Jei svarstote apie savo stacionaraus kompiuterio patobulinimą, vienas painiausių sprendimų yra tai, kokį procesorių pasirinkti. Rinktis „Intel“, ar „AMD“? Svarbiau procesoriaus veikimo sparta ar kainos ir kokybės santykis? Kas aktualiau – branduolių kiekis ar maksimali galia?
Jei svarstote apie savo stacionaraus kompiuterio patobulinimą, vienas painiausių sprendimų yra tai, kokį procesorių pasirinkti. Rinktis „Intel“, ar „AMD“? Svarbiau procesoriaus veikimo sparta ar kainos ir kokybės santykis? Kas aktualiau – branduolių kiekis ar maksimali galia? Visi šie klausimai yra vienodai svarbūs ieškant naujo procesoriaus, nes ideali mikroschema visiems naudojimo scenarijams neegzistuoja, turint omenyje, kad ieškodami naujos širdies savo esamam ar naujam kompiuteriui laikotės tam tikro biudžeto. Jei ne, atsakymas paprastas – galite rinktis „Intel i9-10980XE Extreme Edition“ arba „AMD Ryzen Threadripper 3990X“, kainuojančius atitinkamai tūkstantį ir keturis tūkstančius eurų.
Tokių procesorių, kuriuos galima prilyginti galingiausių superautomobilių V12 ar V16 varikliams, egzistavimas dar nereiškia, kad jie yra idealus pasirinkimas kiekvienam vartotojui. Už galią ne mažiau svarbūs yra ir kiti veiksniai, kaip kaina, energijos vartojimas ir renkamo kompiuterio paskirtis. Renkantis procesorių geriausia laikytis loginės sekos ir pradėti pamažu analizuojant savo poreikius. Pirmasis svarbus klausimas – ar renkate naują sistemą nuo nulio ar siekiate atnaujinti jau turimą?
1. Atnaujinimas ar naujas kompiuteris?
Atsakymas į šį klausimą yra svarbiausias ir gali arba susiaurinti arba išplėsti Jūsų pasirinkimų lauką. Jei norite tik atnaujinti jau turimą stacionarų kompiuterį, būsite ribojamas procesoriaus jungties, motininės plokštės architektūros ir kitų komponentų specifikacijos. Jei esate pasiryžę pasikeisti net motininę plokštę, iš esmės jau renkate naują kompiuterį, mat sklandžiam veikimui užtikrinti bus būtina pakeisti daugiau komponentų.
Daugeliu atvejų vien pakeisti procesoriaus neapsimoka, nebent keičiate iš silpniausio tam tikros kartos procesoriaus į galingiausią. To priežastis paprasta – procesorių jungtys paprastai keičiamos kas vieną arba dvi kartas, arba kitaip tariant, maždaug kas vienerius-dvejus metus. Procesorių jungtys nėra lygios viena kitai, tačiau devynis kartus iš dešimties keisti tik procesorių neverta, nebent pavyko rasti tokį variantą, su kuriuo gaunate ženkliai aukštesnį veikimo dažnį ar didesnį branduolių skaičių.
Žinoma, jei skelbimuose randate procesorių, leisiantį pakeisti seną „Intel i3“ į tos pačios kartos „i7“, už gerą kainą, nėra priežasties to nedaryti, ypač jei turite ribotą kiekį lėšų kompiuterio atnaujinimui. Turint omenyje, kad daugelis stacionarių kompiuterių parduodami bei renkami su vidutinės klasės procesoriais, pajusite didesnį sistemos spartos pokytį tuo pačiu įsigydami naują motininę plokštę. Jei jūsų kompiuteris senesnis, tai taip pat būtų proga atsinaujinti į DDR4 operatyvinės atminties tipą, o nauja pagrindinė plokštė gali kainuoti mažiau nei €50.
2. Procesorių pradmenys – keturi svarbiausi aspektai
Branduolių skaičių, maksimaliai supaprastinus, galima prilyginti automobilio variklio cilindrų skaičiui; daugiau branduolių paprastai reiškia didesnę galią. Kadangi kiti procesoriaus parametrai gali būti identiški visoje kartoje, prasminga yra lyginti tik vienos kartos, to paties gamintojo procesorius.
