Jei jus žavi trimačiai filmai kino teatre, tikriausiai pagalvojote apie galimybę patirti tokį patį įspūdį namuose, ar ne? Jei manot, kad neįmanoma, esat atsilikę nuo pasaulio, o kadangi tokių čia praktiškai nepasitaiko, tai jau apsišvietusiems bus įdomu sužinoti kaip tai veikia iš tiesų ir ar didelės investicijos garantuoja tokį pat įspūdį ir žiūrėjimo malonumą.
Jei jus žavi trimačiai filmai kino teatre, tikriausiai pagalvojote apie galimybę patirti tokį patį įspūdį namuose, ar ne? Jei manot, kad neįmanoma, esat atsilikę nuo pasaulio, o kadangi tokių čia praktiškai nepasitaiko, tai jau apsišvietusiems bus įdomu sužinoti kaip tai veikia iš tiesų ir ar didelės investicijos garantuoja tokį pat įspūdį ir žiūrėjimo malonumą.
Idant geriau suprastumėte, apie ką rašoma, rekomenduojame paskaityti trumpą, bet aiškų straipsnelį apie 3D technologijas ir jų panaudojimą bei veikimo principą būtent „Samsung“ televizoriuose.
Kadangi sausą teorinę medžiagą įsisavinote, ir nereikės aiškinti, kas yra aktyvus akinių užraktas ar dvigubas vaizdas, galime judėti toliau. Išbandytas buvo ne tik televizorius, bet ir beveik visa papildoma įranga. Beveik todėl, kad buvo duota tik tai, kas būtina matyti 3D, bet apie smulkmenas – vėliau.
Taigi, techninės detalės eina pirmiausiai, nes niekam nepatinka, kai skaitai apžvalgą, o net nežinai, kas tai per daiktas.
Televizorius „Samsung UE55C7000“
- „Sky 3D HDTV Ready“. (Didžiojoje Britanijoje „Sky“ yra vienas pagrindinių televizijos tiekėjų, jau seniai transliuoja HD kokybe, dabar jau pradėjo ir 3D. Kas turės šį TV, papildomų dalykėlių pirktis nereikės.)
- „Freeview HD Tuner“. (Ir vėl – paslauga tik DB.)
- 1920 x 1080 skiriamoji geba. (Visas „Full HD“.)
- 200 Hz „Motion Plus“. („Samsung“ technologija. Ką reiškia 200 Hz, jus jau turėjote perskaityti teorijos straipsnyje.)
- 2D-to-3D konvertavimas. (TV toks geras, kad jis net paprastą vaizdą gali paverst į trimatį. Dabar žinias galėsit matyt trijose matmenyse!)
- „PVR Ready“. (Įsirašyk tas pačias žinias į savo išorinę laikmeną.)
- „Wi-Fi Ready“. (Meluoja, jokio „Wi-Fi“ čia nėra. O kad pasiruošęs, tai irgi nieko nereiškia.)
- „Internet@TV“ / „Samsung Apps“ palaikymas. (Kur jūs dabar rasit įrenginį be įvairių programų? „Samsung“ žengia pirmyn su mada!)
- 4 HDMI (v1.4)
- Įstrižainė – 55 coliai (139 cm)
- Matmenys – 1283,4 x 762,3 x 26,5 mm. Čia neįtrauktas stovas, kuris šiaip jau niekam nerūpi. Atkreipkite dėmesį, kad storis tik vienu milimetru didesnis, nei kad „Macbook Air“. Dar vienas palyginimas – jei turit stambias rankas, jis jūsų nykščio storio.
- Kaina: 9000–10 000 litų
Dydžio palyginimas. Dešinėje – 22 colių monitorius, su tokia pat 1920x1080 raiška.
