black&Decker“ yra daugiau nei prieš 100 metų įkurta amerikietiška darbo įrankių gamybos įmonė. Bendrovė „Stokker“, prekiaujanti šios įmonės robotais-siurbliais, taip pat yra ne žaislų, o rimtų įrankių parduotuvė. Tai lyg ir natūralu būtų tikėtis, kad to gamintojo produktas, rastas toje parduotuvėje, turėtų būti rimtas, pramoninis siurblys-robotas. Bet lūkesčiai ir realybė atsidūrė labai toli vienas nuo kito.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad „B&D“ siurblys yra produktas, kurio vieta yra kur nors žaislų lentynoje – pagal išvaizdą ir masyvumą tai yra ganėtinai tradiciškai atrodantis apvalus, gal kiek per aukštas siurblys. Visi smagumai pasirodo siurblį įjungus: viršutiniame jo paviršiuje sumontuotas tuntas LED lempučių, kurios šviečia visomis spalvomis. Bet ar įsivaizduotumėte spalvotas LED lemputes ant kokio kampinio šlifuoklio ar smūginio gręžtuvo? Tai štai su panašiu prekės vardų ir tikrojo vaizdo disonansu ir susidūriau. Bet perlipus šį psichologinį barjerą galima pradėti nagrinėtis giliau: o kas šiame gaminyje gero?
Didžiausias komplimentas – šiukšlių rezervuarui. Didžiulės talpos (apie 1 l), kubui artimos formos, su patogia išmetimo anga – idealu. Formos įmantrumai netrukdo rezervuaro pripildyti pilnai, o išmetimo angos durelės užtikrina, kad nepatirsite nemalonių staigmenų išpurtant šiukšles. Be to, išpurtymo anga ganėtinai maža, todėl ir aplink šiukšliadėžę neprisidrabsto dulkių. O dar – tai yra labai netikėtas ir niekur nematytas sprendimas – šiukšlių rezervuaras siurblio korpusą kerta kiaurai. Šioks toks komplimentas – siurbimo kokybei: ten, kur siurblys pravažiuoja, šiukšlių tikrai nelieka.
Siurbimo jėga pakankamai nemaža, o šoniniai šepetukai tvarkingai nukreipia dulkes link centrinio veleno, kuris yra pakankamai ilgas. Bet gera siurbimo kokybė – natūralus dalykas, kuriuo privalo pasižymėti kiekvienas produktas, kurio aprašyme yra žodis „siurblys“. Tiesa, tai – tik kalbant apie kietas grindis. Šiurkštaus prieškambario kilimo valymo kokybę jau būtų galima įvertinti tik kaip patenkinamą. Ant minkšto kilimo siurblys bandytas nebuvo.
Na, ir dar tas LED apšvietimas. Vaikus tokia lempučių diskoteka gal ir džiugina. Labai norint rinkodarininkai galėtų pritempinėti, kad tokiu būdu neva galima kaip nors priderinti siurblį prie patalpos dizaino. Man tai buvo labiau toks nereikalingas, nefunkcionalus patobulinimas, su kuriuo įdomu pažaisti vieną kartą, tačiau antro siurbimo metu tai jau tampa visiškai nebeaktualiu dalyku. Tai maždaug čia privalumai ir baigiasi. Dabar prie mažiau teigiamų dalykų.
Siurblys po patalpas juda ne vadovaudamasis kokiu nors žemėlapiu, kurį leidžia sudaryti įvairiausi aplinkos jutikliai, kaip kad daro konkurentai, o visiškai atsitiktiniu būdu. Yra tekę girdėti apie tokio judėjimo būdo „gerbėjus“ – esą, taip išsiurbiama geriau, nes per tą pačią vietą pravažiuojama daugiau kartų. Tačiau tai yra ganėtinai prastas pateisinimas: nors vienos vietos bus apvažiuotos daug kartų, kitos liks apskritai nepaliestos. O blogiausia yra tai, kad su tokiu navigacijos principu siurblys retai pataiko į siauresnius pravažiavimus.
Nemenkas trūkumas yra ir tai, kad siurblio korpusas yra ganėtinai aukštas – namuose, kuriuose daug baldų stovi ant kojelių, tai galėtų būti rimta problema, nes jis tikrai palįs ne po kiekviena sofa. O jau siurblio bandymas susirasti įkrovimo stotelę pabaigus darbą apskritai atrodo komiškai. Pasiekus 20 proc. akumuliatoriaus įkrovimo lygį jis pradeda tarsi kurmis badyti nosimi sieną ir tikrinti, ar dar neparvažiavo. Kai teko šią procedūrą stebėti gyvai, po pusės valandos trūko kantrybė – vargšą paėmiau ir rankiniu būdu parnešiau į krovimosi vietą.
Beje, jam tikriausiai nelabai ir būtų pavykę grįžti – per dvi valymo savaites krovimosi vietoje po siurbimo jis buvo pastebėtas tik vieną kartą, visus kitus kartus šis kurmis visiškai išsekus akumuliatoriui pasimirdavo kur nors vidury koridoriaus. Pagrindinis siurblio velenas yra grynai „šepetinis“, be silikoninių mentelių, todėl labai efektyviai apsivelia gyvūnų plaukais – žirklėmis jį valyti tekdavo kiekvieną dieną. Be to, tų pačių plaukų nemažai prisiveldavo ir ties tvirtinimo vietomis, iš kur juos iškrapštyti būdavo ganėtinai sunku net ir su žirklėmis.
Nors šis siurblys yra 2017 metų produktas, nustebino tai, kad jis su išmaniojo telefono programėle jungiasi ne per „Wi-Fi“, o per „Bluetooth“ ryšį. Galima tame ieškoti privalumų – pavyzdžiui, siurblį su jo įkrovimo stotele pernešus į tolimesnę patalpą nereikės jo iš naujo prijunginėti prie tinklo. Bet yra ir svarbus trūkumas: šio siurblio negalėsite įjungti būdami nuo jo toliau nei per „Bluetooth“ veikimo atstumą. Todėl pamirškite apie namų valymą būnant darbe.
Privalumai:
- Puikus rezervuaras
- Gera siurbimo kokybė
- Diskoteka!
Trūkumai:
- Navigacija atsitiktiniu būdu
- Aukštas korpusas
- Jungimasis su programėle „Bluetooth“ ryšiu
- Nesugebėjimas automatiškai susirasti įkrovimo stotelę
- Diskoteka...
Išvados
„Black&Decker“ siurblys tikrai nėra geriausias namų švaros priežiūros robotas, kokį yra tekę matyti, tačiau jis ir toli gražu ne prasčiausias. O išlaikant tuos pačius projektavimo principus ir pridėjus šiokių tokių patobulinimų (bent jau „Wi-Fi“ sujungimą ir sistemingos navigacijos principus), jis būtų tikrai perspektyvus ir galėtų sėkmingai konkuruoti su geriausiais šio segmento produktais. Jo kaina – 350 eurų – vertinant darbo kokybę galėtų atrodyti protinga, jeigu nežinotume, kad konkurentai iš Kinijos už tą pačią kainą gali pasiūlyti produktą, kuris neturi amerikietiško siurblio trūkumų (nors nusileidžia rezervuaro kokybe).