Žinoma, daugiau branduolių įprastai yra geriau, ypač dirbant su grafikos, inžinerijos, nuotraukų bei vaizdo įrašų redagavimo programomis, dažnai reikalaujančiomis didesnio branduolių kiekio sklandžiam darbui. Kai kurie kompiuteriniai žaidimai taip pat reikalauja tam tikro branduolių ar gijų skaičiaus, tad daugelyje modernių sistemų keturi yra absoliutus minimumas.
Gijų skaičius – anglų kalba vadinamas multithreading arba thread count, teoriškai tai yra virtuali vieno branduolio versija. Kitaip tariant, dvi gijos viename branduolyje leidžia jam dirbti dvi atskiras užduotis, taip padvigubindamos maksimalią procesoriaus galią. „Intel“ savo kelių gijų integravimo technologiją vadina „Hyper-Threading“, tuo tarpu „AMD“ naudoja kiek moksliškiau skambantį terminą SMT (symmetric multi threading), tačiau tai yra vienas ir tas pats dalykas, padėsiantis susidoroti su intensyvesnėmis užduotimis.
Anksčiau „Hyper-Threading“ technologija buvo naudojama tik „Intel i9“ procesoriuose, tačiau pradedant 10-ąja karta, didesnį gijų skaičių turi visa „Intel Core“ linija. Tuo tarpu „AMD“ savo SMT technologiją jau kurį laiką naudoja visuose „Ryzen“ procesoriuose.
Skaitikliai – tai yra pagrindinis galios rodiklis, žymimas gigahercais (GHz) ir esantis dviejų tipų: base clock ir boost clock. Pirmasis nurodo pradinę procesoriaus galią, kuria veikia visi jo branduoliai, antrasis žymi maksimalią galią, kurią vienas ar keli branduoliai gali pasiekti kuomet programa to reikalauja.
Priklausomai nuo programinės įrangos, procesoriaus aušinimo sistemos bei motininės plokštės, boost clock gali įsijungti viename ar visuose branduoliuose, tačiau niekada nėra tolygiai paskirstytas tarp branduolių. Kaip ir su branduolių skaičiumi, galios skaitiklius derėtų lyginti tik tam tikroje procesorių kartoje, nes 4GHz „AMD Ryzen“ nebūtinai bus galingesnis už 3,5 GHz „Intel Core X-Series“ procesorių. Norint tikslių duomenų reikėtų ieškoti benchmark testų rezultatų.
Užrakintas ar atrakintas – vadinamieji unlocked porcesoriai įgalina galios korekcijas (overclocking) pagal naudotojo poreikį BIOS arba operacinėje sistemoje esančiais įrankiais. Gamykliškai atrakinti yra tik „Intel Core X-Series“, „AMD Ryzen“ ir „AMD Ryzen Threadripper“ procesoriai, tačiau ir „Intel Core“ yra keletas atrakintų lustų, dažniausiai juos galima identifikuoti prie modelio skaičių parašyta K raide. Galios keitimas naudingas, o tuo labiau reikalingas, labai nedidelei daliai naudotojų, tad renkantis naują procesorių ši funkcija neturėtų tapti prioritetu.
3. „Intel“ ar „AMD“?
Pagrindinės „Intel“ procesorių linijos
Šiuo metu „Intel“ rinkoje siūlo kelias skirtingas procesorių linijas – „Celeron“, „Pentium“ ir „Core“. Pastaroji populiariausia, o visi jie naudoja LGA 1151 jungtį, išskyrus pačius naujausius, dešimtosios kartos „Intel Core“ procesorius. Minėtą jungtį „Intel Core“ serija naudoja nuo šeštosios kartos, tad akivaizdu, kad atėjo laikas atnaujinimui. LGA 1151 gyvuoja taip ilgai, kad perkant procesorių ir renkantis pagrindinę plokštę labai svarbu atkreipti dėmesį į pastarosios lustų rinkinį – pavyzdžiui, devintosios kartos „Intel Core“ neveiks su senesnėmis motininėmis plokštėmis, nes joms būtinas Z390 lustų rinkinys.
Išsiaiškinti komponentų suderinamumą su šiais procesoriais gali būti itin sudėtinga, dažnai vienos kartos procesoriai gali palaikyti net kelis skirtingus lustų rinkinius, nukreiptus į skirtingus naudojimo scenarijus. Dėl procesorių ir lustų rinkinių gausos, renkantis „Intel“ procesorių svarbu įsitikinti, kad pasirinktas konkretus procesorius yra suderinamas su pasirinkta motinine plokšte.
