Kai vonios svarstyklės pradeda rodyti kažkokius nesąmoningai didelius skaičius, įprastinės kelnės pradeda netikėtai veržti liemenį, o užsirišti batų raištelius tampa didele kančia, kuri įveikiama tik pūkšint, net ir paskutiniam tinginiui pasidaro aišku: kažką reikia daryti. Tiesiog taip imti, susikrauti sportinę aprangą į krepšį ir žygiuoti į sporto klubą? 
Kai vonios svarstyklės pradeda rodyti kažkokius nesąmoningai didelius skaičius, įprastinės kelnės pradeda netikėtai veržti liemenį, o užsirišti batų raištelius tampa didele kančia, kuri įveikiama tik pūkšint, net ir paskutiniam tinginiui pasidaro aišku: kažką reikia daryti. Tiesiog taip imti, susikrauti sportinę aprangą į krepšį ir žygiuoti į sporto klubą?
Vargu ar kam pakaks valios. Todėl bandome tingesnį variantą ne tokiems valingiems – „Fitbit Ionic“ išmanųjį laikrodį. Praktiškai visų išmaniųjų laikrodžių tikslas ir paskirtis yra padėti naudotojui mesti svorį ar bent jau suvaldyti jo augimą. Visi jie kažkiek ragina sportuoti, nesėdėti kiaurą dieną ant kėdės, pajudėti bent po kelis žingsnius kiekvieną dieną. Bet jeigu laikrodis kiaurą dieną tiesiog pasyviai kabo ant riešo ir niekaip neragina pajudinti kumpių... tai jie taip ir bus suglebę ir riebaluoti.
Irmanto Gelūno / „15min“ nuotr.
O tai ką daro tas „FitBit Ionic“? Na... iš esmės tai jis pasyviai kabo ant riešo. Na gerai, kas valandą birbteli ir pasako, kad va, vyruk, šią valandą turėjai nueiti 250 žingsnių, bet nuėjai 4. Ajajai, negerai, kitą valandą reikės pasistengti labiau. Po valandos primena, kad labiau nepasistengei ir nuėjai 2 žingsnius per valandą (aiškiai kažką ne taip užfiksavo – matyt, dėl intensyvaus klaviatūros barškinimo). Dar po valandos... o, visi 40. Na nes iki tualeto reikėjo. Tai va, ne tik kabo ant riešo, bet dar ir depresiją bando įvaryti – darbo kalnai, o jis čia mane varinėja ir ragina daryti visokias nesąmones, kurioms nėra laiko. Bet taip elgtųsi tik paskutinis tinginys. Priešpaskutinis nueitų ir tuos 250 žingsnių. Pačiu blogiausiu atveju – per kelis kartus iki rūkyklos. O vakare prisiverstų na mažų mažiausiai bent jau mankštelę padaryti. Kokią? Toli ieškoti nereikėtų.
Pačiupinėjate tą patį laikrodį, ekrane surandate programėlę „Coach“ ir randate pasiūlymus: pilvo/nugaros stiprinimas, mankšta, krūtinės auginimas. Nurodoma ir trukmė minutėmis. Pradedame! Pumpuojame! O kad jaustumėtės įveikę save ir riebalus, kad sėkmingai užaugintumėte bicepsą, tricepsą ir pilvo presą, žinoma, reikia kad kas nors jus girtų. Kiekvieną dieną. Gyrėjo ir skatintojo vaidmenį jau atlieka nebe laikrodis, o jam skirta programėlė išmaniajame telefone.
Nepatinka kokia nors statinė mankšta, labiau patinka bėgimas, važiavimas dviračiais, plaukimas, sunkumų kilnojimas ar kas nors iš „Cross-fit“ temos? Prašome – pasirinkite kaip tik tokiai veiklos rūšiai skirtą aktyvumo matavimo būdą. Laikrodis išmatuos, kaip toli nubėgsite ar nuvažiuosite. Jeigu bėgsite sporto klube ant takelio – suskaičiuos kiekvieną jūsų žingsnį. O jeigu sportas su žingsniais nesusijęs – bent jau išmatuos kaip smarkiai sugebėjote užkelti savo pulsą, patars, kada jau būtų gerai pamažinti krūvį ir nuolat rodys, kiek kalorijų supleškinote.
Beje, dėl bėgimo ir žemėlapio: jeigu esate karys, užtikrinantis taikdarių bazės saugumą Malyje – bandykite kaip nors apsieiti be „Fitbit“, nes, pasirodo, dabar visi, kas tik nori, internete gali rasti visų „Strava“ paslaugų naudotojų nuasmenintus judėjimo duomenis. O „Fitbit“ („Ionic“ modelis taip pat) naudojasi būtent „Strava“ geolokacijos paslaugomis. Kai reikia pasižiūrėti, kokiomis trasomis dažniausiai bėgiojate ar norite pasidalinti savo bėgimo keliu su draugais – nėra nieko geresnio.
