Kur buvęs, kur nebuvęs šiandien nusprendžiau imtis, atrodytų, senos kaip pasaulis ir jau net nuvalkiotos temos. Nebijokit, kalba tikrai ne apie žaidimų įtaką jauno žmogaus sąmonei ar piratavimą - pakalbėkim (prisijunkit ir Jūs) apie grotuvus: kodėl gi mums NEreikia „iPod“.
Kur buvęs, kur nebuvęs šiandien nusprendžiau imtis, atrodytų, senos kaip pasaulis ir jau net nuvalkiotos temos. Nebijokit, kalba tikrai ne apie žaidimų įtaką jauno žmogaus sąmonei ar piratavimą - pakalbėkim (prisijunkit ir Jūs) apie „iPod“.
Jau gana nekuklų amželį nugyvenusi grotuvų šeimyna ne tik kad nesilpnėja, bet ir grasina įgauti daugiau galios - sklando ne nuogirdomis, o dokumentais ir „Apple“ atstovų pareiškimais paremti gandai apie būsimą „iPod“ su dideliu ekranu, „iPod“ stiliaus mobilųjį telefoną. Galo klestėjimui lyg ir nematyti, turint galvoje, kad Amerikoje 8 iš dešimties parduodamų grotuvų yra „iPuodai“ :-), na o visuotinė „iPod“ manija pagavo ir automobilių gamintojus, karštligiškai puolusius diegti jungtį grotuvui į savo modelius.
Atrodytų, yra visos prielaidos nesibaigiančiam klestėjimui - „iPod“ populiarūs, pirkėjai jais žavisi. Nesvarbu, kad didelė dalis vien todėl, jog yra paveikti reklamos ir daug skaitė apie „iPod“ spaudoje. Svarbu rezultatas, na o jis neabejotinai palankus „Apple“.
Konkurentų manevrai atrodo lėti ir nevėkšliški. Pasirodantys grotuvai, kurie lyg ir turėtų konkuruoti su „iPod“, dažniau nuvilia nei nudžiugina. Be to, jų kūrėjai klaidingai linksta kopijavimo pusėn ir nesistengia sukurti kažką savito ir originalaus. Imamas panašaus dydžio korpusas, panašaus dydžio ekranas bei kitoks valdymas (kad išvengti bylinėjimosi dėl patentų), padidinama talpų ir spalvų įvairovė ir štai - bevertis klonas pasirengęs - pirkite jį ir pamirškite „iPod“. Vykusių modelių taip pat pasitaiko, bet, kaip minėjau, nedaug.
Kaip matote, nesunku save įtikinti, kad „iPod“ šeimos grotuvai ir kiti įrenginiai yra svarbi mūsų pasaulio dalis, stiliaus ir mados ženklas. Argumentų pilna. Bet aš norėčiau pažvelgti į šiuos grotuvus iš kito galo - kodėl gi mums NEreikia „iPod“.
1. Visų pirma - „Apple“ apsileido. Gigantas „Microsoft“ gal ir yra lėtas bei klystantis, bet užtat stengiasi klaidas ištaisyti, nepamiršdamas priminti, kaip mumis rūpinasi. Galima tuo tikėti, galima ne, bet įspūdis teigiamas. Tuo tarpu „Apple“ jau nemažai laiko girdi, kad „iPod“ yra per brangūs, ant juodų jų versijų per gerai matosi pirštų antspaudai be to, naujojo „iPod nano“ galinės dalies danga visiškai netinkama nešiojamam įrenginiui - ji pernelyg jautri. Tačiau nedaroma visiškai nieko, kad tai pasikeistų. Dar daugiau - matyti, kad kompanija problemas žinojo dar prieš produktus išleisdama, bet jas sprendė tokiais būdais kaip servetėlės ar minkšto apsauginio dėkliuko pridėjimas, užuot sprendusi iš esmės. Nemalonu, be to, ir pagerėjimo tikėtis neverta - „Apple“ taip užsiėmę savo naujųjų kompiuterių problemų sprendimu, kad kažin ar greitu laiku kažką keis ir taip pelningame „iPod“ biznyje.
2. Antroji priežastis, kodėl „iPod“ mums nereikia - vadinamasis „iPod“ stilius jau nusibodo. Po galais, juk jau šešti metai nuo pirmųjų modelių pasirodymo. Nejaugi jie tikisi, kad baltos ausinės vis dar atrodo kietai bei originaliai? Iš tiesų man pabodo ir baltos ausinės, ir siluetinės „Apple“ reklamos, ir balti grotuvai apskritai. Jei pirkčiau kokį nors sau, imčiau salotinės arba mėlynos spalvos modelį ir būčiau velniškai originalus lyginant su į paskaitas 2 maršruto troleibusu Vilniuje bildančiais išdidžiaisiais „iPuoderiais“. Kam bent kiek suprantančiam IT galima pasigirti įsigijus „iPod“ dabar? „-Nusipirkau „iPod“! - Ai, tą....?“. Neveža. Visiškai. Net gi labiau nei „Robocop“ stiliaus akiniai nuo saulės ir „Rembo“ stiliaus marškinėliai.
3. Trečioji priežastis, skatinanti pasakyti „iPod“ grotuvams ryžtinga „ne“ yra kova su piratavimu, pamažėle ateinanti į madą ir Europoje. Nenoriu prikarksėti, bet nelabai nustebčiau jei vieną dieną nauja „iPod“ „firmware“ versija pasakytu „NE“ mano visiškai nepiratiniam MP3, kurį aš „crackintu“ „Audiograbberiu“ sąžiningai nusiripinau iš pasiskolinto CD prieš porą metų (tuomet „Audiograbber“ dar buvo mokama). Žinoma, veikiausiai to niekada nebus, bet būdamas totaliu paranojiku (pasikeičiau „Hansa.net“ slaptažodžių kortelę ir kodų generatorių!) mieliau renkuosi grotuvus, į kuriuos dainos įkeliamos tiesiog su „Windows Explorer“, be jokių programų ir protingų sistemų pagalbos.
4. Ketvirta priežastis kodėl nereik „iPod“ gali skambėti keistai, bet kiek pagalvoję, manau sutiksite, jog tai, kaip nežmoniškai šis grotuvas populiarus Amerikoje mums, europiečiams, nėra privalumas. Iš principo, keisto savo kultūros vertės supratimo bei nemeilės Naujajai žemei mes tiesiog negalime mėgti to, ką dievina amerikiečiai. Britney Spears, Bušas, automatinės pavarų dėžės ir „Dell“ kompiuteriai senajame žemyne gali būti nepiktai priimami, bet vargiai mylimi. „iPod“ grotuvai, reik pastebėti, tapo ne ką mažesniu JAV simboliu nei aukščiau išvardyti dalykėliai, taigi, mums tiesiog negali jų reikėti. Pardavimų rezultatai tą ir rodo - Europoje ir Azijoje „iPod“ yra daugiau nei dvigubai menkiau populiarūs. Mes norim būt įdomūs ir savotiški ir amerikietiško „pop-corno“ neperkam. Duokit geriau man kokį brangesnį MSI ar ne tokį brangų „Creative“ ir aš būsiu laimingas.
Su tuo, ką išdėsčiau, nebūtina sutikti. Priešingai - reikėtų ginčytis ir vadinti mane nieko nesuprantančiu. Tik tokiu būdu man įrodysite, jog pirkti „iPod“ verta. Nes pats, be pagalbos, bent jau šiuo metu (priešingai nei prieš kelis metus) aš tam nematau nė vienos priežasties.