Lustų rinkiniai jau eilę metų identifikuojami Z/B/H raidėmis, pavyzdžiui Z390, B360 ar H310. Aukščiausia, Z serija, yra orientuota į vartotojus, siekiančius aukščiausios specifikacijos ir svarstančius apie procesorių galios kėlimą. H370 tinkamas daugeliui įprastų vartotojų, tuo tarpu B360 ir B365 yra labiau biudžetinio lygio lustų rinkiniai, integruojami į plokštes su mažiau jungčių ir ypatybių, o H310 – pats žemiausias ir tuščiausias „Intel“ siūlomas lustų rinkinys.
Su „Intel“ svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog devintojoje kartoje tik aukščiausio lygio gaminiai siūlo minėtąjį „Hyper-Threading“, tad jei turite senesnės kartos „Intel i7“ procesorių su kelių gijų palaikymu, tai nebūtinai reiškia, kad ir devintos kartos „i7“ turės tokį funkcionalumą. Dešimtoje kartoje, pavadintoje „Comet Lake-S“ viskas pasikeitė – dabar „Hyper-Threading“ palaiko visa „Intel Core“ serija, tačiau procesoriaus jungtis pakeista į LGA 1120. Lustų rinkinių identifikacija raidėmis išlieka – Z žymi aukščiausią seriją, B vidutinę, o H biudžetinę.
Procesorių išdėstymas rinkoje labai paprastas – silpniausi yra „Celeron“, šiek tiek galingesni „Pentium“, o daugelio lūkesčius patenkins „Intel Core“, kurią sudaro „i3“, „i5“, „i7“ ir „i9“, pastarieji debiutavę su devintąja karta. Ilgą laiką „Intel“ gamino visus savo procesorius su integruota vaizdo plokšte, tačiau aštuntoji, devintoji ir dešimtoji kartos leidžia pasirinkti – procesoriai be integruoto grafikos procesoriaus yra papildomai žymimi F raide, visa kita specifikacija išlieka nepakitusi.
„Intel Core X-series“ – aukščiausio lygio galia
2017-aisiais debiutavusi nauja procesorių linija yra orientuota į turinio kūrimą, naujausius žaidimus ir maksimalią galią bei praktiškai sukūrė naują terminą kompiuterių entuziastams – HEDT – reiškiantį high-end desktop. „Core-X“ veikia su LGA 2066 jungtimi – taip pavadinta, nes turi būtent tokį skaičių sujungimo taškų. Aktyvioji zona šiuose procesoriuose yra didesnė, nei įprastoje „Core“ linijoje, taip pat pasižymi didesne galia, ko pasekoje reikia galingesnio maitinimo šaltinio bei efektyvesnio aušinimo. Kadangi orientuoti konkrečiai į entuziastus ir profesionalus, „Intel Core X-Series“ vartotojus pasiekia be aušintuvų.
Vienas pagrindinių skirtumų lyginant su įprasta „Intel Core“ serija, nepaisant didesnio branduolių ir gijų skaičiaus, yra gebėjimas palaikyti didesnį kiekį PCI Express jungtis naudojančių objektų, kaip vaizdo plokščių ir PCI Express SSD kietųjų diskų. Tai svarbu renkant kompiuterį su keliomis vaizdo plokštėmis bei minėtais SSD diskais, nes silpnesnis procesorius gali veikti prasčiau, jei prie jo bus prijungta per daug atskirų PCI Express įrenginių.
Jei ieškosite naudoto „Intel Core X-Series“ procesoriaus, reikėtų vengti pirmųjų modelių iš „Kaby Lake-X“ serijos, nes jie nepasižymėjo ženkliai geresne specifikacija nei pagrindinė serija ir daugelio naudotojų akimis buvo labai nepraktiški tokiai brangiai platformai. Pats galingiausias „Intel“ procesorius šiuo metu yra „i9-10980XE Extreme Edition“, turintis net 18 branduolių ir 36 gijas. Pavadinime įrašytas „Extreme Edition“ priedėlis nurodo, jog tai yra aukščiausios specifikacijos procesorius savo kartoje.
„AMD Ryzen A“ – biudžetinis pasirinkimas darbui ir žaidimams
„Ryzen A“ linija siekiama sukurti geriausią procesoriaus su integruota grafika patirtį, siūlant kuo geresnį kainos ir kokybės santykį. Kaip biudžetinis sprendimas, ši serija rekomenduojama darbui, mokslams ir minimaliam žaidimui. Iš sistemos atnaujinimo perspektyvos, šie lustai nieko nenustebins – jie dažniausiai randami gamykliškai surinktuose kompiuteriuose, tačiau naudoja tą pačią AM4 jungtį, kaip ir „Ryzen“ linija, tad įsigytas jau surinktas kompiuteris gali būti gera bazė atnaujinimui ateityje.