Ką dar gali „Ionic“?
Nuo humoro grįžkime prie kiek rimtesnio ir nuoseklesnio tono. Laikrodis yra modernaus dizaino, kvadratiniu ekranu, su pačių „Fitbit“ sukurta operacine sistema. Nei per didelis, nei per storas, nors nugarėlė gana įdomi: centras prisiglaudęs prie riešo, o kraštai šiek tiek pakelti. Tai gerai – nesusidaro nekvėpuojančios, nuolat uždengtos odos zonos, kurios dėl drėgmės ir šilumos taptų bakterijų inkubatoriumi. Be to, gamintojas primena, kad laikrodį kartkartėmis reikia nusiimti nuo riešo nuvalyti odą ir patį laikrodį, pabūti be laikrodžio apskritai.
Nugarėlės centrinėje dalyje matomas keturių jutiklių rinkinys ir magnetinė akumuliatoriaus įkrovimo jungtis. Išoriškai matomi jutikliai yra skirti širdies ritmo matavimui – tai daroma nuolat ir duomenys atnaujinami bemaž su kiekvienu širdies dūžiu. Beje, akumuliatoriaus talpa laikrodžio gyvybę vienu įkrovimu palaiko apie savaitę. Nematomų jutiklių rinkinys yra ganėtinai nuspėjamas: aukščio matuoklis, GPS modulis, akselerometras ir giroskopas, taip pat – aplinkos šviesos jutiklis. Pakuotėje yra dvi laikrodžio apyrankės: abi jos yra „Classic“ tipo, t. y., pigiausios, bet viena skirta storesnei, kita – plonesnei rankai.
Apyrankių keitimas itin paprastas ir jokių specialių įrankių nereikalaujantis. Pakanka vieno taiklaus spustelėjimo ties apyrankės tvirtinimo vieta (atsitiktiniai paspaudimai ten neįmanomi, todėl bijoti netyčinio atsisegimo nėra prasmės). Jeigu nepatinka apyrankių išvaizda – „Fitbit“ parduotuvėje rasite ir spalvingesnes „sportiškas“ ar solidesnes odines apyrankes.
Irmanto Gelūno / „15min“ nuotr.
Laikrodis yra atsparus drėgmės ir dulkių poveikiui, tačiau tai yra kaip ir savaime suprantama. Atsparumas aplinkos poveikiui šioje produktų grupėje yra ne tiek privalumas, kiek kritinio trūkumo nebuvimas. Ypač kai viena iš laikrodžio funkcijų yra plaukimo duomenų registravimas. Beje, įjungus plaukimo režimą išjungiamas ekrano reagavimas į prisilietimus – vandenyje valdymui paliekami tik mygtukai.
Pagrindiniame ekrane vienu piršto prisilietimu galima sužinoti šiuos duomenis: šios paros žingsnių kiekis, šios akimirkos pulsas, šios dienos sudegintų kalorijų kiekis. Nežinia, kiek galima tikėti pastaruoju rodikliu – jis tikriausiai apskaičiuojamas pagal iš anksto nurodytą kūno masę, amžių, lytį ir įvertinus tos dienos pulso „normą“. Į prisilietimus laikrodžio ekranas reaguoja su šiokiu tokiu delsimu, bet pakankamai nedideliu – žalos naudojimo patirčiai tai praktiškai nedaro. Taigi, lėtu judesiu iš pagrindinio ekrano persislenkame į programėlių ekraną, kuriame mus pasitinka „Fitbit OS“ programėlės.
Pirmoje vietoje – dienos statistikos santrauka „Today“. Ji rodo šiek tiek daugiau duomenų, nei galima rasti pagrindiniame ekrane – pvz., kiek minučių šiandien buvote fiziškai aktyvūs, kiek aukštų užlipote, kiek kilometrų nuėjote. Pasirinkus „Excercise“ randame jau minėtą priemonę sporto rezultatų matavimui, „Coach“ yra asmeninis treneris, rodantis kokiu tikslu, kokius pratimus ir kiek laiko turėtumėte daryti.
Irmanto Gelūno / „15min“ nuotr.
Kas yra ganėtinai neįprasta tokio formato įrenginiams – programėlė „Music“, kuri leidžia į telefoną persikelti ganėtinai nemenką kiekį savo turimos muzikos ir sportuoti nesinešant telefono – ausines prie laikrodžio galima prijungti ir „Bluetooth“ ryšiu. Tai yra visai neblogas kompromisas mėgėjams bėgimo metu klausytis muzikos, bet nemėgstantiems didelio telefono, plėšančio kišenę. Kompromiso kaina – jau minėtų „Bluetooth“ ausinių įsigijimas, jeigu jų neturėjote iki šiol.
