Perkant aušinimo skysčiu sistemą laukia nelengva užduotis – rinktis teks iš dviženklių gamintojų skaičiaus, tad variantų yra iš ties labai daug. Tačiau prisimenant praeitį, „Antec“ kartu su „Corsair“ buvo pirmosios kompanijos, kurios pradėjo siūlyti uždaras aušinimo skysčiu sistemas, skirtas plačiosioms masėms.
Perkant aušinimo skysčiu sistemą laukia nelengva užduotis – rinktis teks iš dviženklių gamintojų skaičiaus, tad variantų yra iš ties labai daug. Tačiau prisimenant praeitį, „Antec“ kartu su „Corsair“ buvo pirmosios kompanijos, kurios pradėjo siūlyti uždaras aušinimo skysčiu sistemas, skirtas plačiosioms masėms.
Abi šią rinką atidariusios kompanijos savo kelyje turėjo daug įvairiausių kelių ir klystkelių. Pavyzdžiui „Corsair H40“ turėjo būti pigiausia aušinimo skysčiu sistema, tačiau idėja naudoti aliumininį bloką buvo labai bloga, taip pat žmonės taip ir nepriprato prie labai neįprastos „Antec Kuhler 650“, 950 ir 1250 išvaizdos, nors patys aušintuvai ir veikė gerai.
„Antec“ keliai aušinimo skysčiu rinkoje vingiavo, kol galiausiai priėjome naująją „Mercury“ seriją. Tai yra naujausia kompanijos aušintuvų serija, kurioje yra tiek paprastų standartinių modelių, tiek ypatingai galingų milžinų. Viduryje tarp jų rikiuojasi šiandien apžvelgiamas „Antec Mercury 240“.
Pakuotė ir komplektacija
Nors „Antec“ išlaikė sau būdingą pakuotės dizainą, nors iš pirmo žvilgsnio to nesimato. Akis apgauna pakeistos spalvos – vietoj geltonos spalvos panaudota mėlyna, vietoj pilkos balta. Tačiau pakuotės struktūra iš liko ta pati, kaip kituose „Antec“ gaminiuose.
Iš karto matosi, kad „Antec“ yra amerikietiška kompanija. Nes tik amerikiečiai gali pasakyti, kad kompiuterio aušintuvas yra „draugiškas aplinkai“.
Komplektacija yra standartiška visiems aušinimo skysčiu spendimams. Tai – montavimo detalės bei laideliai, skirti procesoriaus aušintuvo montavimui į sistemą. Aušintuvui dirbti taip pat būtini ir du ventiliatoriai. Galiausiai pakuotėje randama ir visa reikalinga dokumentacija.
Negalima nepastebėti, kad „Antec“ parengta komplektacija pasižymi itin plačiu procesorių palaikymu. Aušintuvas tinkamas „Intel LGA775“, LGA1150, LGA1151, LGA1155, LGA1156, LGA1366, LGA2011, LGA2066 bei AMD AM2, AM3, AM2+, AM3+, AM4, FM2 procesoriaus lizdams. Remiantis logikos dėsniais procesorius taip pat tiks ir FM1 ir FM2+ lizdo procesoriams. Taigi procesorius tiks beveik visiems kompiuteriams, pagamintiems 10 metų bėgyje. Iš ties neįprastas sprendimas iš „Intel“ pusės buvo pridėti montavimo detales, skirtas senajam „LGA 775“ lizdui. Džiugu ir tai, kad „Antec“ spėjo sukomplektuoti ir AMD AM4 procesoriams skirtas montavimo detales.
Detalus žvilgsnis
Dėl ko žmonės pamėgo „Antec“ ir „Corsair“ aušintuvus, o štai, pavyzdžiui „Silverstone“, niekad nepavyko pasiekti tokių aukštumų? Sėkmingųjų gamintojų sistemos visą laiką pasižymėjo paprastu ir tvirtu dizainu. Žemo profilio vandens pompos, paprasta naudoti programinė įranga, storos žarnos, tvarkingas radiatorius ir paprastas montavimas sudarė išbaigtumo ir patikimumo jausmą.
O ką mums siūlo „Mercury“? O gi nieko panašaus. Aušintuve naudojama aukšto profilio pompa, dėl to produktas neatrodo taip moderniai, kaip jo pirmtakai. Tačiau „Antec“ teigia, kad pompa turėtų džiuginti dideliu veikimo efektyvumu, taigi tai yra atleistina. Juolab bent jau neįjungta pompa atrodo iš ties dailiai.
Įjungus sistemą, aušinimo blokas šviečia mėlyna spalva. Kadangi aušintuvas neturi galimybės naudoti programinės įrangos, čia nėra ir galimybės reguliuoti spalvas. Tačiau „Antec“ norėjo kažką įrodyti ir padaryti kintamos spalvos apšvietimą. Dėl to vandeniui būnant šaltam, blokas šviečia mėlyna spalva, labiau įkaitus žaliai, na o – raudonai.
Taigi negalėdami pasirinkti aušintuvo spalvos mes negalime kalbėti apie jokią sistemos estetiką ir spalvų suderinamumą. Dar baisiau yra tai, kad ta spalva nuolat mirksi, o to išjungti irgi neįmanoma... Įdėti paprasčiausią šviečiantį mėlynos spalvos diodą būtų buvę ir pigiau ir kur kas naudingiau. Dar pigiau ir naudingiau buvo iš viso nedėti jokių lempučių.