„AMD Ryzen“ – geriausia „Intel Core“ alternatyva
Nuo pat debiuto siūlantys puikų kainos ir kokybės santykį siūlantys „Ryzen“ įtiks tiek paprastiems naudotojams, tiek žaidėjams ir net profesionalumo siekiantiems turinio kūrėjams. Daugeliui jų reikės įsigyti dedikuotą vaizdo plokštę, o integruotą grafiką turintys procesoriai žymimi G raide prie modelio pavadinimo. „AMD“ integruoti vaizdo procesoriai neprilygsta net vidutinės klasės vaizdo plokštėms, tačiau funkcionalumu vis tiek gerokai lenkia „Intel Core“.
Vos pasirodę „AMD Ryzen“ kilstelėjo procesorių rinkos kartelę ir nors daugelis variantų atkeliauja be integruotos grafikos, absoliučiai visi „Ryzen“ yra atrakinti, įgalinantys dažnio korekcijas, jei yra tam poreikis, o daugelio jų komplekte rasite aušintuvą, puikiai atlaikysiantį gamyklines galios ribas. Didžiausias privalumas – sąlyginai žema kaina už didelį branduolių ir gijų skaičių.
Tikrai nenuvilsianti yra „Ryzen 5“ linija, kurioje kiekvienas procesorius palaiko SMT – visi turi po dvi gijas kiekvienam branduoliui. Kaip ir su „Intel“, reikėtų pasidomėti motininės plokštės lustų rinkiniu, tačiau čia viskas paprasčiau, nes visi „Ryzen“ naudoja AM4 jungtį, o jei naudosite senesnę motininę plokštę, gali pakakti BIOS atnaujinimo sklandžiam darbui. Žinoma, reikėtų pasidomėti ir konkrečiais pasirinktais variantais – ne visi procesoriai gali būti suderinami su visomis plokštėmis.
„AMD“ taip pat yra išskaidžiusi pagrindinių plokščių lustų rinkinius raidėmis – galingiausia yra X, toliau seka B, o biudžetinius sprendimus žymi A raidė. Naujausias, X570, lustų rinkinys debiutavo 2019-aisiais su trečios kartos „Ryzen“ skirtomis plokštėmis ir suteikia galimybė dėti spartesnius RAM modulius bei įgalina PCI Express 4.0 naudojimą, kas yra aktualu siekiantiems įsidėti sparčiausius įmanomus kietuosius diskus.
„AMD Ryzen Threadripper“ – vieni galingiausių procesorių rinkoje
Kaip sufleruoja linijos, „Threadripper“ akcentuoja maksimalų branduolių ir gijų kiekį bei konkuruoja su „Intel Core X-Series“. Nors procesoriaus greitis yra mažesnis, nei panašios specifikacijos „Intel“ mikroschemose, „AMD“ šį trūkumą kompensuoja didesniu branduolių ir gijų skaičiumi – galingiausias „Threadripper“ dabar turi net 64 branduolius ir 128 gijas. Jų greitį taip pat galima paspartinti, o milžiniška aktyviosios zonos architektūra yra paremta „AMD EPYC“ serveriams skirtų procesorių linija.
Pirmos dvi „Threadripper“ kartos naudoja milžinišką TR4 jungtį, turinčią net keturis tūkstančius aktyvių sujungimų ir reikalauja motininė plokštės su X399 lustų rinkiniu. Su trečiąja karta atkeliavo ir didesni pokyčiai – dabar „Threadripper“ naudoja sTRX4 jungtį su TRX40 lustų rinkiniu, tad šios kartos procesoriai yra suderinami tik su trečios kartos pagrindinėmis plokštėmis. Taip pat dėl masyvaus ploto ir unikalios jungties visi šios serijos procesoriai reikalauja unikalių aušintuvų – daugelis „Threadripper“ siūlomų sprendimų yra aušinami skysčiu, o esantys oro aušintuvai, kaip „Wraith Ripper“ ar „Deepcool Fryzen“ yra labai masyvūs. Bet kokiu atveju, pigiai su šia sistema išsisukti nepavyks – procesorių kainos prasideda nuo maždaug tūkstančio eurų, pagrindinių plokščių svyruoja tarp dviejų ir keturių šimtų eurų.