3D „Blu-Ray“ grotuvas „Samsung BD-C6900“
Iš techninių detalių galima paminėti tik tai, kad jis teturi vieną HDMI jungtį, tai pats pirmasis 3D „Blu-Ray“ filmų grotuvas bei kuo puikiausiai susisiekia su anksčiau minėtu televizoriumi. Kaina Lietuvoje yra apie 1100–1200 litų
„Blu-Ray 3D“ užrašas rodomas gražiam miniatiūriniame ekranėlyje. Vienintelis prabangos ženklas.
Akiniai „Samsung SSG-2200AR“
Aktyvaus užrakto, belaidžiai, per USB lizdą įkraunami akiniai. Kaina – 400–500 litų.
Na visų pirma tai nepigus malonumas, ypač kai dar nėra pakankamo produktų pasirinkimo. Kainos atrodo kosminės, nors nepasakytum, kad nosį spaudžiantys ir ne tokie jau stilingi akiniai kainuoja brangiau, nei „LG Cookie“ telefonas. „Blu-ray“ grotuvas sukelia irgi panašias nuotaikas – nėra fizinių mygtukų, turim nuostabiai gražų apšvietimą ir logotipą, tačiau kaina vistiek ne tokia, kokios reikėtų tikėtis. Taigi, negaiškime ir pradėkime patį testą.
Viskas paruošta, laikas pradėti.
Dar vienas dydžio palyginimas iš arčiau.
Žaidimai
Mums tai pats svarbiausias vertinimo kriterijus, o jį išbandyti padėjo keletas žaidimų.
Su 3.40 programinės įrangos versija „Playstation 3“ gavo 3D palaikymą, o tuo pačiu ir išleido keletą atnaujinimų senesniems žaidimams. Vistik šiuo metu jų yra apgailėtinai mažai, o ir tie patys neįspūdingi. Išbandžiau „Super Stardust HD“, „Motorstorm 2“ (demo), „Wipeout HD“.
3D efektas, be abejo, veikia, tačiau didelio įspūdžio nėra. Kodėl? Labai paprasta. Natūraliai mes matome tą patį trimatį vaizdą. Paprastai žaidimai yra suploti į dvimatę plokštumą, t. y. padaryti nenatūralūs, nors veiksmas vyksta trimatėje erdvėje. Ilgainiui prie to įprantama, ir priimama už normą. Kuomet žaidimas matomas trijose dimensijose, mažai kas keičiasi. Prie 5 matmenų (jau esančių 3 žaidime ir 2 ekrane – ilgis ir aukštis) prisideda šeštasis – ekrano gylis. Ką tuo noriu pasakyti, jog skirtumas nėra labai didelis.
Žaidžiant „Super Stardust HD“ tenka šaudyti į krentančias uolas, o jų gabalai tiesiog taškosi aplink. Paprastai jie lieka „ekrane“, kai su 3D efektu jie iš ekrano paskrenda link manęs dar 0,5–1 metro. Po to jie paprasčiausiai dingsta, nors jei tai vyktų realiai, aš galėčiau stebėti, kaip jie skrenda pro mano petį. Tai mažas žingsnelis link realybės. Spėju, kad mano pasąmonė aiškina, kad matau tai, kas ir turi vykti realiai, todėl jokio nustebimo ar grožėjimosi negali būti. Bent jau su žaidimais tai nėra kažkokia nauja patirtis, kaip kartais reklamos mėgsta agituoti.
Apibendrinant – taip, 3D yra ir jis veikia kaip turėtų, tiesiog nėra tokio stulbinamo įspūdžio, kaip buvo galima tikėtis, nes prie to dar prisideda ir pačio žaidimo dirbtinumas. Juk matomi vaizdai nėra realūs, kad ir kokia gera grafika ar animacijos būtų.
„Wipeout HD“
Vaizdas iš arčiau. Be akinių matomas toks sudvejintas vaizdas.