Aušintuve naudojamos paprasčiausios gofruotos žarnelės. „Antec“ žengė žingsnį atgal – kompanijos aušintuvus buvome įpratę matyti su kokybiškomis storomis žarnelėmis, o ne su tokiom paprastom šlangutėm, kaip matoma dabar.
Be ne vienintelis dalykas šiame aušintuve kuris atrodo estetiškai ir tvarkingai yra radiatorius. 240 mm ilgio radiatoriaus storis standartinis – jis siekia 27 milimetrus. „Antec“ taip pat yra išleidusi „Mercury“ versijas su 120 ir 360 milimetrų radiatoriais.
Radiatorių aušina du 120 milimetrų ventiliatoriai. Pastarieji turi tik mėlynos spalvos LED apšvietimą. Galimybės kaip nors reguliuoti apšvietimą nėra. Pats apšvietimas atrodo gražiai – šviečia visas išorinis ventiliatoriaus žiedas. Tiesa, reikia pastebėti, kad dėl to krenta aušinimo efektyvumas, nes dėl žiedelio buvimo sumažėja aušintuvo sparnuotės dydis.
Testai
Testai bus atliekami tokios konfigūracijos sistema:
- „Intel Core i5 4690K“ @ 4,7 GHz 1,33V
- „Asrock Z87 Extreme 4“
- 2*4 GB „Patriot G2 Series“ RAM
- „Transcend SSD 740“, 256 GB
- „WD Caviar Blue“, 1 TB
- „NZXT Phantom 530“ korpusas
- OCZ/ „PC Power & Cooling Silencer MKIII“ „80+ Gold“ 750 W PSU
Pastebiu, kad ventiliatorių tylos ir aušinimo našumo santykis yra iš ties neblogas. Deja tai ne būtinai priežastis aušintuvui būti tyliam. Ventiliatoriaus garsumo profilio apatinė riba yra per daug agresyvi – minimalios apsukos siekia net 900 RPM, kai pilnai pakaktų ir 600 RPM, kas leistų palaikyti tylesnį veikimą. Geroji naujiena, kad maksimali apsukų riba yra 1800 RPM, kas yra protingas „Antec“ pasirinkimas. Kiti gamintojai dažnai leidžia savo aušintuvams pasiekti 2500 RPM ribą, kas yra nereikalinga, nes tokiu atveju kompiuteris taps labai triukšmingu.
Išvados
Būdamas ne pačiu gražiausiu pasirinkimu rinkoje, „Antec Mercury“ neabejotinai pasunkins savo įsiliejimą į aušinimo sistemų pasaulį. Gan nemodernūs ir keisti techniniai sprendimai tikrai neprivers vartotojų rinktis „Mercury“ serijos atstovų.
Nežinau ar juoktis ar verkti, matant, kad šiame aušintuve nėra programinės įrangos palaikymo, kai senas 2011-aisiais išleistas „Antec Kuhler 920“ aušintuvas jį jau turėjo... Aišku „Antec“ to pasirinkti negalėjo dėl pasikeitusio OEM gamintojo, tačiau galutinis vaizdas atrodo keistas.
Užtenka pažvelgti vien į CPU bloką. Neįmanoma kontroliuoti švietimo spalvos – nežinia ar ji bus mėlyna, žalia ar raudona. Visą laiką CPU apšvietimas dirbs pulsuojančiam režime. Būtų buvę daug geriau, jeigu „Antec“ būtų įmontavę tiesiog paprastą nuolat šviečiančią mėlynos spalvos lemputę. Dar geriau būtų buvę jeigu „Antec“ iš viso atsisakytų tų lempučių – aušintuvas geriausiai atrodo be jokio apšvietimo.
Egzistuoja ir brangesnė aušintuvo versija, turinti RGB apšvietimą. Ten programinės įrangos nebuvimo trūkumas juntamas ne ką mažiau. Apšvietimą reguliuoti galima tik motininėse plokštėse, kurios turi „Asus Aura“ valdymą. Greičiausiai tai pavyktų daryti ir su kitų gamintojų atitikmenimis, tačiau „Antec“ oficialiai patvirtina tik „Aura“ palaikymą. Tačiau vis vien senesniųjų sistemų savininkai liks be tokios galimybės. Daug pažangiau tai daryti būtų su aušintuvo programa, kaip būdavo senesniuose aušintuvuose.
Galima pasidžiaugti, kad apie 90 eurų kainuojantis aušintuvas yra pigesnis už „Corsair H100“ seriją, tiesa pastarasis gaminys yra funkcionalesnis ir labiau išbaigtas. „Antec Mercury 240“ vis dar išlieka brangesniu už konkurentų iš „Cooler Master“ ir „Deepcool“ aušintuvus.
Neabejotinas serijos privalumas yra galimybė nebrangiai įsigyti didelį 360 milimetrų ilgio aušintuvą. Tokio dydžio „Mercury“ versija yra vienas prieinamiausių pasirinkimų savo klasėje.
„Antec“ aušintuvas įsimaišė į temperatūrų lentelės vidurį, kas nei per daug nudžiugino, nei per daug nuvylė. Nors aušintuvas yra girdimas esant žemoms apsukoms, tačiau esant maksimalioms apsukoms jis yra tylesnis už kitus „skystuosius“ aušintuvus. Tai yra logiška, nes kitų aušinimo skysčiu sistemų gamintojų produktai gali pasiekti didesnius greičius, tačiau jie yra nereikalingi, nes tokie greičiai – ausų žudikai.