2020-aisiais „AMD“ taip pat atskleidė, jog kuria „Threadripper Pro“ liniją, palaikančią net iki 128 PCI Express juostų – viena PCIe jungtis paprastai turi iki šešiolikos juostų. Taip pat jie palaikys net aštuonis operatyvinės atminties modulius ir dirbs išskirtinai su ECC (error correcting code) tipo atmintimi, itin svarbia komplikuotuose architektūriniuose projektuose, duomenų analizėje bei mokslinėse simuliacijose. Su šiais reikalavimais atsiranda ir dar vienas pagrindinės plokštės lustų rinkinio standartas – WRX80 – skirtas būtent „Threadripper Pro“.
4. Kokį aušintuvą pasirinkti?
Pasirinkti aušinimo sistemą taip pat gali būti sudėtinga – kartais jį gausite kartu su procesoriumi, kai kuriais atvejais reikės patiems išsirinkti tinkamiausią variantą, suderinamą su Jūsų procesoriaus jungtimi. Daugelis įprastų „Intel Core“ bei kai kurie „AMD Ryzen“ procesoriai atkeliauja su gamykliniais aušintuvais, kurie puikiai susitvarko su prietaiso temperatūros reguliavimu. Atrakinti procesoriai, kaip „Intel Core X-Series“ ar „AMD Ryzen Threadripper“, mat vien tokio procesoriaus pirkimas reikalauja šiokio tokio kompiuterijos išmanymo ir gamintojai žino, kad naudotojas pats pasirinks jo renkamam kompiuteriui tinkamiausią variantą.
Renkantis procesoriaus aušintuvą svarbu žinoti jo TDP (thermal design power) reitingą, mat jis yra pagrindinis kriterijus nurodantis ar aušintuvas bus pakankamai efektyvus. Kai kurie gamintojai nurodo tik sąrašą procesorių, su kuriais yra suderinamas jų gaminamas produktas, kiti nurodo maksimalų TDP reitingą. Taigi, du svarbiausi aspektai – su procesoriaus jungtimi suderinamas tvirtinimas ir tinkamas TDP reitingas.
Visai kita tema yra aušinimas skysčiu – dažniausiai tai nesuteikia didelio privalumo temperatūros atžvilgiu ir geras oro aušintuvas gali būti efektyvesnis nei biudžetinė aušinimo vandeniu sistema. Žinoma, gamintojai kaip „Cooler Master“, „Corsair“ ir „NZXT“ siūlo lengvai prieinamus aušinimo skysčiu sprendimus, tačiau jie suteikia daugiau estetinės naudos, jei naudojate korpusą su langu. Vienintelė procesorių šeima kone reikalaujanti būti aušinama vandeniu (nepaisant poros aukščiau minėtų išimčių) yra minėtoji „AMD Ryzen Threadripper“, nes TR4 ir sTRX40 jungtys yra visiškai kitokios, nei bet kokių kitų procesorių, o ir pačios mikroschemos paviršiaus plotas gerokai didesnis.
5. Dažnio keitimas – privalumas?
Pakeisti procesoriaus veikimo dažnį dabar paprasčiau nei bet kada anksčiau, bet ne kiekvienam verta tuo užsiimti, tad rekomenduojame palikti šį procesą tik užkietėjusiems entuziastams. Visų pirma dėl rizikos – dažnio reguliavimas gali panaikinti procesoriaus garantiją, o tikimybė, kad pajusite spartos pokytį yra maža. Taip pat maksimali procesoriaus riba gali skirtis net vienodose mikroschemose, tai entuziastų gretose yra vadinama silicon lottery. Žinoma, ne kiekvienas procesorius yra tinkamas dažnio reguliavimui ir ne kiekviena motininė plokštė tai palaiko, o šalia viso to bet kokius atveju reikės įsigyti ir geresnę aušinimo sistemą, ko pasekoje paskaičiuojant išlaidas ir papildomą darbą, galite sutaupyti ir pinigų ir laiko iš pat pradžių įsigydami greitesnį procesorių.