Tai buvo iš anksto paruoštas 3D efektas, tačiau „UE55C7000“ turi galimybę pats tai padaryti. Aišku, kad išbandėm. Situacija čia dar prastesnė nei aprašytoji aukščiau. Dėl to, kad 2D paverčiama į 3D, jau ir taip akivaizdu, kad tai neprilygs tikram 3D. Tiesą sakant, ši funkcija praktiškai neveikia su šaudyklėmis ar trečio asmens žaidimais, įskaitant ir lenktynes. Labai stengiantis galima įžvelgti kažkokius minimalius pokyčius, ypač kas liečia užrašų „iškėlimą“ į priekį, tačiau neverta vargintis. Įdomumo dėlei nepatingėjau prisijungti kompiuterio ir išbandyti kiek kitokį žaidimą – „Titan Quest“. Tai izometrinis RPG su fiksuota kamera, todėl tikėjausi geriausio rezultato.
„Titan Quest“ su dirbtiniu 3D
Taip ir buvo – nei „Valkyria Chronicles“, nei „Gran Turismo“ ar „Battlefield:BC2“ nepasiekė tokio lygio, kokį aš išvydau čia. Vis dėlto iškilo kitokių problemų – 3D kartais kvailiodavo, neteisingai parinkdamas objektus, kuriuose reikia išstumti į priekį, o kuriuos atgal. Kalta vėlgi kamera – kadangi vaizdas rodomas iš viršaus, aukšti, nejudantys medžiai buvo perkeliami į galą, o judantis mano veikėjas – į patį priekį, nors realiai viskas yra atvirkščiai. Prie to neabejotinai prisidėjo nesklandi žaidimo eiga – paprasčiausias striginėjimas dėl per silpno kompiuterio, todėl pagal judesio kiekį buvo sunku nustatyti, kuris objektas yra kur. Nepaisant tokių nesklandumų, dėl kurių iš dalies esu pats kaltas, tai buvo žaidžiamiausias žaidimas su padirbtu 3D efektu.
Nors paprastai sulietas vaizdas dar įžiūrimas, tokie atvejai parodo kad tai nepriimtinas sprendimas.
Trečioji dalis apie žaidimus – be jokių įmantrių efektų, tiesiog paprasti, geri žaidimai milžiniškame LED ekrane. Situaciją neblogai iliustruoja palyginimas.
Paprastai naudojuosi „Samsung“ 81 cm LCD televioriumi, pagamintu, berods, 2006 metais. Visai neseniai, ar ne? Kadangi dabar jie abu stovi viename kambaryje, kartais jungiant vieną, įsijungia kitas, mat pulteliai universalūs.
Taip jau išėjo, kad abu tuo metu rodė baltą vaizdą. Jei turite vyresnių giminaičių ir teko matyti jų mokyklos laikų sąsiuvinius, leistus prieš 15–25 metus, tai dabar jie atrodo lyg būtų nudažyti švelnia gelsvai ruda spalva. Būtent taip tada rodo mano senasis televizorius. Baltos ten absoliučiai nėra.
Žinoma, tai lemia ir skirtingos technologijos, bei moraliai ilgas laiko tarpas tarp pagaminimo datos, tačiau vistik įspūdis stiprus. Apskritai žaidimus žaisti yra pasaka, daugiausiai dėl milžiniško dydžio, nes vartotojo instrukcijoje rašoma, kad rekomenduojamas atstumas nuo ekrano – šeši metrai, kai tuo tarpu aš esu už maždaug 3,5–4,5. Tai ypač jaučiasi žaidžiant šaudyklę, nes multiplayer režimas praktiškai neįmanomas dėl absurdiškos priežasties – ekranas per didelis, kad spėtum gretai viską apžvelgti. Kai matai tik tiesiai prieš savo nosį, tampi labai lengvu taikiniu bei pats negali efektyviai kovoti.