Ganėtinai keista ir nežinia kam naudinga funkcija „Relax“ laikrodžio ekrane rodo pranešimą, raginantį nusiraminti ir kvėpuoti giliai. Atseit, „jaučiame tavo kvėpavimą“. Kvepia šarlatanizmu (na, gal per pulsą kažkiek ir galima išskaičiuoti, kiek nusiraminta). Žemiau ekrane yra ganėtinai standartiniai įrankiai – sportinis laikmatis ir žadintuvas. O už tai viršuje matoma labai įdomi programėlė „Wallet“, leidžianti atsiskaityti prekyvietėse vietoj bekontaktės mokėjimo kortelės panaudojant „Fitbit“ laikrodį.
Patogu, kai nereikia ieškotis piniginės atsiskaitymui. Ir jeigu taip atsiskaitinėsite, tikrai nustebinsite nemažai žmonių, stovinčių eilėje prie kasos. Net ir kasininkui žandikaulis turėtų šiek tiek nusileisti. Keletą papildomų programėlių dar galima rasti ir „Fitbit“ programėlių parduotuvėje, kuri yra prieinama tik per programėlę išmaniajame telefone – ten pat rasite ir ekrano išvaizdos variantus, kurių yra dešimtys, o gal net ir šimtai: nuo asketiškų skaitmeninių ar ciferblatinių laikrodžių iki informacija bei spalvomis perkrautų „blizgučių“.
Apskritai šio laikrodžio programėlė yra gerokai informatyvesnė ir funkcionalesnė už patį laikrodį – dėl gerokai didesnio telefono ekrano joje matysite išsamią statistiką apie savo fizinį aktyvumą, pulsą ramybės būsenoje ir miegą, galėsite nusistatyti asmeninius tikslus, pasirinkti žmones, su kuriais norėtumėte virtualiai varžytis (reikėtų, kad ir tie žmonės naudotų kokį nors „Fitbit“ aktyvumo stebėjimo įrankį).
Beje, „Fitbit Coach“ – virtualus treneris, „gyvenantis“ laikrodyje – taip pat yra ir „Google Play“ programėlių parduotuvėje, kaip visiškai atskira programėlė. Veikia be jokių papildomų priemonių. Žinoma, be tų priemonių nebus galimybės skaičiuotis pulsą, tačiau jeigu turite pakankamai valios sportuoti net ir neišleidę 300 eurų, tačiau pageidautumėte instrukcijų – mielai prašome, sutaupykite.
Irmanto Gelūno / „15min“ nuotr.
Išvados
„Fitbit Ionic“ sudaro itin kokybiško ir funkcionalaus išmaniojo laikrodžio įspūdį. Galbūt išskirtinių funkcijų, kurių negali pasiūlyti pigesni įrenginiai (išskyrus bekontakčių mokėjimų galimybę), jame ir nėra (juolab kad pigų kinišką protingą laikrodį galima derinti su „Fitbit Coach“ ir gauti panašią motyvaciją sportuoti), tačiau jeigu 300 eurų Jums nėra suma, kiekvieną mėnesį skirianti išgyvenimą nuo bado mirties, o paprastumas ir funkcionalumas Jums yra didelė vertybė, tuomet tai nėra pati prasčiausia investicija kai pradeda erzinti sporto trūkumas.
Kita vertus, jeigu manote, kad nusipirkus brangesnį, geresnį ir funkcionalesnį išmanųjį laikrodį svoris staiga ims kristi savaime, tuomet gerokai klystate – nepaisant visų virtualių trenerių pastangų, tam būtina įdėti savo valios ir išlieti savo prakaito. Na, nebent laikrodį naudosite tik miego stebėjimui ir miego trukmės reguliavimui – juk sveiki miego įpročiai taip pat kažkiek apsaugo nuo viršsvorio. Be jokios abejonės, visai kitoks požiūris į šį laikrodį turėtų būti jau sportuojančių žmonių, kurie svarsto apie savo turimo laikrodžio patobulinimą arba kuriems pribrendo laikas įsigyti priemonę, kuri informuoja apie jų fizinį aktyvumą.
Jiems tai būtų tiesiog patikimas ir naudingas kasdienės informacijos šaltinis, leidžiantis kontroliuoti ir reguliuoti savo organizmo būklę ir galbūt padedantis įtraukti daugiau disciplinos į dienotvarkę (na ir, žinoma, šiek tiek motyvuojantis savo sužaidybintais rezultatų siekimo elementais). Ir šiuo atveju „Fitbit Ionic“ reikėtų lyginti jau ne su pigiais kiniškais išmaniaisiais laikrodžiais, o su šios rinkos lyderiais, tokiais, kaip „Suunto“ ar „Polar“.