6. Rekomendacijos
Ieškant geriausio varianto iš kelių panašios specifikacijso procesorių geriausias sprendimas yra rasti jų testų rezultatus, tokių kaip Cinebench ar Handbrake. Tik tuomet pamatysite Jus dominančių mikroschemų skirtumus. Pabaigai, štai sąrašas geriausių variantų, priklausomai nuo Jūsų veiklos:
Paprastam namų kompiuteriui
Su įprastomis kasdienėmis užduotimis, interneto naršymu, filmais ir „Microsoft Office“ programų paketu susitvarkyti užteks „Intel Core i3“ ir „Core i5“ arba „AMD Ryzen 3“ ir „Ryzen 5“ procesorių. Žiūrint į „AMD“ svarbu nepamiršti, jog daugelis „Ryzen“ procesorių gaminami be integruoto vaizdo procesoriaus, tad jei nenorite pirkti atskiros vaizdo plokštės, ieškokite modelio su G raide pavadinime, pavyzdžiui „AMD Ryzen 5 3400G“. Pastarieji puikiai tiks ir norint retkarčiais pažaisti žaidimus, tiesa nebūtinai pačius naujausius ar su aukščiausiais nustatymais. Minėtų procesorių kainos svyruos tarp maždaug €100 ir €150.
Biudžetiniam žaidimų kompiuteriui
Jei žadate investuoti į dedikuotą vaizdo plokštę, tačiau nenorite kompiuteriui išleisti per daug pinigų, Jūsų poreikius patenkins „Intel Core i5“ ir „AMD Ryzen 5“ procesorių šeimos. Jas sujungiant į sistemą su vidutinės klasės motinine ir vaizdo plokštėmis gausite pakankamai galingą įrenginį, Tiksiantį ir darbui ir žaidimams. Minėtų procesorių kainos svyruoja maždaug tarp šimto penkiasdešimties ir šiek tiek virš €200.
Aukštesnės klasės žaidimų kompiuteriui
Rinkdami galingą žaidimų kompiuterį tikriausiai ieškosite ir geriausios įmanomos vaizdo plokštės, tad norint žaisti žaidimus be jokių trikdžių, aukštu atnaujinimo dažniu ir būti ramiems, jog vaizdo plokštės galimybės nėra ribojamos procesoriaus pajėgumu, svarbu pasirinkti ir atitinkamą procesorių. Vienas užkietėjusių žaidėjų mėgstamiausių – „Intel Core i7-9700K“, tačiau jei turite daugiau lėšų, galite dairytis ir į „Intel Core i9-9900K“ ar net naujausios kartos „Intel Core i9-10900K“. Šių kainos tik prasideda nuo maždaug €250, tačiau su vienu iš šitų procesorių galite susirinkti tikrai galingą sistemą, tarnausiančią Jums metų metus.
Turinio kūrimas
Kuriant vizualizacijas ar redaguojant vaizdo įrašus svarbu žinoti savo naudojamų aplikacijų poreikius, tačiau dažniausiai čia pravers papildomi branduoliai ir didesni gijų skaičius. Turinio kūrimui tiks ir žaidėjams rekomenduotas „Intel Core i9-10900K“, turintis 10 branduolių ir dvigubai daugiau gijų. Aštuonis branduolius ir šešiolika gijų turintys „AMD Ryzen 7 3700X“ ir „5800X“ taip pat puikiai susitvarkys su visomis turinio kūrėjų užduotimis. Išvardinti procesoriai kainuoja maždaug nuo €300, tačiau jei iš turinio kūrimas yra Jūsų pragyvenimo šaltinis, sutaupytas laikas padės greitai atpirkti kompiuterio išlaidas.
Profesionalus turinio kūrimas
Jei užsiimate architektūra, inžinerija ar 3D animacija, Jums gali prireikti papildomos spartos – būtent tam ir buvo sukurtos „Intel Core X-Series“ ir „AMD Ryzen Threadripper“ procesorių linijos. Galingesnių reikėtų ieškoti tik jei dirbate su ISV sertifikuotomis programomis ir Jums būtina ECC operatyvinė atmintis – tokiu atveju geriausia dairytis į „Intel Xeon“ profesionalams skirtus procesorius arba luktelti „AMD Ryzen Threadripper Pro“. Kad ir kurį kelią pasirinksite, teks gerokai pakratyti piniginę, nes vidutinė procesoriaus kaina šiame sektoriuje yra apie tūkstantį eurų ir aukščiau – patys galingiausi, kaip pavasarį pasirodysiantys „AMD Ryzen Threadripper Pro 3990X“ kainuos daugiau nei tris tūkstančius eurų.