„Gran Turismo 5: Prologue“
Smagiausia žaisti žaidimus, nereikalaujančius greitos akių reakcijos – RPG, iš dalies lenktynes, kadangi masyvus ekranas leidžia patogiai viską apžvelgti ir matyti smulkias detales. Tuo pačiu galima gėrėtis vaizdo aštrumu, ryškumu ir kokybe, kuri neprilygsta niekam, ką parduoda elektromarkt – patikrintas faktas. Nors tai tik 7000 modelis, kurį lenkia 8000 ir 9000 serija, vaizdas išlieka toks pat, nes naudojamas tas pats apdorojimo procesorius ir kitos vaizdo gerinimo technologijos. Tiesa, liko dar viena smulkmena. Dauguma konsolinių žaidimų plaiko tik 720p raišką, todėl tokiame dideliame ekrane turėtų būti kvadratukų magija. Na, ne visai taip. Jei sėdėsit 0,5 metro atstumu, tada jis bus teisus, bet kuomet palaikomas normalus atstumas, jokio skirtumo nematyti – patikrintas faktas, nes „Gran Turismo 5: Prologue“ su 1080p praktiškai niekuo neišsiskiria iš kitų bandytų žaidimų.
Filmai
Kartu su televizoriumi atkeliavo ir keletas reklaminių filmukų, demonstruojančių 3D galimybes, o „Blu-ray“ grotuve jau gulėjo reklaminė „Monsters vs Aliens“ filmo versija, kuris, jei neklystu, yra pirmasis tikras 3D „Blu-ray“ filmas.
Lyginant su žaidimais, čia jau visiškai kita visata. 3D veikia, ir nors matai taip, kaip ir realiai turėtum, tuo džiaugiesi bei mėgaujiesi. Prie to prisideda ir vaizdo sklandumo gerinimo technologijos, kurios pasirūpina, kad intensyvių scenų metu, viską matytumėte be trūkinėjimų ar strigimų. Lyginant trijų ir dviejų matmenų vaizdo įrašus, skirtumas milžiniškas, o įspūdis toks, kad tavo televizoriuje gyvena armija mažų žmogučių. Sukuriamas klaidingas erdvės įpūdis, verčiantis manyti, kad gali įkišti ranką į ekraną, arba pažiūrėti kas yra už jo. Deja, taip nėra, bet tai nejaudina nei kiek, nes efektas užburia.
Kai bandžiau spalvotus 3D akinius, didžiausias trūkumas buvo spalvų iškraipymai, kurių niekaip nebuvo galima išvengti. Čia jų visišikai nėra, tačiau turim kitą nepatogumą. Nepaisant to, kad akiniai išlieka, ir spalvos tokios, kokios turi būti, akinių mirgėjimas vargina. Greitai besidangstantys lęšiai tai daro pastebimai, todėl iš pradžių gali perštėti akis, ar pradėti skaudėti galvą. Vėliau įprantama, o žiūrint tik į ekraną, mirgėjimo visiškai nesijaučia. Jei vis dėlto nuspręsite nueiti, tarkim, į virtuvę ir patingėsit nusiimti akinius, kentėsit pakankamai smarkiai, bet neilgai, nes praradę ryšį su televizoriumi jie išsijungia. Grįžę galėsite tęsti filmo peržiūrą, nes jie vėl automatiškai įsijungs.
Viršuje matomi pakabinti akiniai
Taip pat galime sukurti dirbtinį 3D. Vėlgi – nieko stulbinančio. Sakyčiau tai 2,5D, nes vaizdas perskiriamas vos į 2 sluoksnius, o efektas gaunamas panašus į tai, ką manote teatre – ne vienodu atstumu išdėstytos plokščios dekoracijos. Situacija tokia, kad pasirinkau žiūrėti paprastą dvimatį rodymą, vien dėl akinių mirgėjimo ir netobulo efekto atkūrimo. Tai dar priklauso nuo to, kas rodoma ir nuo vaizdo kokybės. Su animaciniais filmais tai veikia labai prastai, o su lietuviškos televizijos transliacijomis galite net nesivarginti – nieko nepastebėsite.
