Įsivaizduokite, kad įstaigoje yra trys šimtai kabinetų ir trys šimtai darbuotojų. Apsaugininkai dieną vos spėja dalyti kabinetų, kuriais bendrai naudojasi keli darbuotojai, raktus, o viršininkas vaikšto su 30 raktų ryšuliu ir prie durų gaišta ieškodamas reikalingo.
Matytas vaizdelis, tiesa? Bet juk šiais laikais jau turėtų būti sukurta kokia nors sistema, galinti pakeisti įprastą raktą. Ji padidintų saugumą, padėtų sutaupyti laiko bei palengvintų mūsų kasdienį gyvenimą. Būtent apie tai praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir galvojo inžinieriai, dirbantys Vokietijos įmonėje SimonsVoss Technologies – šiuo metu vienoje iš lyderių autonominių elektroninių užraktų rinkoje.
Sistema 1998 metais SimonsVoss Europoje pristatė naujovę – įprasto dydžio mechaninius-elektroninius užraktus ir jiems skirtus specialius raktus, suteikiančius vartotojams dar daugiau galimybių.
SimonsVoss sukurtas elektroninis užraktas yra visiškai autonominis (t.y. jam nereikia išorinio elektros energijos šaltinio), jį galima integruoti į duryse jau įmontuotą spyną (reikia tik senąjį DIN standarto spynos cilindrą pakeisti nauju).
Įmonėje ar įstaigoje elektroninius užraktus galima diegti paliekant senas spynas (mažiau išlaidų ir paprasčiau įdiegti sistemą), tačiau visiškai atsisakant įprastų raktų. Šių spynų raktas – tai mažesnis už degtukų dėžutę pultelis (labai panašus į naudojamus automobilių apsaugos sistemose), kuriame įrengtas vienas rakinimo mygtukas, siunčiantis radijo bangų signalą iki 30 cm spinduliu.
Veikimo principas
Elektroniniam užraktui esant „pasyviam“, spynos rankenėlė laisvai sukasi apie savo ašį – spynos skląstis nejuda ir durys yra užrakintos. Atrakinti ir užrakinti spyną galima vieninteliu būdu – spūstelėjus elektroninio rakto mygtuką. Raktas turi būti ne toliau kaip 30 cm atstumu nuo užrakto. Radijo bangomis gavusi patikimai užkoduotą identifikavimo numerį, spyna palygina jį su turimais įrašais savo atmintinėje, ir, radusi įrašą, leidžiantį atrakinti duris, persijungia rakinimo režimu.
Rakinančiajam apie režimo pasikeitimą pranešama diskrečiu garso signalu, o cilindro viduje esanti elektronika maždaug penkioms sekundėms palenkia svirtelę, todėl sukant rankenėlę mechaniškai atrakinama spyna. Maždaug po penkių sekundžių užraktas persijungia „pasyviu“ režimu, apie kurį pranešama kitu garso signalu. Spynos vėl negalima atrakinti.
Saugumas
Ši sistema yra saugesnė už įprastas spynas. Kadangi „pasyvaus“ režimo išorinės rankenėlės užraktas mechaniškai neblokuoja, spynos nėra prasmės laužti – kad ir kiek ji būtų sukama ar laužiama, spynos skląstis nepajudės iš savo vietos. Nelieka ir cilindro gręžimo ar laužimo galimybės, nes sugadinta cilindro elektronika užraktą padarys neatrakinamą.
SimonsVoss elektroninis užraktas atmintinėje gali išsaugoti dešimt paskutinį kartą naudotų raktų identifikavimo kodų (ir rakinimo laiką), taigi prireikus galima nustatyti, kas paskutinis lankėsi vienoje ar kitoje patalpoje. Itin svarbi detalė – sistema gali puikiai veikti net pastate dingus elektrai: gamintojų teigimu, vidinių energijos šaltinių pakanka durims dešimtis tūkstančių kartų atrakinti. Pavogus ar pametus raktą, įstaigos spynas galima perprogramuoti, kad prarastu raktu nebūtų galima atrakinti nė vienos jų.
Veiksmingumas
Kiekvienas asmeninis darbuotojo raktas gali būti suprogramuotas rakinti daugiau nei 20 000 elektroninių spynų bei veikti trijose atskirose užraktų sistemose (pvz., darbe, namuose, sporto komplekse ir pan.). Tokie raktai gali būti naudojami ir kitose sistemose, kuriose įrengti radijo bangomis valdomi SimonsVoss jutikliai. Taigi raktu galima susimokėti valgykloje, pakelti automatinius vartus, praeiti pro personalui skirtus vartelius, rakinti spinteles ar net kontroliuoti darbuotojų darbo laiką. Dėl to galima ne tik paprasčiau sujungti keletą sistemų į vieną, bet ir sutaupyti pinigų.
Užraktai belaidžiu ryšiu gali būti jungiami prie įstaigos apsaugos sistemos ir gebėti išsiųsti įvairius pranešimus, pavyzdžiui, užfiksavus, kad durys buvo atrakintos, bet niekas į patalpas neįėjo per nustatytą laiko tarpą arba kad durys liko atrakintos iki vėlyvo vakaro. Pakeisti raktų ar užraktų įrašus, kad darbuotojai turėtų leidimus rakinti paskirtas duris, visiškai nesudėtinga. Leidimai Mažesnėse sistemose (keliasdešimt vartotojų) užraktus bei asmeninius raktus galima perprogramuoti specialiu raktu. Tokioje sistemoje leidimai rakinti duris gali būti išduodami be kompiuterio ar specialios programinės įrangos – tiesiog keletą kartų spūstelėjus mygtuką.
Didesnėse įstaigose rekomenduojama naudoti kompiuterį ir SimonsVoss sukurtą programinę įrangą. Jos veikimo principas labai paprastas: ekrane pasirodžiusioje lentelėje „užraktai - raktai“ pažymimos norimos pasirinktu raktu atrakinti durys. Paskui informacija perkeliama į delninį kompiuterį, kuriuo perrašoma užraktų bei raktų informacija.
Sistema yra išmoninga (intelligent): gavusi naują raktą, visus reikiamus leidimus įrašo į jo atmintinę. Jei leidimai daugeliui vartotojų rakinti tas pačias duris keičiami, pakeitimus paprasčiau užfiksuoti užrakto atmintinėje. Didelėse sistemose su tūkstančiais užraktų ir raktų galima įrengti tinklą, kuris leistų visos sistemos ar pasirinktų užraktų pakeitimus atlikti realiuoju laiku.
Belaidžio tinklo įrenginys montuojamas kabineto elektros lizde. Gavęs komandą, įrenginys gali perprogramuoti netoliese esančius užraktus. Tokiu būdu galima sutaupyti nemažai pinigų, nes nereikia tiesti kabelio iki užrakto.
Visi tinklo įrenginiai, susisiekdami vieni su kitais bei kompiuteriu, saugančiu pagrindinį leidimų sąrašą, suformuoja tinklą, padedantį lengviau prižiūrėti užraktų sistemą.
Be to, galima stebėti patalpų būklę, automatiškai išjungti apšvietimą ar įjungti šildymo sistemą atrakinus patalpų duris. Naudojant SimonsVoss, galima diegti bet kokio dydžio ir sudėtingumo užraktų sistemas. Bendrovė rinkai pateikė naują sprendimą, taigi dabar žinote, kaip rakinsite savo duris rytoj.