Trumpai apie 2D vaizdą – puiki upscale technologija (dirbtinai pagerina rodomo vaizdo kokybę) leidžia pakankamai komfortabiliai žiūrėti netgi Lietuviškos televizijos transliacijas, kas gali pasirodyti absurdiška, žinant kad nei vienas kanalas netransliuoja netgi 720 kokybe. Žinoma, nėra ko lyginti su tuo pačiu 720p ar netgi „Full HD“. Tarp pastarųjų skirtumas jaučiamas iš vidutinio atstumo, tačiau tik tada, kai žinai, ką žiūri. Sėdėdamas už rekomenduojamų 6 metrų, tikrai neatspėtum, ar tai „HD Ready“ ar „Full HD“.
Vis dėlto didžiausią įspūdį paliko „TrueMotion“ atliekamas darbas. Paprastai filmai filmuojami 24–25 kadrų per sekundę dažniu. Tai galime palyginti su žaidimais. Su tiek kadrų žaidimas nestringa, tačiau nejaučiamas ir visavertis sklandumas. Esant 60 kadrų per sekundę, viskas veikia labai natūraliai ir tolygiai. Toks pat jausmas kyla žiūrint per šį TV, tik kad čia 60 ne riba. Naudojami visi 200, kas iš pradžių atrodo netgi šiek tiek keistai, bet vėliau prie to greitai įprantama.
Prie gerų dalykų visada lengva įprasti, kaip ir patogaus failų paleidimo tiesiai iš išorinės laikmenos, kas mano galva yra pati geriausia savybė. Anksčiau tam naudojau PS3, tačiau tai jam formatas netinka, tai subtitrų nesupranta ir panašiai. „Samsung“ televizorius nors irgi kartais rodo ožius (retkarčiais kažkodėl „raiška nepalaikoma“) tačiau leidžia pasirinkti garso takelį, jei jis yra ne vienas, ir netgi nustatyti tokią smulkmeną, kaip subtitrų dydis. Tiesa, kalbant apie smulkmenas, „UE55C7000“ nešvyti: „TrueMotion“ kartais pasišiukšlina ir atrodo, kad vaizdas pradeda striginėti, valdymo pultelis, nors ir turi apšvietimo galimybę, kažkodėl neišlaiko apšvietimo visą laiką. Šviesa įsijungia tik tada, kai ką nors nuspaudi. Kur logika? Aš naktį žiūrėdamas filmą noriu jį sustabdyti, o nematau kur yra atitinkamas mygtukas, todėl turiu spausti aklai. Turint omeny, kad tai pirkinys už tokią sumą, už kurią Lietuvoje gali nusipirkti 10 automobilių, tai netgi tokių dalykėlių atleisti negalima.
Media leistuvas
3D vaizdo įrašai
Dizainas ir kiti likučiai
Apie korpuso storį jau rašiau, laikas paminėt kitus dalykus. Stogo nenurovė, bet patiko stovas – jame yra ašis, ant kurios galima šiek tiek sukioti ekraną. Spėju tai buvo būtina, nes pats ekranas sveria 22 kilogramus. Turiu priekaištų tvirtinimui – puiku, jei turi pagalbininką, nes vienam sumontuoti tai būtų neįmanoma, tačiau vistiek absurdiška. Norėdamas prisukti stovą, televizorių turi paguldyti ekranu žemyn, arba vertikaliai pastatyti prie pat stalo krašto. Blogai tai, kad jis gali nuslysti net ir laikant, todėl pasirinkau pirmą būdą. Buvo keista matyt, kai ekranas įlinko, žinoma, dėl savo paties dydžio ir šiuo atveju nenaudingai plono korpuso.
Minimalistų ir elegancijos mėgėjų džiaugsmui čia nėra nei vieno fizinio mygtuko, visi jie jutikliniai ir šviečiantys balta LED šviesa. Pažiūrėti gražu, tačiau praktiškumas nustumtas į antrą planą. Kaip jau minėjau galima paleisti mediją iš išorinės laikmenos – vaizdo įrašus, nuotraukas, muziką. Tam skirta vos viena USB jungtis, kuri dar ir įmontuota galinėje pusėje. Kiekvieną kartą keisdamas laikmeną turi ten lįsti, o tai nepatogu. Be to, nebandykite prijungti išorinio kietojo disko – „Samsung“ supras tik FAT32 formatą, kas yra didelis trūkumas, nes didesnių failų kaip 4GB negalėsite paleisti.
Taip pat tiesiai per savo TV galite žiūrėti youtube, pasitikrinti „Facebook“, „Twitter“, bet tik su viena sąlyga – jei atsitempsit interneto kabelį. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas programėles, aplikacijas ir keltą labai paprastų žaidimų. Techninėse specifikacijose skelbiama, kad televizorius „pasiruošęs“ belaidžiam „Wi-Fi“ ryšiui, tačiau jei tokio pageidausite, gausit pirkt atitinkamą priedėlį. Primenu, kad akiniai irgi nepridedami, o jų pora vienam žmogui kainuoja 400–500 Lt. Čia ir yra pagrindinis televizoriaus trūkumas. Nusipirkę vien tik jį, jūs jo neišnaudosite, ypač Lietuvoje. Papildomai mokėsite už įmontuotus priedėlius ir paslaugas, kurios galimos tik Didžiojoje Britanijoje. Jei jūsų šeima 4 narių, susidaro didelė suma vien tik akiniams, filmų peržiūrai reikės brangaus grotuvo arba PS3 konsolės.
Čia prieinamos visos interneto reikalaujančios funkcijos
Žaidimų pasirinkimas
Kaip suprantate, televizorius ne žaidimams žaisti, bet jei jau sugalvosite, tai teks tenkintis telefonų lygio pramogomis.
Pabaiga ir išvados
Kažkas palygino šį televizorių su „Ferrari“, aš nesutikčiau. Man tai kur kas panašiau į „Mercedes S“ klasę. Visos technologijos, naudojamos šiose serijoje, anksčiau ar vėliau atsiranda eiliniuose automobiliuose. Taip ir „Samsung“ – nauja, įspūdinga, tačiau skirta mažam pirkėjų ratui, o pirkėjo poreikiai turi būti milžiniški. Jei manote, kad tai – televizijos ir televizorių ateitis – klystate dėl smulkmenos – akiniai. Taip, mes juos galime užsidėti kino teatre, ar nuėję pas draugą išbandyti naujo televizoriaus, tačiau kasdienis jų naudojimas sukelia daugiau nepatogumų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juos reikia įjungti ir išjungti, pakrauti, norint matyti 3D vaizdą, reikai jį įjungti. Žinoma, neneigiu kad tokia technologija atpigs ir galbūt bus naudojama dešimtmetį kitą, bet tik tol, kol bus surastas pigus ir masinis patogaus 3D perdavimo būdas, kai nereikės akinių, o apžvalgos kampas bus 178°.
Esat pamišę dėl 3D ir pasiruošę tokioms išlaidoms? Pasirašykit. Nerūpi 3D bet norit puikaus televizoriaus? Užtikrinu, kad tikrai nepasigailėsit, ypač jei mėgstat žaidimus. Vaizdo kokybė stulbinanti ir pritrenkianti, spalvos atrodo geriau nei realybėje, o pamatę, kaip atrodo IMAX kamera nufilmuotas „Full HD“ kokybės filmas apie koralų rifus, prarasit amą, nes tam ir skirtas šis „Samsung UE55C7000“ – žandikaulių atvėpinimui. Tai jis daro nepriekaištingai.
